- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- 1-1338-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31357-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- P. P.
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:
jis, 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.19 val., J. Basanavičiaus g. ir Turgaus g. sankryžoje, Gargždų m., vairavo lengvąjį automobilį „Volvo V 70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kai jam nustatytas 2,40 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis P. P. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad2024 m. rugpjūčio 13 d. po darbo išgėrė degtinės ir iškart po to sėdo vairuoti automobilio; tuo metu nesijautė apsvaigęs. Važiavo per Gargždus, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo, jį partrenkė ir sukėlė eismo įvykį. Po eismo įvykio labai sutriko, buvo pasitraukęs iš tos vietos, bet paskui grįžo atgal; anksčiau eismo įvykių neturėjo. Supranta, kad pasielgė negerai ir, kad išgėręs alkoholio negali vairuoti. Vairavo tėvui priklausantį automobilį, kurį šis yra davęs jam naudotis. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis. Pripažįsta, kad buvo baustas už vairavimą neblaiviam administracine tvarka prieš du metus, po šio įvykio tikrai yra pasimokęs. Alkoholio dažnai nevartoja, nėra nuo jo priklausomas. Yra vedęs, turi nepilnametę dukrą, su šeima nuomojasi butą, vykdo individualią veiklą, susijusią su automobiliais. Per mėnesį uždirba apie 1 500 Eur; skolų, kreditų neturi; visas administracines baudas yra sumokėjęs. Teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, nes dabar negali net automobilio išvaryti iš garažo, o reikia ir patikrinti sutvarkytą automobilį – juo pavažiuoti. Taip pat pats ieško ir parsiveža automobilių detales. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą A. P., kuri daro jam tik teigiamą įtaką, nors gyvena kitoje vietovėje; jie dažnai susitinka, jis padeda jai ir tėvui sunkesniuose darbuose.
Kadangi kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. P. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. dirbant kartu su tyrėja E. Š., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojų dalies 18.19 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu J. Basanavičiaus – Turgaus g. sankryžoje, Gargžduose, baltos spalvos automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė 17 metų vaiką ir pasišalino link savivaldybės. Atvykus į įvykio vietą 18.40 val. nustatyta, kad mopedo „Derbi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. Š. su keleiviu M. N. su GMP išvyko į vaikų ligoninę apžiūrai. Įvykio vietoje buvo liudininkas R. S., kuris nurodė, kad važiavo paskui baltos spalvos „Volvo“ automobilį Turgaus gatve, matė, kaip „Volvo“ automobilis sukdamas į J. Basanavičiaus gatvę kliudė pagrindiniu keliu važiavusį mopedą ir nuvažiavo link Klaipėdos gatvės. Įvykio vietoje taip pat buvo asmuo, kaip nustatyta P. P., kuris nurodė, kad jis vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). P. P. paaiškino, kad važiavo Turgaus gatve ir suko į J. Basanavičiaus gatvę, link Klaipėdos gatvės, sukant kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį mopedą, tačiau iškart po įvykio nesuprato kas įvyko ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Kiek pavažiavęs, sustojo Kvietinių gatvėje ir parėjo pėsčiomis į įvykio vietą pasiaiškinti, kas įvyko. Asmuo akivaizdžiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus jį alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0117“, patikros sertifikatas Nr. 2194794, 18.47 val. nustatytas 2,40 promilių girtumas, antru tikrinimu 19.07 val. nustatytas 2,44 promilių girtumas. Automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir mopedas „Derbi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežti į automobilių aikštelę Klaipėdos g. 80, Gargždai (b. l. 1-5).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000504166) nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d., 18.19 val., asmuo pranešė, kad Turgaus ir Basanavičiaus sankryžoje baltos spalvos automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), partrenkė 17 metų vaikiną ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat gauti VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ informaciniai pranešimai apie pacientą E. Š., atvežtą GMP 18.58 val. iš auto įvykio; išleistas gydytis ambulatoriškai, diagnozė: pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, dilbio nubrozdinimas; pacientą M. N., atvežtą GMP 18.58 iš auto įvykio; išleistas gydytis ambulatoriškai, diagnozė: kitų ir nepatikslintų pėdos dalių raiščių patempimas (b. l. 6-8).
Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis ,,Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovintis adresu Kvietinių gatvė 14, Gargždai, kuris matomas be priekinio bamperio, skilęs priekinis keleivio dešinės pusės stiklas. Apžiūrėjus automobilio galinę salono dalį, matyti už sėdynės užkišta stiklinė alaus tara „Švyturio raudonas“ (b. l. 13-20).
Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ties J. Basanavičiaus – Turgaus g. sankryža, Gargžduose, Klaipėdos r. Papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Volvo V7“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. P., savininkas – A. P. ir mopedas „Derbi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Š. (b. l. 25-27).
Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į autoįvykio vietą, kurioje matosi nukritęs automobilio bamperis su valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini), o netoli jo – ant šono nuvirtęs mopedas. Netoli nukritusio bamperio ir mopedo būriuojasi žmonės, kurie pareigūnams nurodo, kad vyras, kuris vairavo automobilį ir kliudė mopedą su dviem vaikais, nuėjo į gyvenamojo namo kiemą. Pareigūnas, įėjęs į gyvenamojo namo kiemą esantį šalia įvykio vietos, pastebi vyrą, ikiteisminiam tyrimui žinomą P. P.. Pastarasis pareigūnui pasako, kad jis neblaivus vairavo tėvo A. P. automobilį, kuriuo kliudė mopedą, po to automobiliu nuvažiavo į aikštelę prie Gargždų bažnyčios ir ten jį paliko. Pareigūnas paprašo P. P. eiti kartu su juo prie tarnybinio policijos automobilio ir alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Pirmu tikrinimu pastarajam nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, antru – 2,44 promilių neblaivumas. P. P. sutiko su alkotesterio parodymais (b. l. 21-23).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. P. P. pirmuoju tikrinimu 18.47 val. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 19.07 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas (b. l. 52-53).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad keleivinio automobilio „Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra A. P. (b. l. 34).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad lengvojo automobilio „Volvo V70“, 2004 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 2 580 Eur (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.10 val., važiuodamas Turgaus gatve, Gargžduose, Klaipėdos r., pastebėjo priešais jį važiuojantį ,,Volvo“ markės automobilį. Matė, kad minėtas „Volvo“ markės automobilis važiuodamas Turgaus gatve, priartėjęs prie Turgaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, įvažiavo į sankryžą; jam tai pasirodė keista. Automobilis sustojęs praleido iš J. Basanavičiaus gatvės važiuojantį autobusiuką, kuris suko į Turgaus gatvę, ir leidęs autobusiukui baigti manevrą, suko į kairę ir kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį mopedą; mopedu važiavę asmenys nukrito nuo mopedo, o „Volvo“ automobilio, kuris kliudė mopedą, vairuotojas net nestabdęs dideliu greičiu nuvažiavo Klaipėdos g. link. Liudytojas važiavo su savo žmona, kuri užfiksavo „Volvo“ markės automobilio valstybinį numerio ženklą, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Įvykio vietoje liudytojas matė po susidūrimo nukritusį priekinį automobilio „Volvo“ bamperis. Po maždaug pusvalandžio link jų atėjo vyras, kuris matėsi, jog buvo stipriai išgėręs, t. y. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Priėjęs jis pradėjo apžiūrinėti „Volvo“ bamperį, bet nepripažino vairavęs tą automobilį ir netrukus kažkur išėjo. Atvykus policijai į įvykio vietą, minėtas vyras priėjo prie jų dar kartą, jis, atpažinęs vyrą, paklausė jo, ar jis neturi baltos spalvos „Volvo“ automobilio, vyras nurodė, kad turi. Įvykio vietoje dirbę pareigūnai nusivedė minėtą pilietį į savo automobilį, kaip suprato, jis pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio (b. l. 29, 37-40).
