Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-14 · Byla Nr. ATP-958-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-14
Bylos Nr.
ATP-958-487/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-00624-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-958-487/2012Teisminio proceso Nr. 4-02-3-00624-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 4 d., apie 22.20 val., Vilniuje, Narbuto g. ir Pilaitės pr. sankryžoje, vairuodamas automobilį F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių ženklo Nr. 510 reikalavimus, trečia eismo juosta važiavo tiesiai ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 109 ir 232 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti remiantis automobiliu Audi važiavusių asmenų paaiškinimais, jokių objektyvių eismo įvykio faktą patvirtinančių įrodymų nėra, transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir fotolentelė paneigia jo kaltę dėl eismo įvykio, automobilio F. G. apgadinimai yra skirtingame aukštyje, jų aukštis nesutampa ir su automobiliui Audi padarytais apgadinimais, tai pripažino ir automobilius apžiūrėjusi policijos pareigūnė, automobiliu Audi važiavę asmenys taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kuria dalimi automobilis F. G. kontaktavo su automobiliu Audi, be to, teisme apklaustas D. G. patvirtino, jog automobilio F. G. apgadinimai jau buvo įsigijus automobilį.

L. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, 232 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai užpildo eismo įvykio deklaraciją, o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nors L. M. neigia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalinęs, tačiau jo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo posėdyje apklausta automobilį Audi A6 Avant vairavusi K. P. parodė, kad iš Narbuto gatvės leidosi į Pilaitės prospektą, kai automobilis F. G. iš trečios eismo juostos, iš kurios galima sukti tik į Laisvės prospektą, taip pat važiavo tiesiai į Pilaitės prospektą ir bandė aplenkti jos automobilį, jį kliudė ir apgadinęs toliau nuvažiavo, įvykio metu ji tiksliai įsidėmėjo pažeidėjo automobilio valstybinį numerį. Tapačias eismo įvykio aplinkybes nurodė ir kartu su K. P. važiavęs K. S.. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, sutampa su jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir sąmoningai duotų pažeidėjui nepalankius parodymus, todėl netikėti apklaustais liudytojais nėra pagrindo. Liudytoja K. P. parodė, kad automobilis F. G. jos automobilį kliudė galine dalimi, liudytojas K. S. papildomai nurodė, kad kontaktas buvo nuo automobilio F. G. vidurio link galo. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriuose užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai, matyti, kad automobilio Audi A6 Avant priekinio kairės pusės sparno apgadinimų aukštis sutampa su automobilio F. G. dešinės pusės priekinių durelių apgadinimų aukščiu. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio F. G. priekinės durelės yra apgadintos ties automobilio viduriu, ir įvertinus liudytojo K. S. parodymus, darytina išvada, jog automobilio Audi A6 Avant priekinio kairės pusės sparno apgadinimai buvo padaryti kontakto su automobiliu F. G. metu. Be to, automobilių apžiūrą atlikusi policijos pareigūnė R. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilių apgadinimų mechanizmas atitinka. Liudytojai K. P. ir K. S. taip pat parodė, kad automobilių kontaktą ne tik girdėjo, bet ir pajautė automobilių vibraciją, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra gana ženklūs, todėl L. M. paaiškinimai, kad jis nejautė automobilių kontakto, vertintini kaip siekiant išvengti atsakomybės iškelta gynybinė versija ir atmestini. Taip pat atmestini liudytojo D. G. parodymai, jog užfiksuoti automobilio F. G. apgadinimai yra iš anksčiau. Visų pirma, liudytojo D. G. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes iš pradžių teismo posėdyje patvirtinęs, jog automobilio kėbulas buvo tik apibraižytas, o sulankstymų nebuvo, bet parodžius automobilio F. G. apžiūros nuotraukas, kuriose užfiksuoti dešinės pusės priekinių durelių įbrėžimai ir įlenkimai, pakeitė parodymus ir nurodė, kad visi šie apgadinimai jau buvo įsigyjant automobilį, taip pat pažymėtina, kad liudytojas yra pažeidėjo darbdavys, dėl ko gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Iš UAB „MD experts“ pateiktos automobilio F. G. nuotraukos negalima nustatyti, ar ji tikrai buvo daryta 2012 m. sausio mėnesį, be to, automobilis nufotografuotas taip, kad iš viso nematyti jokių sugadinimų. Liudytojo D. G. teiginys, jog automobilis Audi A6 Avant buvo apgadintas stovintis, laikytinas subjektyvia ir niekuo nepagrįsta liudytojo nuomone, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino L. M. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimas paliktinas nepakeistas ir L. M. apeliacinis skundas netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimą nepakeistą ir L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė