Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-08 · Administracinė byla Nr. AS-552-278-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
AS-552-278-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03039-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan, Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS552-278/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03039-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2; 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Kauno energija“) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. R2-2437 „Dėl L. D. skundo“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų pagrindu ir kartu su priedais bei žyminiu mokesčiu grąžino pareiškėjui, išaiškino pareiškėjui teisę skundą pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Teismas nustatė, kad Komisija skundžiamą 2012 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. R2-2437 pareiškėjui 2012 m. spalio 26 d. išsiuntė faksu. Nurodė, kad prie rašto pateikta fakso ataskaita patvirtina, kad 2012 m. spalio 26 d. AB „Kauno energija“ faksu (Nr. 837305622) gavo siųstą ginčijamą sprendimą, todėl padarė išvadą, kad skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2012 m. lapkričio 26 d. įskaitytinai. Remdamasis AB „Lietuvos paštas“ informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. lapkričio 28 d. (registruotos pašto siuntos Nr. RN556449054LT), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, kurio atnaujinti neprašė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas pabrėžė, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį ginčas dėl vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismingas Vilniaus apygardos teismui. Todėl teismas skundą atsisakė priimti praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti bei kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjas AB „Kauno energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmus atskirąjį skundą, laikinai sustabdyti Komisijos sprendimo Nr. R2-2437 galiojimą, kol ginčas nebus galutinai išspręstas, teismui pripažinus, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis, terminą skundui paduoti atnaujinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nusprendė, jog skundas teismui paduotas praleidus terminą. Pažymi, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninėmis ryšio priemonėmis (faksu), spalio 26 dieną 15 val. 24 min., tačiau po pareiškėjo darbo valandų (AB „Kauno energija“ penktadieniais nustatytas darbo laikas iki 14.00 val.). Todėl faksu atsiųstas sprendimas buvo atspausdintas ir registruotas bendrovėje, kaip gautas kitą darbo dieną, t. y. spalio 29 dieną, pirmadienį.

Nesutinka su teismo argumentais, jog šiuo atveju ginčas teismingas Vilniaus apygardos teismui. Atkreipia dėmesį, kad ginčas šiuo atveju yra kilęs ne tarp vartotojo ir energetikos įmonės, o tarp energetikos įmonės ir viešojo administravimo subjekto - atsakovo. Skundžiamu Komisijos 2012 m. spalio 24 d. raštu nebuvo sprendžiamas ginčas tarp vartotojos ir pareiškėjo, taip pat nebuvo analizuojami L. D. keliami klausimai, atvirkščiai, Komisija ėmėsi spręsti visiškai kitą, nei vartotojos prašomą išspręsti situaciją. Atsižvelgiant į tai, Komisijos įpareigojimai pareiškėjui yra savarankiško pobūdžio, nesusiję su vartotojos nurodyta problematika, todėl negali būti laikoma, kad Komisija sprendė vartotojo ir šilumos tiekėjo ginčą. Pabrėžia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reikalauja, jog individualiame administraciniame būtų nurodyta jo apskundimo tvarka. Pažymi, kad skundžiamame rašte atsakovas nurodė, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas LR ABTĮ nustatyta tvarka. Iš rašto turinio matyti, kad pats viešojo administravimo subjektas vertina, kad šis konkretus jo priimtas aktas turi būti skundžiamas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti bei kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje esanti fakso ataskaita patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo 2012 m. spalio 26 d., todėl padarė išvadą, kad skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2012 m. lapkričio 26 d. įskaitytinai, o kadangi pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. lapkričio 28 d., todėl laikė, kad pareiškėjas Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytą 30 dienų skundo padavimo terminą praleido. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninėmis ryšio priemonėmis (faksu), 2012 m. spalio 26 dieną 15 val. 24 min. Tuo tarpu kaip matyti iš Pažymos apie AB „Kauno energija“ darbo laiką, AB „Kauno energija“ penktadieniais nustatytas darbo laikas yra nuo 11.30 val. iki 14.00 val. (b. l. 126). Dėl nurodytų priežasčių negalima daryti išvados, kad faksu skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 26 d. Remiantis bylos medžiaga, faksu atsiųstas sprendimas buvo atspausdintas ir registruotas bendrovėje, kaip gautas 2012 m. spalio 29 dieną, pirmadienį, t. y. pirmą darbo dieną po šio fakso gavimo. Darytina išvada, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, skundas galėjo būti paduotas iki 2012 m. lapkričio 29 d., o pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. lapkričio 28 d., todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas priimti skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kaip praleidus skundo padavimo terminą, atsisakė nepagrįstai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė ABTĮ normas, teisingai nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl Komisijos 2012 m. spalio 24 d. sprendimo nenagrinėtinas apygardos administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Remiantis šio įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamą 2012 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. R2-2437 „Dėl L. D. skundo“ priėmė išnagrinėjusi vartotojos (L. D.) skundą dėl šilumos paskirstymo pagrįstumo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl darytina išvada, kad ginčas iš esmės kilo tarp vartotojos (L. D.) ir energetikos įmonės (t. y. AB „Kauno energija“) dėl šilumos paskirstymo, kurį išsprendusi, Komisija, kaip išankstinė privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucija, nustatė AB „Kauno energija“ padarytą pažeidimą ir įpareigojimo pareiškėją atlikti šilumos paskirstymo vartotojams perskaičiavimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, jog ginčas šiuo atveju yra kilęs ne tarp vartotojo ir energetikos įmonės, o tarp energetikos įmonės (pareiškėjo) ir viešojo administravimo subjekto – Komisijos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 ir 16 dalimis bei atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 24 d. nutartį (proceso Nr. 3-66-3-00057-2012-5), pareiškėjo skundas turi būti paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nepagrįstai konstatavęs, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties nėra pagrindo, nes iš esmės teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai – atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius