Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. I-3518-428/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
I-3518-428/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01026-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3518-428/2015Proceso Nr. 3-62-3-01026-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 16 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,į posėdį neatvykus pareiškėjui bei atsakovo atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, kad jis nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. birželio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau Kauno TI) įvairiose kamerose kankinančiomis sąlygomis, t.y. kamerose jam tekdavo per mažai gyvenamojo ploto, patalpose buvo drėgna ir šalta. Pažymėjo, kad rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais, o asmens apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes patalpoje buvo šalta, purvina. Skundėsi, jog Kauno TI jam nebuvo suteikta galimybė kreiptis į gydytoją. Nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Patirtą neturtinę žalą įvertino 10‘000 už visą kalinimo laikotarpį.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 13-16) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog visais laikotarpiais pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į minimalią ploto normą kameroje. Nurodė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kamerų klimato sąlygų yra nepagrįstos faktais, pareiškėjas dėl to nesikreipė nei į Kauno TI administraciją, nei į Kauno visuomenės sveikatos centrą, be to pareiškėjas Kauno TI buvo šiltuoju metų laiku, dėl to atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Teiginys dėl nešvaros ir šalčio atliekant kratas neatitinka tikrovės, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Atkreipė dėmesį, kad vykdant Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 15 d. nurodymą, Kauno TI rūkantieji yra laikomi atskirai nuo nerūkančiųjų. Pateikė į bylą sveikatos istorijos įrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjui buvo atliekami tyrimai, bei suteikiami susitikimai su gydytoju dėl jo lūžusios rankos. Atsakovo manymu, Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiškėjas skundu siekia užsidirbti pinigų. Prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo šalta ir drėgna, pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, jam nebuvo suteikta galimybė kreiptis į gydytoją, o asmens ir daiktų apžiūros buvo vykdomos antisanitarinėmis sąlygomis (patalpose šalta ir nešvaru).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Dėl ploto normos pažeidimo.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Toliau tekste - Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas įvairiose kamerose: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. buvo kalinamas kamerose Nr. 157 ir 128, kurioje asmeniui tenkantis plotas buvo 10,50 kv.m.; nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 349, kurioje pareiškėjui atskirais laikotarpiais teko ploto nuo 4,13 kv.m. iki 5,51 kv.m.; nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 325, kurioje pareiškėjui teko ploto nuo 3,67 kv.m. iki 4,40 kv.m. (b.l. 19-20).

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv.m., buvo užtikrinta. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali, ploto norma yra nepagrįsti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kamerose buvo šalta, drėgna, vykdant asmens apžiūras nesilaikoma higienos normos reikalavimų, t.y. patalpose purvina ir šalta.

Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vykdant Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. nurodymą (b.l. 53-54), nerūkantieji asmenys yra laikomi atskirai nuo rūkančiųjų tuo atveju, jei jie pateikia Kauno TI administracijai prašymą laikyti jį kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs Kauno TI administracijai prašymą dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis, todėl, įvertinus esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl teisių pažeidimo, laikant jį kartu su rūkančiais asmenimis, yra atmestini.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog kamerose būdavo šalta, drėgna, buvo prastas apšvietimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, buvo šalta ir drėgna, tačiau į bylą nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo į bylą pateiktos kameros lango foto lentelės (b.l. 33-35) patvirtina, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali būti uždarytos arba atidarytos. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 76:2010 24 punkte reglamentuota, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Taip pat, pateiktoje nuotraukoje matyti, kad kameroje šviesu, šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių pritvirtintų prie lubų, tad pareiškėjo argumentai, kad patalpose trūko oro ir šviesos yra atmestini. Kadangi pareiškėjas skunde nurodo, jog kameroje buvo šalta, teismo vertinimu, kadangi ginčo laikotarpis yra šiltuoju metu laiku, pareiškėjo argumentai dėl šalčio kameroje yra atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių jog patalpoje buvo drėgna, pagal byloje pateiktus duomenis – Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo kuriose patys gyvena, tvarkos aprašą, asmenys esantys kameroje yra patys atsakingi už joje palaikomą švarą ir tvarką. Byloje nėra duomenų jog pareiškėjas būtų skundęsis jog kameroje yra drėgmė, prašęs priemonių šiam nepatogumui spręsti, todėl pareiškėjo argumentai jog kameroje buvo drėgna yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kratų patalpoje esančios nešvaros ir žemos oro temperatūros.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad patalpoje, kur atliekamos kratos, buvo šalta ir purvina, tačiau į bylą nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovas į bylą pateikė kratų patalpos nuotraukas (b.l. 36-37), iš kurių galima spręsti, kad patalpos pakankamai tvarkingos, uždaros. Nors nei pareiškėjas nei atsakovo atstovas į bylą nepateikė įrodymų apie kratų patalpos temperatūrą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtos patalpos nėra gyvenamosios patalpos, o kratos procedūros trunka neilgai, be to ginčo laikotarpis yra metų šiltuoju sezonu, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo esant kratų patalpos žemai temperatūrai ir nešvarai yra deklaratyvūs, dėl to atmestini.

Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl lūžusios rankos, be to jam buvo atliekami tyrimai (b.l. 21-31), tačiau įrodymų apie pareiškėjo kreipimąsi į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pateikta, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, o pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, jog jam nebuvo suteikta galimybė lankytis pas gydytoją yra atmestinos, kaip nepagrįstos.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė