- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-362-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Suinteresuotas asmuo
- Labdaros, Labdaros ir paramos fondui „Padėkime vaikams ir seneliams“, VšĮ Vaikų
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 128.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir kitos globos (rūpybos) vietos nustatymo pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Labdaros ir paramos fondui „Padėkime vaikams ir seneliams“, VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniam centrui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nušalinti Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ nuo E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), globėjo pareigų; vaikų globėju ir turto administratoriumi paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą nuo vaikų apgyvendinimo šiuose vaikų globos namuose; vaikų globos vietą nustatyti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-02-22 įsakymu nepilnamečiams vaikams E., R. ir M. S. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju bei turto administratoriumi paskirtas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“. Tarp nepilnamečių vaikų ir globėjų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, nes vaikai nesijaučia saugūs ir aprūpinti, globėjas savo veiksmais žemina vaikų orumą, todėl nepilnamečiai vaikai nuolat bėga iš globos namų. Jam (pareiškėjui) sunku surasti bendrą kalbą su globėjais dėl darbo su vaikais administravimo: globos įstaiga neatitinka higienos reikalavimų, neaišku, kaip yra tvarkomos vaikų bylos, vaikų turtiniai reikalai, globos įstaigos administracija visiškai nesuinteresuota, kad vaikai patektų į šeimas, būtų įvaikinti, jis (pareiškėjas) negauna prašymų dėl leidimų išdavimo vaikams vasaros metu, švenčių dienomis bei atostogų metu praleisti su šeimos nariais ar kitais asmenimis, nėra aišku, kokiomis moralinėmis nuostatomis yra grindžiama vaikų pasaulėžiūra. Vaikai skundėsi maitinimo sąlygomis, kad patys turėjo ruošti maistą sau bei visiems globos įstaigos vaikams, vaikai buvo uždaromi globos įstaigoje ir niekur neišleidžiami, turėjo patys migdyti jaunesnio amžiaus vaikus. Globos įstaigoje tik apie mėnesį dirba socialinis darbuotojas, nėra kitų kvalifikuotų darbuotojų. Surinkę informaciją iš įvairių šaltinių, pareiškėjo darbuotojai įsitikino, kad vaikai globos namuose kentėjo pažeminimą ir patyčias, vaikų globėjo (rūpintojo) pareigos globotiniams buvo pažeistos, buvo pažeisti vaikų interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino, t. y. nušalino Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ nuo E. S. rūpintojo pareigų, nuo R. S. ir M. S. globėjo pareigų, paskyrė E. S. ir R. S. rūpintoju, M. S. globėju ir jų turto administratoriumi VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą, nustatė E. S., R. S. ir M. S. rūpybos ir globos vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-12 sprendimu nepilnamečiams vaikams R. S. ir M. S. buvo nustatyta nuolatinė institucinė globa, o E. S. – nuolatinė rūpyba, vaikų globėju ir rūpintoju bei turto administratoriumi paskirtas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“, kuriam priklausančiuose Pikeliškių vaikų globos namuose nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ir taip jau likimo nuskriaustais vaikais, likusiais be tėvų globos ir meilės, iš jų ir E. S., R. S. ir M. S., Pikeliškių vaikų globos namuose buvo netinkamai rūpinamasi, vaikams sudarytos netinkamos gyvenimo, buities, maitinimo sąlygos, vaikų laisvalaikio ir užimtumo klausimai palikti spręsti patiems vaikams, vaikai užgauliojami įžeidžiančiais žodžiais, vaikų dvasine ir psichologine būkle nesidomima, dėl to vaikai tapo uždari, bėga iš globos namų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ nuo 2007 m., t. y. kai buvo užfiksuoti pažeidimai, susiję su netinkamomis vaikų gyvenimo, buities sąlygomis, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Konstitucijos 12, 19, 20, 22, 25, 26, 38, 39, 41 str., Vaiko teisių konvencijos 3, 6, 8, 10, 12-14, 16, 19, 27-31, 33, 34, 36, 37 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 7, 9, 10, 14, 43-47 str., CK 3.3, 3.248, 3.249, 3.256, 3.271 str., konstatavo, kad Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ pažeidė vaikų teises, nes netinkamai vykdė jam paskirtas nepilnamečių vaikų E. S., R. S., M. S. globėjo ir rūpintojo pareigas, neužtikrino vaikų psichinio ir fizinio saugumo, pažeidė pareigą rūpintis vaikų sveikata, laisvalaikiu, auklėti vaikus, rengti vaikus savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Teismas nepripažino suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atsikirtimų į pareiškimą pagrįstais, nes suinteresuotas asmuo neįrodė, jog jis tinkamai atliko