- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- I-6678-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05314-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6380 „Dėl 2013-09-20 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-6380) panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo išnagrinėti iš esmės pareiškėjo T. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugsėjo 20 d. skundą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos (toliau – ir pensija) dalies išmokėjimo (skundas (b. l. 1–2)), 2014 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-439-365/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neskundžiamoje 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-158-822/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 51–55). Šioje nutartyje LVAT, be kita ko, konstatavo, pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra reikalavimo dėl sumažintos pensijos dalies priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti pareiškėjui pareikšti reikalavimą dėl jam nesumokėtos pensijos dalies priteisimo (b. l. 51–55).
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-158-822/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2), 2015 m. kovo 10 d. nutartyje šioje administracinėje byloje Nr. I-6678-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2) pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą pagal minėtos LVAT nutarties nuostatas (b. l. 57).
II
1. Pareiškėjas T. J. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teismas priėmė nagrinėti 2015 m. kovo 23 d. patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas prašo (b. l. 60–63):
1.1. dėl objektyvių svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pensijos nepriemokos paduoti;
1.2. priteisti pareiškėjui iš atsakovės Fondo valdybos 1 918,28 Eur neišmokėtos pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnį;
1.3. priteisti pareiškėjui iš atsakovės Fondo valdybos bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas patikslintą skundą grindžia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pateikia iš esmės tokius argumentus.
2.1. Pareiškėjui paskirta 678,80 Lt dydžio pensija buvo mokama iki 2009 m. gruodžio 31 d., o nuo 2010 m. sausio 1 d. ji buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį.
2.2. Remiantis LVAT praktika, svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatyme nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (LVAT administracinė byla Nr. AS15-90/2005). Laikinojo įstatymo 8 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Valstybė, Laikinajame įstatyme įtvirtinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybei pareigą nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą, pripažino, kad sumažintų pensijų nesumokėta dalis turi būti grąžinta. Taigi, pensijų gavėjai turėjo teisėtus lūkesčius sulaukti sumažintos pensijos dalies grąžinimo. Patikslinto skundo pateikimo metu kompensavimo mechanizmas nebuvo nustatytas, o tai yra tęstinis Vyriausybės neveikimas nuo 2010 m. liepos 1 d.; deklaruojama, kad kompensavimo mechanizmas bus patvirtintas 2015 m. IV ketvirtyje arba kitų metų I pusmetyje, tačiau tiksli data nenustatyta. Taigi, terminas prašyti išmokėti neišmokėtos pensijos dalį nėra praleistas.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas, gavęs pirmą sumažintą pensiją 2010 m. vasario mėn., iš karto nei prašymo Fondo valdybai, nei teismui skundo dėl neišmokėtos pensijos dalies nepateikė, kadangi tikėjo valstybe, turėjo teisėtus lūkesčius, kad bus greitai nustatytas mechanizmas neišmokėtų pensijų dalies grąžinimui. Be to, Fondo valdyba, sumažindama pensijos dydį ir išmokėdama sumažintą pensiją, pareiškėjui nepaaiškino, per kokį terminą jis galėjo (turėjo) skųstis dėl dalies pensijos neišmokėjimo.
2.3. Skaičiuoti skundo padavimo terminą nuo pirmos sumažintos pensijos gavimo yra nelogiška, nes Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinus, jog sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas 2010 m. liepos mėn., nebuvo nei teisinio, nei moralinio pagrindo teikti skundą.
Motyvuojamoji dalis
2.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad jos sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl remiantis žmoniškumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti turėtų būti patenkintas (žr. LVAT administracines bylas Nr. AS502-169/2014, Nr. AS662-809/2014, Nr. AS525-267/2014, Nr. AS143-219/2014, Nr. AS756-279/2014, Nr. AS756-280/2014, Nr. AS525-469/2014, Nr. AS756-836/2014, Nr. AS756-885/2014).
III
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Kauno skyrius) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su patikslintu skundu nesutinka, kad pareiškėjas nepateikė jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios būtų objektyviai užkirtusios galimybę jam paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą, todėl prašo pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo likusią bylos dalį nutraukti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 68–71).
1. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius), prašydamas išduoti pažymą apie Laikinojo įstatymo taikymo metais neišmokėtą pensijos dalį ir šią neišmokėtą dalį išmokėti. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. (10.1)S-60126 „Dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1)S-60126) pateikė detalų neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodė, kad nesant galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Fondo valdybą (privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją), prašydamas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo perskaičiuotos pensijos nepriemoką, t. y. iš esmės nesutiko su VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2010 m. sausio mėn. priimto sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažintą pensiją teisinėmis pasekmėmis.
3. Atskiri administraciniai sprendimai dėl pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintos ištarnauto laiko pensijos mokėjimo priimti nebuvo, sumažinta pensija buvo faktiškai mokėta kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Remiantis LVAT praktika, pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus, todėl nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažintos pensijos išmokėjimo, nagrinėjimu atveju – nuo 2010 m. sausio mėn. – ir turi būti skaičiuojamas 3 m. terminas skundui paduoti.
Fondo valdyba, sprendime Nr. (6.5) I-6380 atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą, paduotą praleidus ginčo metu galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) redakcijos 45 straipsnyje nustatytą 3 m. apskundimo terminą, veikė teisingai ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-6380 pasiūlė pareiškėjui iki 2013 m. spalio 11 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą jokių įrodymų nepateikė, todėl skundo priėmimo klausimas iš naujo sprendžiamas nebuvo. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-6380 neišreiškė savo valios dėl ginčo esmės ir nenurodė, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius ar Fondo valdyba neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui 2010 m.–2011 m. negautą pensijos dalį, Fondo valdyba tik informavo pareiškėją apie rengiamus įstatymų projektus; kadangi sprendime Nr. (6.5) I-6380 neišreikšta Fondo valdybos pozicija ir valia dėl pareiškėjo keliamo ginčo, darytina išvada, kad Fondo valdyba pareiškėjo skundo neišnagrinėjo iš esmės. Taigi, sprendimas Nr. (6.5) I-6380 yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.
4. Remiantis LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-59-143/2015, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 m. terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą; asmens nežinojimas apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo dienos negali būti pripažintas termino praleidimą pateisinančia priežastimi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pasak pareiškėjo, jis nebuvo informuotas apie tai, per kokį terminą gali skųsti sprendimą dėl sumažintos pensijos, tačiau Pensijų įstatymo 45 straipsnyje buvo įtvirtintas 3 m. terminas, per kurį asmuo galėjo skųsti sprendimus pensijų klausimais, šis įstatymas buvo viešai paskelbtas, o pagal Konstitucijos 7 straipsnį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
6. Pareiškėjo prašymas priteisti 1 918,28 Eur dėl Laikinojo įstatymo taikymo perskaičiuotos ištarnauto laiko pensijos neišmokėtą sumą atmestinas, kadangi pareiškėjo skundas Fondo valdybai, paduotas praleidus įstatymuose nustatytus terminus, liko iš esmės neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. pareiškėjas tinkamai nepasinaudojo Valstybinio socialinio draudimo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Taigi, pareiškėjo skundas dėl ištarnauto laiko pensijos nepriemokos priteisimo negali būti nagrinėjamas, o byla dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta.
IV
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su patikslintu skundu nesutinka, prašo bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti nutraukti, likusią patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, o teismui nusprendus priteisti pareiškėjui negautą pensijos dalį, prašo atidėti sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 72–75).
1. Pareiškėjas, prašydamas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pensijos dalį (6 623,44 Lt), su 2013 m. rugsėjo 20 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba įvertino tai, kad pagal Laikinąjį įstatymą VSDFV Kauno skyrius pirmąją sumažintą pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėn., t. y. pareiškėjas apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., todėl, kreipdamasis į Fondo valdybą su minėtu 2013 m. rugsėjo 20 d. skundu, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminą. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-6380, vadovaudamasi Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 ir 31 punktais, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad iki 2013 m. spalio 11 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas, nepateikęs Fondo valdybai jokių įrodymų, kreipėsi į teismą.
