- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-24
- Bylos Nr.
- I-3849-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos
- Kategorijos
- 1.1Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
- 1.2Aplinkos apsauga
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. J. patikslintu prašymu (b. l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 25 d., neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 53 469 Lt.
Paaiškino, kad teisėjo pareigose išdirbo 39 m., t. y. nuo 1965 m. gruodžio 29 d. Nuo 1977 m. iki 2004 m. gegužės 25 d. – išėjimo į pensiją – dirbo Rokiškio rajono apylinkės teismo pirmininku.
Pareiškėjas gaudavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančių pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ nustatyto dydžio atlyginimą, taikant koeficientą 2,5. Pablogėjus ekonominei-finansinei padėčiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 šis koeficientas nuo 2000 m. sausio 1 d. buvo sumažintas iki 1,75.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad koeficiento mažinimas turėjo būti taikomas laikinai, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimus bet kokie mėginimai mažinti teisėjų atlyginimą yra vertinami kaip kėsinimasis į teisėjų nepriklausomumą. Nurodė, kad prašymo padavimo termino nėra praleidęs, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs panašią bylą, konstatavo, kad teisėjų teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, jis nenutrauktas ir tebesitęsia iki šios dienos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo patikslintu prašymu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 45-48) paaiškino, kad teisėjų atlyginimas buvo sumažintas dėl sunkios valstybės ekonominės ir finansinės būklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-28 nutarimu teisėjams ir kitiems pareigūnams atlyginimo didinimo koeficientas nuo 2,5 buvo sumažintas iki 1,75. Teisėjams, palyginti su kitomis iš biudžeto finansuojamomis darbuotojų grupėmis, atlyginimas sumažintas mažiausiai, tai yra paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (75 procentų priedas prie atlyginimo), kai tuo pačiu metu kitoms grupėms jis iš viso buvo panaikintas, todėl atlyginimo padidinimo koeficiento sumažinimas teisėjams nelaikytinas diskriminacinio pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-03-20 nutarimu, valstybė gali diferencijuoti atskiroms pareigūnų grupėms darbo apmokėjimo sistemas, teisinį darbo atlyginimo reguliavimą ir nustatyti skirtingus darbo atlyginimo dydžius, todėl, atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. gruodžio mėn. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 1 170,90 Lt, o vidutinis teisėjo atlyginimas – 7 784,20 Lt, teisėjų atlyginimai sumažinti nepažeidžiant proporcingumo principo. Taip pat paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.134 str. nustato atvejus, kuriais ieškinio senatis netaikoma. Minėto straipsnio 3 p. nustatyta, kad senatis netaikytina ir kitais atvejais, tačiau tik tuomet, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Tokiu būdu šiam reikalavimui ieškinio senatis turėtų būti taikoma.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 1 d. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas prašomai sumai pagrįsti pateikė darbo užmokesčio skirtumo apskaičiavimo lentelę, kurioje pareiškėjui darbo užmokestis paskaičiuotas nuo 2000 m. sausio iki 2004 m. gegužės mėnesio įskaitytinai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A1-638/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, Vilnius, 2006, psl. 316-329) išaiškino, kad termino, per kurį valstybės tarnautojas gali kreiptis į teismą, reikalaudamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, apskaičiavimui turi būti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokio termino nenustatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teismo nuomone, šioje administracinėje byloje nagrinėjami teisėjų darbo apmokėjimo santykiai, todėl, nesant specialios normos, tokiems reikalavimams turi būti taikomas trejų metų senaties terminas, nes negali būti tokios situacijos, kad teisėjų kreipimuisi į teismą negaliotų jokie senaties terminai.
Ieškinio senaties termino eigą pareiškėjo reiškiamam reikalavimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) normos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis apie tai, jog teisėjų atlyginimų mažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2001 m. liepos 12 d. priėmus nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų, teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančių pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Taigi V. J. apie tai, kad jo teisė pažeista, sužinojo 2001 metais, t. y. po anksčiau minėto nutarimo paskelbimo. Tuo tarpu pareiškėjas prašymą teismui padavė 2008 m. birželio 26 d., t. y. pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui dėl neišmokėtos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 25 d. darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui, pareiškėjo prašymas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo V. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.