rūpintojo ir globėjo pareigas, atmetė argumentus, jog buvo siekiama kontroliuoti sunkiai auklėjamus vaikus, kurių grupė vykdė destrukcinę veiklą, nes suinteresuotas asmuo yra vaikų, paliktų be tėvų globos, globos įstaiga, o ne nusižengusių ar sunkiai auklėjamų nepilnamečių vaikų priežiūros įstaiga. Teismas nesivadovavo liudytojos R. M. parodymais, nes jie buvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, nelaikė įrodymais liudytojos J. P. parodymų, kadangi jie neturi bylai jokios reikšmės. Teismas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 str. 2 d., CK 3.241 str. 3 d., 3.246 str. 3 d., Bendrųjų vaiko teisų apsaugos tarnybų nuostatų 8.1, 10.5 p., atmetė suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ argumentus dėl pareiškėjo įgalinimų ginti viešąjį interesą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo pareiškimas būtų atmestas. Nurodo, kad byla yra dėl viešojo intereso gynimo, kurioje yra keliami specifiniai reikalavimai pareiškėjui, tačiau į bylą nebuvo pateiktas savivaldybės mero teikimas ir savivaldybės tarybos sprendimas dėl vaikų teisių apsaugos tarnybos įsteigimo, o savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti vaikų teisių apsaugos skyriaus nuostatai patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybėje pagal Vyriausybės nustatytą tvarką nėra sukurta vaikų teisių apsaugos tarnyba. Dėl to pateiktas pareiškimas teismui laikytinas pareiškimu asmens pagal CK 3.246 str. 3 d. nesančio globos (rūpybos) institucija. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tariamai patvirtinančias netinkamą jo, kaip globėjo (rūpintojo), pareigų atlikimą, nutartis grindžiama prielaidomis, užrašytais gandais, pasamprotavimais. Teismas užfiksavo nepilnamečių vaikų pareiškimų, paaiškinimų teismui bei veiksmų prieštaringumą, tačiau be pagrindo nenustatė, jog vaikų apsisprendimui įtaką daro tretieji asmenys. Teismas negalėjo vadovautis 2007-09-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, 2007-09-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštu, kadangi jis yra gavęs maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, todėl rizikos globotinių sveikatai dėl racionalios ir visavertės mitybos reikalavimų pažeidimų nėra, pareiškimo dėl nušalinimo nuo pareigų padavimo momentu jo padėtis buvo iš esmės pasikeitusi. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla dėl įpareigojimo išduoti higienos pasą, sprendimas yra įsiteisėjęs, jam išduotas higienos pasas, todėl į bylą pateiktas 2007-10-26 Vilniaus visuomenės sveikatos raštas neatitinka tikrovės. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi 2007-10-31 raštu dėl trūkumų „Fondo filiale“, kuris neįrodo pareiškėjo teiginių, nes savivaldybės struktūrinių padalinių rengti dokumentai, taip pat ir 2008-08-13, 2008-08-22 raštai, neturi būti laikomi įrodymais, esant Vilniaus rajono savivaldybės suinteresuotumui byloje dėl pastato, kuriame veiklą vykdo „Fondo filialas“, panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą, neatlyginant pastato pagerinimo sąnaudų. Teismas minėjo 2009-11-19 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės raštą, tačiau nevertino to, kad savivaldybė nelaikė, jog globėjas (rūpintojas) netinkamai atlieka darbą. Teismas negalėjo remtis 2008-01-04, 2008-08-07 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštais dėl O. ir V. K., nes šie asmenys nedalyvauja byloje, teismo posėdyje šiame rašte nurodytos aplinkybės nebuvo ištirtos, nepatvirtintos kitais objektyviais įrodymais. Teismas netinkamai įvertino 2008-10-26 įsakymą Nr. 10, kuris buvo skirtas ne tik R. K., bet ir jame nurodytiems auklėtiniams. Taip pat byloje negali būti laikomi įrodymais Socialinių paslaugų priežiūros departamento dokumentai, nes 2009-06-17 raštu jis buvo informuotas, kad 2009-02-06 raštas yra informacinio pobūdžio ir savo turiniu socialinių paslaugų įstaigai nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl jis negalėjo ginčyti neteisingų išvadų administracine tvarka. 2009-03-05 psichologinio mikroklimato įvertinimo pažyma šioje byloje negali būti laikoma įrodymu, kadangi nuo 2009-02-02 buvo atliekami aktyvūs veiksmai paimant vaikus, o tokioje situacijoje psichologinis mikroklimatas negalėjo būti normalus. Be to, dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų paimant vaikus yra nagrinėjama civilinė byla, joje priimtas sprendimas turės svarbią reikšmę šioje byloje, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teismas rėmėsi 2009-05-05 Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažyma, ignoruodamas faktą, kad 2009-06-09 buvo surašyta kita pažyma, kurioje pareiškėjo veiksmai įvertinti itin neigiamai, pareiškėjo atstovai buvo asmeniškai suinteresuoti perkelti E. S. iš Pikeliškių. Teismo panaudotas 2009-07-16 Riešės