- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 2YT-3602-762/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00335-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Artūras Dilys (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rasa Čibirienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vardu pagal pareiškėjos L. J. prašymą, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui nepriimti ir išduoti teismo leidimą nepilnamečių dukrų N. N., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui nepriimti.
Pareiškėja pateiktame prašyme nurodė ir teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. N., kuris buvo jos nepilnamečių dukrų N. N., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas. Jie buvo sudarę santuoką, bet 2012 m. išsiskyrė. Nei kitos žmonos, nei daugiau vaikų jis neturėjo, jo tėvai mirę. Pareiškėjo dukros yra palikėjo įstatyminės pirmos eilės įpėdinės. Po O. N. mirties į notarinę kontorą dėl paveldėjimo dukrų vardu nesikreipė, nes tikrai žinojo, kad jis neturėjo visiškai jokio turto ir todėl tikrai nieko savo vaikams nepaliko. Jis niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, net priteisto dukroms išlaikymo nemokėjo. Teko girdėti, kad jis turėjo skolų, bet kam ir kiek - jokių tikslių duomenų apie tai neturi. Žinodama kad tikrai nėra palikto turto, neturėdama reikiamų situacijai pilnai suvokti teisinių žinių, buvo tikra, kad į notarus kreiptis nėra reikalo. Tačiau 2020 m. pabaigoje gavo Panevėžio apskrities Vaiko teisių Apsaugos Skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 7SD-(8.7.28) iš kurio suprato, kad norint išvengti nepilnamečių dukrų atžvilgiu galimų neigiamų turtinių padarinių, „teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek palikimą priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.“. Pati nesugebėdama paruošti teismui reikalingų procesinių dokumentų, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo. Tokia pagalba pareiškėjai suteikta 2021 m. kovo 9 d. sprendimu. Įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis) nustato trijų mėnesių terminą palikimui priimti arba nepriimti. Šį terminą praleido dėl įstatymo nežinojimo, kad turi gauti teismo leidimą net ir tada, kai jo priimti nereikia. Kadangi tai pareiškėjos padaryta klaida, nepilnamečių dukrų teisėti interesai neturėtų dėl to nukentėti. Todėl teismą prašo pripažinti termino praleidimo aplinkybes svarbiomis ir jį atkurti. Kad apsaugoti nepilnametes dukras nuo pareigos atlyginti jų tėvo skolas, kreipiasi į teismą dėl leidimo gavimo O. N. palikimui nepriimti. Tokio leidimo gavimo būtinybę nustato CK 3.188 straipsnio l dalies 2 punktas.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pateiktą pareiškėjos prašymą palaiko, prašo pateiktą pareiškėjos prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pateikė atsiliepimą (b. l. 14), kuriame nurodė, kad VMI prie FM, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra priėmusi O. N. palikimo. VMI prie FM kaip institucija, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, inicijuoja O. N., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimą valstybės vardu. VMI prie FM duomenimis, O. N. vardu, po jo mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos, esančios UAB „Luminor investicijų valdymas” pensijų kaupimo sąskaitoje, esantys fondo vienetai 528,154700 vnt., kurių vertė yra 564,91 Eur ir „Swedbank“ AB banko sąskaitoje esančios lėšos 2,35 Eur. Kito turto nenustatyta. VMI prie FM duomenimis O. N. atžvilgiu antstolės S. K. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos, dėl 7 255,66 Eur skolos išieškojimo. Antstolės N. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 655,60 Eur skolos išieškojimo. Taip pat gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas dėl 947,45 Eur skolos Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Notaras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kadangi palikėjas O. N. turėjo nepilnametes dukteris N. N. ir K. J., kurioms teismo leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nėra išduotas. Pareiškėja, siekdama pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, prašo spręsti teismo nuožiūra pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateiktoje išvadoje nurodė (b. l. 11), kad L. J. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai t. y. (duomenys neskelbtini) gimusi dukra N. N. ir (duomenys neskelbtini) gimusi dukra K. J.. Pareiškėja turi ir trečią nepilnametį vaiką, tačiau jis jos šeimoje negyvena (vaikui yra nustatyta nuolatinė globa). Nepilnamečių vaikų N. N. ir K. J. tėvas O. N., (duomenys neskelbtini) mirė. Skyriaus duomenimis vaikai auga kartu su motina. Šeima gyvena adresu - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. N. N. laikotarpiais: nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. kovo 2 d.; nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. vasario 9 d., buvo nustatyta vaiko laikinoji globa globos institucijoje. Laikinai globai pasibaigus, vaikas buvo grąžintas tėvams ir nuo to laiko galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nustatyta nebuvo. Šeimai socialinės paslaugos neteikiamos, atvejo vadyba netaikoma. Vaiko motina užtikrina vaikų visišką socialinį apibrėžtumą ir socialines garantijas. Skyrius neturi informacijos, jog šiuo sandoriu būtų pažeisti pareiškėjos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Skyriaus vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis dėl termino atnaujinimo L. J. nepilnamečių vaikų, N. N. ir K. J., vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo O. N. mirties. Kaip matyti palikėjo skolos yra ženkliai didesnės už jo paliktą turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų, N. N. ir K. J. interesus, neprieštarauja dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, jų atstovei pagal įstatymą L. J..
