Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-10-16 · Administracinė byla Nr. I-3949-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
I-3949-362/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02904-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3949-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02904-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius, susipažinęs su pareiškėjo J. B. skundu dėl neteisėtų veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. B. skundas dėl neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. B. skundą atsisakytina priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dažnai akcentuojama, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTĮ 5 str. 1 d., 15 str., 22 str. 1 d.). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1326/2010 ir kt.).

Skunde pareiškėjas nurodo, jog prašo panaikinti Plungės AVMI 2002-02-11 pažymą Nr. 18-02-V-1. Susipažinęs su skundžiamo akto turiniu teismas sprendžia, kad ši pažyma, teikiama Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialui apie trečio asmens turto deklaravimą, negali būti laikoma administraciniu aktu ABTĮ prasme, t. y. negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Įvertinus pateiktą skundą ir prie jo esančius dokumentus matyti, jog pareiškėjas ginčą sieja su galimai padaryta nusalstama veika. Teismo vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad tokios bylos yra nagrinėjamos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, jos nepriskirtinos administraciniams teismams.

Pagrindas patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir iškelti baudžiamąsias bylas yra ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, leidžiantys asmens veikloje nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir sudėtį. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d. 1 p., pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, tam tikrais atvejais nukentėjusiojo asmens skundas (BPK 166 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 10 str., pareiškėjui išaiškintina, kad manydamas, jog skunde nurodytų asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėtis, pareiškėjas turi teisę paduoti skundą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105-106 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. B. skundą atsisakyti priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

TeisėjasArvydas Martinavičius