seniūnijos raštas tik patvirtina, kad pareiškėjas turi byloje neįvardytą suinteresuotumą ir nušalinimo nuo globėjo pareigų siekė neteisėtomis priemonėmis. Teismas pažeidė CPK 177 str., vadovavosi bendrosiomis normomis, įtvirtintomis Konstitucijos 38 str. 2 d., 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisų pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. , CK 3.3 str. 1 d., 3.248, 3.249, 3.256 str., nutartis yra deklaratyvi todėl jis negali suformuluoti pareiškimo teisinio pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad jis, kaip globėjas (rūpintojas), netinkamai vykdė pareigas ir yra CK 3.271 str. numatyti pagrindai nušalinti jį nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, nes vaikų psichinis ir fizinis saugumas buvo užtikrintas, jų mokymusi, sveikata, laisvalaikiu buvo rūpinamasi, vaikai buvo auklėjami, bendradarbiaujama su valstybės ir savivaldos institucijomis, vaikams nebuvo kliudoma bendrauti su giminaičiais, tačiau buvo siekiama, kad bendravimas nedarytų vaikams neigiamos įtakos. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus įgaliojimai inicijuoti bylą teisme dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų yra įtvirtinti CPK 49, 50 str., CK 3.246 str. 3 d., 3.241 str. 1 d., 3.267 str. 1 d., Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatuose, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1998-05-10 sprendime Nr. 16 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad jis neturėjo įgaliojimų kreiptis į teismą su pareiškimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jeigu vaikams ir buvo daroma įtaka, kad jie keistų savo parodymus, tai tokią įtaką galėjo daryti tik pats apeliantas. Tokia aplinkybė yra patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1115-516/2009. Teismas teisingai vadovavosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog situacija dėl maitinimo Pikeliškėse nuo 2007 m. iki šiol iš esmės nepagerėjo. Teismas turėjo atsižvelgti į 2007-09-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rašte nurodytas aplinkybes, susijusias su vaikų gyvenimo sąlygomis globos namuose, nes tos aplinkybės yra patvirtintos kitais įrodymais, t. y. VšĮ Paramos vaikams centro direktorės ir VšĮ „Vaiko namas“ psichologės 2009-03-05 rašte „Dėl psichologinio mikroklimato įvertinimo“, 2009-07-03 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio protokole, liudytojo V. B. parodymais, ir iš esmės yra išlikusios iki šiol. Nors apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindu gaus higienos pasą, tačiau tai, jog globos įstaiga per keletą metų nesugebėjo gauti šio labai svarbaus ir būtino visoms globos įstaigoms dokumento rodo, kad apeliantas netinkamai vykdo globėjo (rūpintojo) pareigas ir negalėjo suteikti vaikams tinkamų sąlygų normaliam gyvenimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas dėl įpareigojimo išduoti apeliantui higienos pasą buvo priimtas praėjus daugiau kaip pusei metų po to, kai beveik visi globojami vaikai, iš jų ir E. S., R. S., M. S., jau buvo perkelti į kitus globos namus. Jis nesutinka su apelianto teiginiu, kad šioje byloje negali būti remiamasi jo 2007-10-31 raštu, taip pat kitais savivaldybės struktūrinių padalinių rengtais dokumentais, nes jis 2007-10-31 rašte atkreipė apelianto dėmesį į tuos neigiamus dalykus (vaikų skurdų laisvalaikį, blogą maitinimą), kurių apeliantas nepašalino iki šiol. Vien tai, kad jis po to, kai beveik visi globojami vaikai buvo perkelti į kitus globos namus dėl vaikų tragiškos padėties, o pastatas faktiškai liko tuščias, kreipėsi su ieškiniu dėl pastato panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą, nereiškia jokio, išskyrus tarnybinį, suinteresuotumą šioje byloje. Jis faktiškai tik nuo 2007 m. pradėjo gauti raštus iš kompetentingų institucijų dėl apelianto netinkamos globos (rūpybos) veiklos, jis tikėjosi, kad situacija dar gali pagerėti, tačiau ilgainiui gaunant vis daugiau įrodymų apie netinkamą apelianto veiklą priešingą vaikų interesams, kreipėsi į teismą dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų. 2008-01-04 ir 2008-08-07, kituose raštuose Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštuose konstatuoti faktai, susiję ne tik su O. ir V. K., bet ir kitų vaikų interesais, įrodo nepakankamą apelianto bendradarbiavimą su kitomis už vaikų apsaugą atsakingomis institucijomis. Tokios pat aplinkybės konstatuotos ir 2008-08-08 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje, 2009-07-03 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio protokole. Įsakyme Nr. 10 pats apeliantas konstatavo, kad globos įstaigoje yra silpna globojamų vaikų priežiūra, todėl įsakyme konstatuoti faktai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad globėjas netinkamai vykdo globėjo pareigas. Vaikų interesai, sprendžiant bet kurį su vaikais susijusį klausimą, yra prioritetiniai, todėl svarbu yra ne tai, ar Socialinių paslaugų priežiūros departamento pažyma ir 2009-02-03, 2009-02-04, 2009-03-24 raštai yra informacinio, ar ne informacinio pobūdžio, o tai, ar šiuose raštuose nustatyti faktai atitinka tikrovę. Vien tai, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina tik socialinės globos kokybę ir nėra kompetentinga įstaiga spręsti dėl globėjo nušalinimo, jos raštuose išdėstyti argumentai nepraranda savo reikšmingumo ir svarbumo. 