- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-91-491/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. G. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. kovo 19 d. Pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš AB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu gavo pasiūlymą sudaryti sutartį dėl komunalinių atliekų išvežimo ir tvarkymo. Jis su tokiu pasiūlymu nesutiko. 2018 m. kovo 8 d. iš tos pačios bendrovės gavo PVM sąskaitą-faktūrą dėl suteiktų atliekų tvarkymo paslaugų apmokėjimo, nors jokios paslaugos nebuvo suteiktos, nekilnojamasis turtas, už kurio komunalinių atliekų tvarkymą buvo išrašyta ši PVM sąskaita-faktūra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise tuomet nepriklausė. 2018 m. kovo 8 d. jis kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ su pasiūlymu panaikinti išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pareiškėjas AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose įžvelgė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182, 222 ir 300 straipsniuose, požymių. 2018 m. kovo 29 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Miglė Montvilienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šiame pareiškime nurodytų aplinkybių pripažinusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šį nutarimą Pareiškėjas apskundė prokurorui, kuris 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu jo skundą atmetė. Prokuroras nutarime nurodė, kad tyrėjos 2018 m. kovo 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas ir teisėtas, tyrėja įsigilino į situaciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad nepadarytos Pareiškėjo nurodytos veikos. Prokuroras nutarime taip pat nurodė, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo nepažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės). Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą apie civilinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ konflikto prigimtį, kadangi iš esmės ginčas kilo dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir jis turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nesutikdamas ir su prokuroro nutarimu, Pareiškėjas jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi apylinkės teismas jo skundą atmetė. Teismas nutartyje pritarė tiek tyrėjos, tiek prokuroro nutarimų motyvams bei papildomai pažymėjo, kad Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių naujų ir svarbių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos ir neaptartos minėtuose nutarimuose. Teismas sprendė, kad Pareiškėjas nesistengė susisiekti su AB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą patvirtinančių dokumentų, todėl komunalinių paslaugų sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs ginčas yra civilinės teisės prigimties ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Priešingu atveju, nesant objektyvių, neginčijamų ir konkrečių duomenų apie AB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo pradėjimas būtų ydingas. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, prokuroro 2018 m. balandžio 10 d. ir tyrėjos 2018 m. kovo 29 d. nutarimus bei ikiteisminio tyrimo įstaigai iš naujo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Cituodamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliantas nurodo, kad tai ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi pareigą rinkti įrodymus tam, kad būtų atskleista nusikalstama veika bei ją padarę asmenys. Šiuo atveju minėti subjektai turėjo galimybę patys išsiaiškinti, kas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Todėl skundžiamos teismo nutarties teiginiai, kad jis Nekilnojamojo turto registro išrašą pateikė pavėluotai arba neišsamų, yra nepagrįsti ir neatitinkantys BPK.Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju nėra svarbu, kokie duomenys įrašyti AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje, kadangi tiek ši bendrovė, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras privalo vadovautis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir neturėjo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip šios aplinkybės įrodymą jis apylinkės teismui kartu su skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas šį išrašą vertino kritiškai. Dėl kilusio ginčo su AB „(duomenys neskelbtini)“ prigimties apeliantas nurodo, kad ši situacija yra labai panaši į situaciją, aprašytą UAB „B.“ skunde, kurį gavęs prokuroras A. A. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl IĮ „L. B.“ galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl to Pareiškėjas tikėjosi, kad ir šiuo atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, surinkta visa reikšminga informacija ir sprendžiama dėl tolesnės tyrimo eigos – jį nutraukti ar užbaigti surašant kaltinamąjį aktą. Apelianto manymu, šiuo atveju yra dokumento klastojimo požymių (BK 300 straipsnis), nes buvo suklastotas PVM sąskaitos-faktūros turinys, apgaulingo apskaitos tvarkymo požymių (BK 222 straipsnis), nes PVM sąskaitoje-faktūroje atsispindi realiai neįvykusi ūkinė operacija, ir sukčiavimo požymių (BK 182 straipsnis), nes PVM sąskaitą-faktūrą pateikęs asmuo apgaule ketino gauti turtinę naudą – pinigus, už suteiktas paslaugas, kurių paslaugos gavėjas neketino pirkti ir kurios realiai suteiktos nebuvo.Atsiliepimai į skundą negauti.Skundas atmetamas. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų bylų, apeliantas tiek skunde prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui bei apygardos teismui nurodo iš esmės tuos pačius argumentus dėl, jo nuomone, neteisėtų AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kuriais ji galimai apgaule siekė įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir suklastojo dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą. Šiais skundais apeliantas siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš minėtą bendrovę dėl jos galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182, 222 ir 300 straipsniuose. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė šias pagrindines išvadas: 1) Pareiškėjas nepateikė jokių naujų ir svarbių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi ir neaptarti tyrėjos bei prokuroro nutarimuose ir sudarytų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) AB „(duomenys neskelbtini)“ komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė atsižvelgdama į savo duomenų bazėje esančius duomenis, o bet kokius prieštaravimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto Pareiškėjas galėjo pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“; 3) bylos duomenys patvirtina tarp šių asmenų esantį civilinio teisinio pobūdžio ginčą, kurį visiškai nėra būtina spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis. Išnagrinėjęs Pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokuroro bei tyrėjos nutarimus, tyrimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad šie procesiniai sprendimai priimti nepažeidžiant BPK, juose yra išdėstyti atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą argumentai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Iš pateiktoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog pagal Įstatymo ir Taisyklių reikalavimus juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Panevėžyje, privalo turėti sudarytą sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės parinktu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi – AB „(duomenys neskelbtini)“, ir mokėti Savivaldybės tarybos nustatytą dvinarę įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Tame pačiame pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sudariusi minimos sutarties, todėl ji per 45 dienas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nesikreips į AB „(duomenys neskelbtini)“ aptarti sutarties sąlygų, automatiškai jai įsigalios sutartis pagal standartines sąlygas. 