2. Atsižvelgdama į LVAT išaiškinimą 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-158-822/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2), t. y. į tai, kad pareiškėjo skundo Fondo valdybai padavimo praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, Fondo valdyba nepasisako dėl pareiškėjo patikslinto skundo argumentų dėl termino praleidimo priežasčių ir aplinkybių.
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pažymėtina, kad nei Administracinių bylų teisenos įstatyme, nei Pensijų įstatyme neįtvirtinta galimybė teismui atnaujinti įstatymo imperatyviose normose įtvirtintus terminus, taigi, pareiškėjo keliamo reikalavimo dėl termino atnaujinimo išsprendimas nepriskirtas teismų kompetencijai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, gali būti atnaujinamas Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu. Taigi, bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti 3 m. terminą skundui paduoti nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
3. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautos pensijos dalį iš Fondo valdybos, t. y. iš išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pensijų skyrimas ir mokėjimas priskirtas Fondo valdybos teritorinių skyrių kompetencijai, o pensiją pareiškėjui mokėjo ir moka VSDFV Kauno skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismui nusprendus pareiškėjui iš VSDFV Kauno skyriaus priteisti negautą pensijos dalį, atsakovė prašo vadovautis LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-365/2014 ir, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dėl priteistos pensijos dalies įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, kurios valstybėje planuojamos rengiant ir tvirtinant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pagal teisės aktuose nustatytas procedūras, šio teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.
5. Pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs patikslinto skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymą, 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. (10.1)S-60126 „Dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“, be kita ko, išaiškino pareiškėjui jo pensijos mokėjimo tvarką 2010 m.–2011 m., pateikė detalų neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 18–20).
1.2. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 20 d. skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti raštą Nr. (10.1)S-60126 ir išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pensijos dalį (6 623,44 Lt) (b. l. 14–17), remdamasi LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 konstatavo, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą, ir vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu atsisakė nagrinėti skundą, išaiškino, kad iki 2013 m. spalio 11 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 punktas), taip pat nurodė, kad raštas Nr. (10.1)S-60126 yra informacinio pobūdžio ir jį naikinti nėra pagrindo (b. l. 4–5, 12–13).
1.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6380 „Dėl 2013-09-20 skundo“ panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo išnagrinėti iš esmės pareiškėjo T. J. 2013 m. rugsėjo 20 d. skundą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies išmokėjimo (skundas (b. l. 1–2)), 2014 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-439-365/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).
1.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neskundžiamoje 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-158-822/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 51–55). Šioje nutartyje LVAT, be kita ko, konstatavo, pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra reikalavimo dėl sumažintos pensijos dalies priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti pareiškėjui pareikšti reikalavimą dėl jam nesumokėtos pensijos dalies priteisimo (b. l. 51–55).
2. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas T. J., be kita ko, prašo teismą dėl objektyvių svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pensijos nepriemokos paduoti bei priteisti pareiškėjui iš atsakovės Fondo valdybos 1 918,28 Eur neišmokėtos pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnį. Pirmasis reikalavimas, kaip nebeaktualus, nes tai nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-158-822/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2) (b. l. 51-55), atmetamas kaip nepagrįstas. Antrasis reikalavimas, taip pat negali būti tenkinamas, nes nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymui, pareiškėjui jo skunde prašoma priteisti suma bus kompensuota minėtame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Administraciniai teismai negali ignoruoti tokio įstatymo, jame nustatytų tvarkos ir sąlygų, nes kitaip įsiterptų į įstatymo sureguliuotus santykius, pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principą, nesivadovautų įstatymu.
3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, turi teisę prisiteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas šioje administracinėje byloje buvo nepatenkintas, todėl negali būti patenkintas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.