2009-03-05 psichologinio klimato įvertinimo pažymoje konstatuoti faktai negalėjo atsirasti dėl institucijų, atsakingų už globos priežiūrą veiksmų, norint perkelti vaikus į kitus globos namus, priešingai, tai įrodo, jog apeliantas jau seniai netinkamai vykdo savo globėjo pareigas. Nėra suprantama, kaip Vaikų teisių apsaugos skyriaus veiksmai, norint apsaugoti vaikus nuo neigiamos aplinkos, susidariusios apelianto globos namuose, perkeliant juos į kitus globos namus, galėjo turėti įtakos mikroklimatui globos namuose, kuriuose vaikai buvo vadinami įžeidžiančiais žodžiais, kur vaikai skundėsi dėl skurdaus laisvalaikio ir darbuotojų kvalifikacijos nepakankamumo. Tą aplinkybę, kad apgyvendinus vaikus kituose globos namuose vaikų interesai buvo tinkamai apsaugoti, patvirtina 2009-04-07 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Pedagoginės psichologinės tarnybos pranešimas, kad „vaikams atvykus į Nemenčinės, „Gilės“, Lentvario globos namus buvo pastebėta, kad jie jaučiasi saugiai, jų psichologinė savijauta stabili, jie domisi nauja aplinka, yra patenkinti naujomis gyvenimo sąlygomis“. Apeliantas klaidina teismą dėl 2009-05-05 ir 2009-06-09 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus raštų, nes buvo tiriamos visiškai kitokios situacijos, t. y. 2009-05-05 buvo tiriama situacija dėl globotinių netinkamos sveikatos priežiūros, o 2009-06-09 – dėl to, kad E. S. nelanko mokyklos. Beje, šiose pažymose niekur nėra nurodyta, kad jis turi asmeninį suinteresuotumą perkelti vaiką iš vienos globos įstaigos į kitą. Apeliantas nenurodo, kokį neįvardytą suinteresuotumą šioje byloje turi savivaldybė, 2009-07-16 rašte Riešės seniūnijos darbuotojai eilinį kartą konstatavo apelianto daromus pažeidimus, todėl apelianto argumentai apie jo suinteresuotumą vertintini kritiškai. Teismas tinkamai įvertino apelianto pateiktus įrodymus, tačiau šie įrodymai nepaneigė kitų įrodymų, byloje yra įrodyta, kad apeliantas netinkamai vykdė globėjo (rūpintojo) pareigas, todėl teismas priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą nutartį. Be to, apeliantas ir jo filialas Pikeliškėse neteisėtai užsiima globos veikla, ką patvirtina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, apelianto įstatuose numatyta apelianto veikla, nesusijusi su globos vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniam centrui buvo išsiųsta skundžiama nutartis, atskirasis skundas, atsiliepimas į atskirąjį skundą, pranešimas nepilnamečiams vaikams E. S., R. S., M. S. apie posėdžio apeliacinės instancijos teisme datą, laiką ir vietą. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras buvo įpareigotas užtikrinti, jog vaikai susipažintų su pateiktais procesiniais dokumentais ir, esant vaikų pageidavimui, nepilnamečiai vaikai pateiktų savo rašytinę nuomonę. Teisme gautas nepilnamečių vaikų E. S., R. S., M. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jie susipažino su visais gautais dokumentais, jiems buvo paaiškintas atskirojo skundo turinys, tačiau visi trys vaikai savo nuomonės pateikti nepageidavo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nušalino Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ nuo nepilnamečių E. S. rūpintojo ir R. S., M. S. globėjo pareigų, paskyrė kitą vaikų globėją ir rūpintoją, nustatė vaikų globos (rūpybos) vietą ne Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ Pikeliškių vaikų globos namuose. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog byloje netinkamai buvo nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-10-22 įsakymu Nr.A27-1444 vaikams E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta šiuose globos namuose (civilinė byla Nr.2-2603-562/2007, b. l. 4). Vaikų motina N. S. mirė (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr.2-2603-562/2007, b. l. 3), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-12 sprendimu vaikų tėvui L. S. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečiams vaikams E. S., R. S., M. S., R. S., M. S. nustatyta nuolatinė institucinė globa, E. S. nuolatinė rūpyba, jų globėju, rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas, esantis Pikeliškių k., Riešės sen., Vilniaus r., nustatyta vaikų gyvenamoji vieta globėjo buveinėje.
Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2009-02-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu nušalinti Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ nuo nepilnamečių E. S., R. S., M. S. globėjo pareigų, vaikų globėju ir turto administratoriumi paskirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą nuo vaikų apgyvendinimo šiuose vaikų globos namuose, vaikų globos vietą nustatyti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Pareiškimą grindė tuo, jog suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ (nepilnamečių vaikų globėjas ir rūpintojas) netinkamai vykdo globėjo pareigas, pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikams yra daroma žala. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, kadangi nustatė, jog suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ pažeidė vaikų E. S., R. S., M. S. teises, netinkamai vykdė suinteresuotam asmeniui paskirtas globėjo ir rūpintojo pareigas, neužtikrino vaikų psichinio ir fizinio saugumo, pažeidė pareigą rūpintis vaikų sveikata, laisvalaikiu, auklėti vaikus, rengti vaikus savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Suinteresuotas asmuo su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pareiškėjas neturėjo įgaliojimų pareikšti tokį pareiškimą bei tuo, kad Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ tinkamai vykdė ir nepažeidė globėjo (rūpintojo) pareigų, užtikrino vaikų teises, o teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.
Šioje byloje nepilnamečių vaikų E. S., R. S. ir M. S. teisės ir teisėti interesai yra prioritetiniai, negali būti leidžiama pakenkti vaikų gerovei. 1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1995-07-03 įstatymu, preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl šios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingą vaiko apsaugos būtinumą, kuri yra būtina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Šios Konvencijos 3 str. 1 d. numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Konvencijos 27 str. 1 d. vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 str. 1 d.). CK 3.271 str. nustatytos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitas svarbias aplinkybes, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 str. 3 d.). CPK 497 str. numato, kad pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras. Pagal CPK 49 str. 1 d. įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Į teismą su pareiškimu šioje byloje kreipėsi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškimą šioje byloje pareiškė asmuo, nesantis globos (rūpybos) institucija pagal CK 3.246 str. 3 d., kadangi globos (rūpybos) institucijomis yra savivaldybių ar apskričių institucijos, prižiūrinčios ir kontroliuojančios globėjų ir rūpintojų veiklą, vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.241 str. 1 d., 3.267 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo įgaliojimai įtvirtinti įstatymuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas yra tinkamai įgaliotas asmuo pareikšti pareiškimą dėl globėjo (rūpintojo) pakeitimo (nušalinimo). Tai, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas įsteigtas teisės aktuose nustatyta tvarka, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties dėl globėjo (rūpintojo) pakeitimo (nušalinimo) teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjo įsteigimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, nes byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo, kaip globėjas (rūpintojas), netinkamai vykdė savo pareigas, kad nepilnamečių vaikų psichinis ir fizinis saugumas nebuvo užtikrintas, jų mokymusi, sveikata, laisvalaikiu nebuvo rūpinamasi, vaikai nebuvo auklėjami, nebendradarbiaujama su valstybės ir savivaldos institucijomis, vaikams buvo kliudoma bendrauti su giminaičiais, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, nevertina, kuri iš konflikte dalyvaujančių pusių yra teisi, nes šias aplinkybes nagrinėja įvairios valstybės institucijos pagal skundus (pareiškimus), o šioje byloje yra svarbu užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai nebūtų įtraukti į šiuos konfliktus, kad netaptų šių konfliktų dalyvių įrankiais, kad vaikams būtų užtikrinta teisę į saugią aplinką.