2017 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas informavo AB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), neturi. 2018 m. kovo 8 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018 m. vasarį suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Tą pačią dieną Pareiškėjas informavo AB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos nepripažįsta ir prašė ją panaikinti. Atsakydama į tai, AB „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė to paties turinio pranešimą, kurį siuntė 2017 m. gruodžio 15 d. Iš 2018 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodė, jog patikrinus jų turimų bazių registrų duomenis, nustatyta, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“; jei ši bendrovė pardavė minėtas patalpas, turi informuoti AB „(duomenys neskelbtini)“; šiuo metu sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta. Taigi, byloje Pareiškėjas kelia klausimą dėl komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo aplinkybių ir realaus šių paslaugų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ fakto. Pareiškėjo nuomone, AB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule, suklastodama dokumentą siekė įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nuo pat pradžių, t. y. nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 15 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo, Pareiškėjas informavo AB „(duomenys neskelbtini)“, kad jam nepriklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis neturi jokios pareigos mokėti už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, už kurias buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę apeliantas nurodė ir savo skunduose tiek prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tapo aišku, jog nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntimo momento, t. y. po 2017 m. gruodžio 15 d., Pareiškėjo vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamojo turto minėtu adresu (duomenys neskelbtini) neturėjo ir šiuo metu neturi. Todėl apygardos teismas visiškai sutinka su apeliantu, kad tiek pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo pagal standartines sąlygas sudarymas, tiek pagaliau ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymas už suteiktas paslaugas (iš viso abejotina, ar tokios paslaugos galėjo būti suteiktos) buvo iš esmės nepagrįstas. Todėl akivaizdu, jog už aptariamą veiklos sritį atsakingi AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, Pareiškėjo laiku ir tinkamai informuoti, jog jis neturi jokio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), privalėjo būti dėmesingesni ir dar kartą patikrinti ir visiškai įsitikinti, jog jų turimi duomenys dėl šiuo adresu esančio Pareiškėjo nekilnojamojo turto yra iš ties teisingi. To nepadarę AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai suklydo, ir ši klaida sukėlė tam tikras teisines pasekmes Pareiškėjui. Tačiau, priešingai apelianto įsitikinimui, šioje situacijoje nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmuose yra kokios nors nusikalstamos veikos požymių, ir kad šiuo atveju klaida turi būti būtinai įvertinta tik baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė teismų praktikoje pripažįstama kraštutine priemone (ultima ratio) ir taikytina tik tuomet, kai pažeistos asmens teisės negalima apginti kitomis švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2018 m. kovo 29 d. sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta. Akivaizdu, jog tai buvo padaryta galutinai įsitikinus, kad nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje aktualiu laikotarpiu neturėjo. Taigi, realiai didesnės neigiamos pasekmės Pareiškėjui nebuvo sukeltos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytu motyvu, kad šiuo atveju ir pats Pareiškėjas galėjo labiau geranoriškai bendradarbiauti su AB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko kilęs nesusipratimas labai tikėtina būtų išspręstas žymiai anksčiau ir paprastesnėmis priemonėmis. Kita vertus, net ir pripažinus AB „(duomenys neskelbtini)“ klaidą, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad tokia klaida nerodo šios bendrovės darbuotojų piktavališkumo ar jų tyčios sukčiauti, klastoti dokumentus ar apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, kas yra vienas iš nusikalstamų veikų pagal BK 182, 222 ir 300 straipsnius sudėties požymių. Tai yra įprasta šios bendrovės veikla, nes sutartys dėl komunalinių atliekų tvarkymo praktikoje taip yra sudaromos (pagal Įstatymo 30¹ straipsnio nuostatas). Svarbu tai, kad Pareiškėjui buvo žinomas asmuo, kuris reikalavo sumokėti už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys. Tuo atveju, jei AB „(duomenys neskelbtini)“ vis dėlto reikalautų apmokėti už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreiptųsi su ieškiniu į teismą, Pareiškėjas turėtų visas galimybes tinkamai apginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir pareikalauti tinkamos kompensacijos už patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu būdu, apygardos teismas pritaria nutarimuose ir skundžiamoje teismo nutartyje padarytai pagrindinei išvadai – šiuo atveju nepateisinama, kai tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius Pareiškėjas dirbtinai siekia kriminalizuoti. Skundžiama teismo nutartis yra aiški, tinkamai ir pakankamai motyvuota, joje atskleista, kodėl teismo nuomone nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, apelianto skundo argumentai minimų teismo išvadų niekaip nepaneigia. Apeliantas kaip precedentais prašo vadovautis tos pačios ikiteisminio tyrimo teisėjos kita nutartimi, kurioje teismas nurodė, kad byloje nebuvo atlikti visi būtini veiksmai duomenų patikslinimui, todėl prokuroro argumentas, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai yra kritikuotinas, bei prokuroro A. A. procesiniu sprendimu kitoje byloje, kurioje panašiomis aplinkybės jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tačiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“. Taigi, precedento galią turi tik ankstesni teismų, o ne prokurorų sprendimai, todėl dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus toje byloje nustatytas aplinkybes. Šioje byloje buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai Pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimui – kreiptasi į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomų duomenų pateikimo, ir gautų duomenų pakako teisiškai reikšmingoms išvadoms byloje padaryti. Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai kartojasi, į juos pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė jo ankstesnius skundus nagrinėję prokuroras bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismui pateikti skundo argumentai nesuteikia pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei tai buvo padaryta skundžiama nutartimi, tad keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.