Siūloma laiduotoja A. P. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą prašymą, nurodė, jog yra pajėgi daryti teigiamą įtaką savo sūnui P. P., kad jis daugiau nenusikalstų. Su vyru gyvena (duomenys neskelbtini), atskirai nuo sūnaus šeimos, tačiau jie tarpusavyje daug bendrauja, kiekvieną savaitgalį susitinka. Sūnų apibūdina kaip darbštų, rūpestingą asmenį, nusiskundimų juo neturi; sūnus priklausomybės alkoholiui neturi. Mano, jog jis taip daugiau nebepasielgs, tai buvo didelė pamoka jam. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus žmonos ir jo paties; tokio sūnaus elgesio neteisina, bet jis labai pergyvena, gailisi dėl to ką padarė. Žino, jog anksčiau sūnus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, pati neigiamai vertina tokį jo kaip vairuotojo elgesį. Sūnui teisė vairuoti automobilius ir automobilis reikalingi darbui. Laidavimo prašo be užstato, kadangi po gyvenamojo namo gaisro visos lėšos yra skiriamos remontui, šeima turi piniginių sunkumų.
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo P. P. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis už 1,51 promilių neblaivumas.
Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs (...) nesunkų (...) tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Svarstydamas kaltinamojo P. P. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamasis yra neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, tačiau iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad P. P. nesenoje praeityje, 2022 m., buvo administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas. Tuomet jam buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuri buvo vykdoma iki 2024 m. balandžio 12 d.; tai reiškia, jog kaltinamasis įvykdęs administracinio poveikio priemonę ir vėl įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, neilgai trukus vėl padarė tokio paties pobūdžio KET pažeidimą, tačiau jau būdamas daug labiau apsvaigęs nuo alkoholio ir neabejotinai dėl to sukeldamas eismo įvykį, kurio metu nukentėjo du nepilnamečiai. Toks jo vairavimas apsvaigus sudaro jau nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis ir pats pripažino, kad už automobilio vairo sėdo iškart po to, kai išgėrė alkoholio, jausdamasis visiškai galįs tai daryti, nors jam nustatytas girtumas artimas sunkiam girtumo laipsniui, t. y. pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, antruoju – 2,44 promilių neblaivumas. Ši kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga neigiamai apibūdina jį kaip vairuotoją ir patvirtina, kad P. P. kategoriškų išvadų dėl savo elgesio iki šiol nepadarė, potraukio alkoholiui ir savo veiksmų jo pavartojus nekontroliuoja, jau antrą kartą per savo vairavimo praktikos laikotarpį dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, o šįkart – dar ir pasekmes kitų eismo dalyvių sveikatai bei jų turtui, tik laimingo atsitiktinumo dėka ne itin sunkias, ir po to dar bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Visa tai lemia, kad teismas neturi pakankamo pagrindo būti tikras, jog likęs nenubaustas šis kaltinamasis tvirtai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; nesant tokio įsitikinimo, nėra ir visumos BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų laidavimo taikymui, todėl šis BK institutas P. P. atžvilgiu negali būti taikomas.
Nesant pagrindo taikyti laidavimo institutą, nebeaptartina ir siūlomos laiduotojos kandidatūra.
Kaltinamasis P. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik pavojų eismo saugumui ir visuomenei, bet ir realų autoįvykį, kurio metu buvo padaryta žala kito vairuotojo ir jo keleivio sveikatai bei turtui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, jam taikyta administracinė nuobauda ir už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus; paskirtas baudas yra sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad vairuodamas neblaivus kaltinamasis sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu nukentėjo motorolerio vairuotojas ir keleivis bei pats motoroleris. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas bausmės vidurkis, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kuris artimas sunkiam, t. y. policijos pareigūnai įvykio vietoje alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatė 2,40 promilių neblaivumą, antruoju – 2,44 promilių neblaivumą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kiti du eismo dalyviai ir jų turtas. P. P. Lietuvoje baudžiamojon atsakomybėn už tokią nusikalstamą veiką traukiamas pirmą kartą, tačiau 2022 m. jis buvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį. Atsižvelgiant į visą tai, siekiant valstybės vardu adekvačiai sureaguoti į jo elgesį ir užkirsti kaltinamajam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, P. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2024 m. rugpjūčio 14 d.). Tai, kad P. P. teisė vairuoti yra labai reikalinga, neatsiejamai susijusi su jo vykdoma individualia veikla, šeimos ir artimųjų poreikių tenkinimu, negali turėti prioriteto prieš visai visuomenei aktualų eismo saugumą ir teisingumo principo laikymąsi, užtikrinant visų asmenų lygybę prieš įstatymą.
Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad P. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso A. P.. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog automobilis priklauso jo tėvui, jis tik naudojasi šiuo automobiliu tėvui leidus. Apie tai, jog jis ketina vairuoti ir vairavo neblaivus automobilį, tėvas nežinojo. Įvertinus visą šią informaciją, konstatuojama, kad šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, tačiau jis priklauso kitam asmeniui ir šiuo atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti jį natūra. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaip nustatyta byloje, kaltinamasis automobiliu padarė eismo įvykį, todėl nusprendus konfiskuoti nusikaltimo priemonės rinkos vertę, vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, ji nustatoma pagal byloje esančius duomenis apie šią vertę eismo įvykio metu, nes eismo įvykio metu automobiliui padaryti apgadinimai ir su tuo susijęs ženklus jo rinkos vertės sumažėjimas yra kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmė, už kurią tik jis pats ir yra atsakingas (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-164-222/2019).
2024 m. rugpjūčio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymoje automobilio „Volvo V70“, 2004 m. gamybos, kokį vairavo P. P., rinkos vertė nurodyta 2 580 Eur. Vadovaujantis teismų suformuota praktika, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, teismas vadovaujasi byloje turimais duomenimis, išskyrus tuos atvejus, kai iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikiami tikslesni duomenys apie konkretaus automobilio rinkos vertę, gauti atlikus autorizuotą vertinimą, išsamią rinkos duomenų analizę ir pan.
Kaltinamasis ir jo gynėjas į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog vertinimas atliktas 2024 m. rugsėjo 4 d., transporto priemonės vertė, nustatyta ECGAUTO.LT aukciono duomenimis, yra 295 Eur, suskaičiuotoji – teorinė apgadintos transporto priemonės rinkos (likutinė) vertė – 451 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai su PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą – 901 Eur.; šių apskaičiavimu pagrindu buvo įrodinėjama, kad turėtų būti konfiskuota 1352 Eur suma. Taip pat teismo prašoma atsižvelgti į VšĮ „Emprekis“ 2024 m. rugsėjo mėn. pažymą, kurioje nurodyta, jog automobilio „Volvo V70“, 2004 m. gamybos, rinkos vertė – 2 200 Eur. Nei vienu iš šių vertės skaičiavimų teismas vadovautis negali, nes aktuali yra būtent eismo įvykio metu buvusi ir būtent rinkos, o ne likutinė, atkūrimo kaštų ar kt. vertė ar šių verčių suma. Detaliai susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-09-04 išvada apie šios transporto priemonės rinkos vertę, teismas sutinka, kad šioje išvadoje, išanalizavus rinkoje esančių tokių transporto priemonių pardavimo kainas ir išvedus jų vidurkį, atsižvelgiant taip pat ir itin didelę P. P. vairuoto automobilio ridą, nustatyta 2 068 Eur suma laikytina tiksliausiai atitinkanti šiuo atveju konfiskuotino turto vertę. Atsižvelgiant į visa tai, P. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 2 068 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis).
Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam P. P. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis sudarė susitarimą su kitu advokatu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo, teismas daro išvadą, jog šis prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
P. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam už tai bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. P. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę (santykiu 1:2) įskaityti P. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19.09 val. iki 2024 m. rugpjūčio 14 12.01 val., paskiriant jam galutinę bausmę – 48 MGL (2 400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą.
Nustatyti šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą baudai savanoriškai sumokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, P. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V70“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 2 068 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.
P. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.
Nepriteisti iš P. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.