CPK 502 str. 4 d. numato, kad skiriant globėją ar rūpintoją atsižvelgiama ne tik į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju ar rūpintoju, jo santykius su vaiku, tačiau ir į vaiko nuomonę ir interesus bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. CPK 503 str. 1 d. numato, kad vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar kitais jo pasirinktais būdais. To paties straipsnio 5 d. numato, kad priimdamas sprendimą teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.164 str. įtvirtinta, jog sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko teisių konvencijos 12 str. taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnamečiai vaikai E. S., R. S., M. S. buvo išklausyti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Nepilnametė E. S. 2009-05-18 teismo posėdyje paaiškino, kad ji nori grįžti gyventi į Pikeliškių globos namus, nes ten gyveno 5 metus ir yra pripratusi, nors Nemenčinėje jai yra labai gerai, patvirtino, jog skundus dėl Pikeliškių vaikų globos namų vaikai rašė niekam nedarant įtakos (T. 2, b. l. 80-81). 2009-06-04 teismo posėdyje nepilnametė E. S. paaiškino, kad ji 2007-10-16 rašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai raštą iškelti ją iš Pikeliškių vaikų globos namų, nes norėjo išsikelti iš Pikeliškių, su panelėmis nusprendė pakeisti aplinką, bet nieko rimto nebuvo, o kai 2007-12-17 rašė raštą, buvo susipykusi su globėjais, 2009 m. birželio mėn. brolis ir sesuo norėjo išeiti iš Pikeliškių globos namų, iš dalies norėjo ir ji. 2009-02-02 ji persikėlė į Nemenčinę, tačiau 2009-04-21 grįžo į Pikeliškes, nes nors Nemenčinėje yra gerai, tačiau Pikeliškėse ji yra pripratusi, ten ją traukia. Pagrindinis konfliktas įvyko dėl dano K. M., ji nori likti Pikeliškėse, globėjai spaudimo jai nedarė ir nedaro (T. 2, b. l. 136-154). Nepilnametis M. S., apklaustas 2009-05-18 teismo posėdyje, paaiškino, kad jam nepatinka Pikeliškių globos namuose, todėl iš ten išėjo, Pikeliškėse buvo blogai, globėjai rūbų kartais nupirkdavo, buvo blogas maistas, nebūdavo bulvių, maistą ruošdavo vaikai, globėjai jo nemušė, bet įžeidinėjo žodžiais, pravardžavo, auklėtojos Pikeliškėse vaikus bardavo, būdavo išgėrusios, o Nemečinėje gyvenimo sąlygos ir priežiūra yra geresnės. Taip pat paaiškino, kad jo sesuo R. S. norėjo gyventi Nemenčinėje, nes jai irgi nepatiko Pikeliškėse (T. 2, b. l. 136-154). 2009-08-17 teismo posėdyje nepilnametė R. S. paaiškino, kad Nemenčinės globos namuose yra geriau gyventi nei Pikeliškių globos namuose, nes kitoks maistas, geresnės ir įvairesnės sąlygos, yra užsiėmimų, jos rašyti birželio mėn. pareiškimai yra prieštaringi, nes ji buvo įkalbėta grįžti į Pikeliškes, tačiau gyventi ir mokytis norėtų Nemenčinės globos namuose, brolis M. S. bėgo iš Nemenčinės globos namų, nes manė, jog juose galės būti tik iki 15 metų. Ji savarankiškai nusprendė ir parašė 2007-12-17 raštą dėl perkėlimo iš Pikeliškių į kitus globos namus, nors Pikeliškių globos namuose vadovai su ja elgėsi gerai, kartais pykdavosi, būdavo naktinių tvarkymusi, kai atvykdavo svečių, valgyti gamindavo auklėtojos, kartais vaikai, ji gamino, nes norėjo išmokti. Mergaitė nurodė, kad Pikeliškių globos namuose ji buvo žeminama įžeidžiančiu žodžiu, t. y. prostitute (T. 2, b. l. 184-185).
Įvertinus vaikų nuomonę, pareikštą teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad nepilnamečiai E. S., R. S. ir M. S. yra sugebantys išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras vaikai, R. S. ir M. S. yra išreiškę tvirtą apsisprendimą ir pateikę motyvuotus argumentus dėl ko yra apsisprendę gyventi Nemenčinės globos namuose, dėl ko nenori gyventi Pikeliškių globos namuose, šių vaikų apsisprendimas ir vaikų išreikštas noras gyventi Nemenčinės globos namuose nepažeidžia vaikų interesų. Nepilnametė E. S., nors ir nurodė teismo posėdyje, kad nori gyventi Pikeliškių vaikų globos namuose, nes yra pripratusi, tačiau iš esmės nepareiškė prieštaravimo dėl globėjo (rūpintojo) pakeitimo, nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog mergaitės gyvenimas Nemenčinės vaikų globos namuose, globėjo (rūpintojo) pakeitimas pažeistų šio vaiko interesus. Tuo labiau, kad mergaitė pripažino, jog gyvenimo sąlygos Nemenčinės vaikų globos namuose yra labai geros, nepateikė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ tinkamai vykdė savo kaip globėjo (rūpintojo) pareigas, įtvirtintas CK 3.271 str. E. S. teismui nurodė vienintelį argumentą dėl ko ji nori gyventi Pikeliškių globos namuose, nepaisant to, kad Nemenčinės globos namuose yra sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos – pripratimą.