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas prašymas tenkintinas.
CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi yra taikoma įstatymo analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių – N. N., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5, 6).
Iš Testamentų registro 2021 m. gegužės 21 d. išrašo duomenų matyti, kad palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių – N. N. ir K. J. vardu priimti arba atsisakyti priimti po jų tėvo O. N. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2020 m. rugpjūčio 9 d. ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo.
Pareiškėja nurodo, jog po O. N. mirties į notarinę kontorą dėl paveldėjimo dukrų vardu nesikreipė, nes tikrai žinojo, kad jis neturėjo visiškai jokio turto ir todėl tikrai nieko savo vaikams nepaliko, girdėjo, kad jis turėjo skolų. Žinodama kad tikrai nėra palikto turto, neturėdama reikiamų situacijai pilnai suvokti teisinių žinių, buvo tikra, kad į notarus kreiptis nėra reikalo. 2020 m. pabaigoje gavo Panevėžio apskrities Vaiko teisių Apsaugos Skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 7SD-(8.7.28) iš kurio suprato, kad norint išvengti nepilnamečių dukrų atžvilgiu galimų neigiamų turtinių padarinių, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek palikimą priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Pati nesugebėdama paruošti teismui reikalingų procesinių dokumentų, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo, kuri jai suteikta 2021 m. kovo 9 d. sprendimu.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl nepilnamečių vaikų vardu palikimo atsisakymo, mirus dukrų tėvui, t. y. žinojo, kad jis jokio turto neturi, tik skolas, ir, neturint pakankamai teisinių žinių, sąžiningai klydo manydama, kad dukrų interesus apsaugos nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji praleido CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsisakyti palikimo.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjos prašymas tenkintinas – atnaujintinas CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas L. J. nepilnamečių N. N. ir K. J. vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo O. N., mirties (duomenys neskelbtini) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis CK 5.57 straipsnis).
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai.
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
VĮ „Registrų centras“, duomenimis O. N. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl mirusiojo O. N. turėtų skolų, tame tarpe ir nemokant išlaikymo vaikams, patvirtina duomenys pateikti suinteresuoto asmens, VMI prie FM, atsiliepime ir prieduose prie jo. O. N. atžvilgiu antstolės S. K. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos, dėl 7255,66 Eur skolos išieškojimo, antstolės N. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 655,60 Eur skolos išieškojimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondui skola – 947,45 Eur. Pateikti duomenys patvirtina, kad skolos keliolika kartų viršija O. N. UAB „Luminor investicijų valdymas” pensijų kaupimo sąskaitoje, esančius fondo 528,154700 vienetus, kurių vertė yra 564,91 Eur ir „Swedbank“ AB banko sąskaitoje esančias lėšas – 2,35 Eur.
Aukščiau nurodyti duomenys apie mirusiojo O. N. skolas, jam priklausančio turto vertę ir apimtį, tai, kad palikėjas nekilnojamojo turto neturi, neabejotinai patvirtina, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, leistina L. J., atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių N. N. ir K. J. vardu, atsiradusį po jų tėvo O. N., mirties (duomenys neskelbtini) nes tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-535-2005 (b. l. 8), pareiškėja L. J. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų minėtai tarnybai (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 578, 582 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjos L. J. prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečių vaikų N. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą po jų tėvo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Leisti pareiškėjai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų N. N., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą po jų tėvo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.