Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-02-08 · Administracinė byla Nr. eA-529-442/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
eA-529-442/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01849-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Atsakovas
M. B.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-529-442/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01849-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 12.18 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui M. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. 158,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui susidariusio 158,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatų 12–26 punktų nustatyta tvarka.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino – priteisė pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo M. B. 158,37 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 28,96 Eur teismo išlaidų.

Teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Veiverių sen., Prienų rajone, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų nustatė, kad atsakovas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 158,37 Eur įsiskolinimas. Teismas pažymėjo, kad pateikti turėtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai patvirtina pareiškėjo UAB „Juris LT“ sumokėtą sumą, kuri neviršija sumos, numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomose sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir iš atsakovo priteistina pareiškėjui 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

III.

Atsakovas M. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ir prašo pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes turimas atliekas rūšiuoja ir priduoda perdirbimui. Pabrėžia, kad Nuostatos ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams mokėti pagal atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Mano, kad neteisinga reikalauti mokėti rinkliavą, skaičiuojamą pagal nekilnojamojo turto plotą, o ne pagal faktinį atliekų kiekį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo atsakovui M. B. sumokėti Prienų rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3 83 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Šios rinkliavos mokėtojai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui M. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų raj. Todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. jis turi pareigą mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nėra sumokėjęs Prienų rajono savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011, kurį patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1480/2012, pripažino, kad Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šis teismo sprendimas įsigaliojo oficialiai jį 2012 m. birželio 30 d. paskelbus „Valstybės žiniose“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d., 117 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, konstatavo, jog vien tai, kad aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Administracinis teismas, nagrinėjantis individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, gali nukrypti nuo rinkliavos nuostatų tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą.

Taigi nagrinėjamu atveju vien tai, kad Nuostatuose nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti šią rinkliavą. Šiuo atveju turi būti vertinama, ar iš byloje esančių duomenų yra galimybė aptariamą vietinę rinkliavą apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti atsakovo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekį. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti realų atliekų turėtojo, t. y. atsakovo turėtą siekį deklaruoti atliekas ir vietinę rinkliavą mokėti atsižvelgiant į deklaruotų atliekų kiekį. Todėl atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, jog byloje nėra pateiktų įrodymų ar kitokių duomenų, kurie leistų nustatyti nuo 2012 m. sausio1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekį, atsakovo mokėtina rinkliava už šį laikotarpį pareiškėjo buvo pagrįstai apskaičiuota pagal minėtas Nuostatų 11 punkte ir Nuostatų priede „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ įtvirtintas taisykles, t. y. pagal atsakovo turimo nekilnojamojo turto plotą ir šio turto naudojimo paskirtį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysVirginija Volskienė