Teisme pareikštą vaikų nuomonę taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: nepilnametės E. S. 2007-10-16 raštas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, 2009-01-20, 2009-01-20 paaiškinimai pareiškėjui, kuriuose nepilnametė nurodo, kad vaikai Pikeliškių globos namuose yra vadinami įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, kad globėjas neaprūpina vaikų, niekur neišleidžia, vaikų gyvenimo sąlygos yra prastos, globėjas moka už tai, kad vaikai vieni kitus skundžia, netiki vaikais, kai jie serga, vaikų gyvenimo sąlygos pagerėjo tik rėmėjo dano Kimo dėka, kad auklėtojos dažnai būna išgėrę, kartais pakelia ranką, maistas kasdien beveik toks pat, pasivaikščioti galima tik aplink kaimą, vaikais nepasitikima, dažnai yra pykstamasi, laisvalaikiu nėra ką veikti, dažniausiai tvarkomasi arba žiūrima televizorių (T. 1, b. l. 10-15, 28). Tačiau 2009-04-29 pranešime pareiškėjui, 2009-04-30 pranešime teismui nepilnametė E. S. nurodė, kad ji nusprendė savo noru grįžti į Pikeliškių globos namus, nes ten yra pripratusi ir gyvendama Nemenčinėje jaučia didelę trauką grįžti atgal, kad Pikeliškių globos namuose jaučiai labai saugiai, čia nebuvo nei žeminama, nei skriaudžiama, čia jai yra kaip tikri namai (T. 2, b. l. 33, 51). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog vaikai M. S., R. S. bėgo iš Pikeliškių vaikų globos namų dėl to, jog nenorėjo šiuose vaikų globos namuose gyventi, dėl to, kad nebuvo ką veikti, nebuvo maisto (T. 1, b. l. 24, 25). Iš byloje esančių nepilnamečio M. S. 2009-07-17, 2009-05-19 paaiškinimų matyti, kad vaikas nori gyventi Nemenčinėje, nors buvo pabėgęs atgal į Pikeliškių vaikų globos namus, tačiau dėl to gailisi, suprato, jog nori gyventi Nemenčinės vaikų globos namuose (T. 2 b. l. 134, 174). Byloje pateiktas nepilnametės R. S. 2009-05-19 paaiškinimas, kuriame mergaitė nurodė, kad sesuo E. S. jai skambino, prašė grįžti į Pikeliškių globos namus, nes Pikeliškėse yra labai gerai, viską perka, jai leistų nakvoti su savo vaikinu, tačiau mergaitė atsakė, kad jos tai netenkina, jai gera gyventi Nemenčinėje. Nors nepilnametė R. S. taip pat buvo grįžusi į Pikeliškių globos namus, parašė 2009-06-16, 2009-06-19 paaiškinimus (pareiškimus), jog nori gyventi Pikeliškių globos namuose, kad kategoriškai atsisako iš šių namų išvykti, tačiau 2009-07-01 paaiškinime nepilnametė R. S. nurodė, kad suprato, jog pabėgdama į Pikeliškes padarė didelę klaidą, jog nori ir yra nusprendusi gyventi Nemenčinės globos namuose, kad rašant pareiškimus Pikeliškių globos namų direktorius diktavo kelis sakinius. (T. 2, b. l. 125, 176, 177, 178, 179).
Aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ pažeidė savo, kaip globėjo (rūpintojo) pareigas, t. y. kad vaikai globos namuose būdavo maitinami vienodu maistu, trūko vaikams vaisių, daržovių, pieno produktų, natūralios mėsos, vaikams buvo perkami prastos kokybės rūbai, kambariai pelijo, buvo netinkami gyventi, vaikų pataluose buvo blusų, nebuvo rūpinamasi vaikų sveikata, vaikai vadinami itin įžeidžiančiais žodžiais, yra užguiti, visko bijo, nepasitiki suaugusiais, patvirtina ir J. P., buvusios Pikeliškių vaikų globos namų auklėtojos, laiškas pareiškėjui, kiti byloje surinkti įrodymai (T. 1, b. l. 42-45). Socialinių paslaugų priežiūros departamentas 2009-02-03 pažymoje „Dėl LFP „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo Pikeliškių k. teikiamos socialinės globos vertinimo“ nustatė šiuos neatitikimus normoms: nevertinami vaiko konkrečių paslaugų poreikiai, nesudarinėjami ISGP, vaikams neužtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu vaiko ir socialinės globos namų darbuotojų pasitikėjimu, pagarba, vaikui nesudaroma galimybė laisvai reikšti savo nuomonę, skiriamas nepakankamas dėmesys vaikų sveikatos priežiūrai, palankiai ugdymosi aplinkai sukurti, neskatinami vaiko pozityvūs santykiai su kitais vaikais, vaikams nemokami dienpinigiai, gali būti ribojamas vaiko socialinių ryšių palaikymas, teisė laisvai disponuoti asmeniniais daiktais, asmens higienos patalpos nepakankamai aprūpintos higienos priemonėmis, personalo struktūra ir skaičiaus santykis su globojamų vaikų skaičiumi negarantuoja teikiamos socialinės globos kokybės ir tinkamos socialinės globos namų veiklos organizavimo, Labdaros ir paramos fondas ir /ar jo filialas nėra socialinės globos įstaiga. Todėl negali teikti socialinės globos, filialas neturi leidimo – higienos paso, strateginio ir metinio veiklos planų (T. 1, b. l. 48-51). Šį raštą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymu, vertino jį kartu su kitais įrodymais, nepaisant to, kad, kaip nurodo apeliantas, raštas yra informacinio pobūdžio ir savo turiniu nesukuria apeliantui jokių teisinių pasekmių. Apeliantas prašo įrodymu byloje nelaikyti 2009-03-05 psichologinio mikroklimato įvertinimo pažymos, kadangi nuo 2009-02-02 buvo atliekami aktyvūs veiksmai paimant vaikus iš globos namų, pareiškėjo veiksmai dėl vaikų paėmimo iš globos namų yra apskųsti teismui. Tai, jog suinteresuotas asmuo apskundė pareiškėjo veiksmus paimant vaikus ir globos namų, t. y. yra ginčas tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjo, nekeičia šioje pažymoje nurodytų aplinkybių apie Pikeliškių globos namų psichologinį mikroklimatą, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog globėjas (rūpintojas) pažeidė savo pareigas vertino šį įrodymą tik kaip vieną iš įrodymų, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi 2007-09-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos rašte nurodytais argumentais, kad suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ neatsakingai organizuoja vaikų maitinimą, nustatyti maisto tvarkymo pažeidimai kelia riziką globotinių sveikatai, pažeidžia racionalios ir visavertės mitybos reikalavimus, nes, anot apelianto, Pikeliškių globos namams 2008-04-10 buvo išduotas maisto subjekto tvarkymo pažymėjimas (T. 1, b. l. 105-106, T. 4, b. l. 63). Šis apelianto argumentais nepripažintinas pagrįstu, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, vaikai buvo maitinami vienodu maistu, vaikų racione trūksta daržovių, vaisių, o vien maisto subjekto tvarkymo pažymėjimas nepatvirtina, jog vaikams yra užtikrinta visavertė ir racionali kasdienė mityba. Aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ tinkamai vykdė globėjo (rūpintojo) pareigas, apeliantas grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-05 sprendimu, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2009-04-30 sprendimas „Dėl atsisakymo išduoti higienos pasą“, įpareigojo Vilniaus visuomenės sveikatos centrą išduoti Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialui , esančiam Pikeliškių k., Vilniaus r., leidimą – higienos pasą (T. 4, b. l. 69-72). Kadangi šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančius įrodymus sprendimo priėmimo dieną, iš jų ir 2007-10-26 Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštą, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje ir tinkamoje aplinkoje, o ne į tai, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl leidimo – higienos paso išdavimo. Tuo labiau, kad suinteresuotas asmuo kurį laiką vykdė savo veiklą neturėdamas privalomo leidimo – higienos paso, nepasirūpino tokį dokumentą gauti laiku. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl įpareigojimo išduoti suinteresuotam asmeniui leidimą – higienos pasą, padarė pagrįstą išvada, jog vien ši aplinkybė vienareikšmiškai nepatvirtina, kad globėjo (rūpintojo) pareigas suinteresuotas asmuo atliko tinkamai. Apeliantas nurodo, jog pareiškėjas turi suinteresuotumą nušalinti jį nuo nepilnamečių E. S., R. S., M. S. globėjo, rūpintojo pareigų, teisme yra nagrinėjama byla dėl panaudos sutarties nutraukimo su suinteresuotu asmeniu, neatlyginant pastato pagerinimo sąnaudų, todėl savivaldybės struktūrinių padalinių rengti dokumentai neturi būti laikomi įrodymais. Kadangi šioje byloje yra nagrinėjami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų prioritetiniais interesais, nurodyti atskirojo skundo argumentai dėl panaudos sutarties nutraukimo, pareiškėjo suinteresuotumo nevertintini ir nenagrinėti šioje byloje, o apelianto nurodytas 2009-07-16 Riešės seniūnijos raštas Nr. 6.20-14 „Dėl lankymosi Pikeliškių globos namuose“, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio protokolas, kiti apelianto nurodomi dokumentai (T. 2, b. l. 172-174, 169-171) nepatvirtina pareiškėjo kitokio, nei tarnybinio, suinteresuotumo šioje byloje.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kitomis įstatymo nuostatomis, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog atskiri įrodymai negali būti laikomi įrodymais byloje, nepripažintinos pagrįstomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nutartis yra argumentuota, pagrįsta konkrečių faktinių aplinkybių vertinimu, teisės normų bei principų taikymu. Iš byloje surinktų įrodymų, vaikų išreikštos nuomonės teismo posėdžiuose, matyti, kad situacija, susiklosčiusi Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo Pikeliškių vaikų globos namuose, yra konfliktinė, vyksta ginčai tarp globos institucijos administracijos ir kitų asmenų bei valstybės (savivaldybės) institucijų, vaikai įtraukiami į šiuos vykstančius ginčus, tai trikdo normalų vaikų gyvenimą, pažeidžia vaikų saugumą ir dvasinę pusiausvyrą, todėl darytina išvada, jog nepilnamečių vaikų E. S., R. S. ir M. S. globėjo (rūpintojo) suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ pakeitimas atitinka prioritetinį vaikų interesų apsaugos ir gynybos principą, užtikrina nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 10,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams” į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams” 10,70 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).