Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Olmita ir Ko“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekdamas pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti aktualius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus

Iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Olmita ir Ko“ atsisakoma

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorė, kuriai tokią teisę nustato JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Motyvuojamoji dalis

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

VSDFV Kauno skyrius pareiškimas iškelti atsakovei UAB „Olmita ir Ko“ nemokumo bylą grindžiamas bendrovės nemokumu JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ji nesumokėjo įsiskolinimo Fondo biudžetui.

Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB „Olmita ir Ko“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1998 m. spalio 9 d., įmonės vadovu nuo 2000 m. kovo 17 d. paskirtas Ž. K., kuris nuo 2018 m. spalio 10 d. taip pat yra ir įmonės akcininkas.

Bendrovės vadovas pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. balanso duomenų matyti, kad įmonė turi turto iš viso už 122 791 Eur, kurį visą sudaro trumpalaikis turtas (89 913 Eur atsargos, 32 621 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 257 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 52 745 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės nuostoliai siekia 7 677 Eur. Taigi, pagal 2022 m. gruodžio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (52 745 Eur) neviršija įmonės turimo turto vertės (122 791 Eur), todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra nemoki.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

Pareiškimo dėl UAB „Olmita ir Ko“ nemokumo bylos iškėlimo pateikimo metu, VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad 2022 m. lapkričio 28 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 3 024,62 Eur. Atsakovės vadovas paaiškino ir pateikė duomenis, kad paskutinis mokėjimas Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo atliktas 2022 m. lapkričio 27 d., įmonė yra moki ir moka įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė paskutinių 6 mėnesių mokėjimo dokumentus (DOK-31565). Viešais 2023 m. sausio 9 d. VSDFV duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 736,85 Eur, bendrovėje yra 5 apdrausti asmenys. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė deda pastangas atsiskaityti su VSDFV Kauno skyriumi, siekia padengti ar bent sumažinti turimus įsipareigojimus.

Viešųjų registrų duomenimis atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto ir įregistruotų transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomi 9 išieškojimai išieškotojoms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Kauno švara“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.

Bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, pareiškimo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, nes atsakovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija atsakovės balanse įrašyto turto vertės, atsakovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji deda pastangas atsiskaityti su VSDFV Kauno skyriumi. Teismui nustačius, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad UAB „Olmita ir Ko“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, VSDFV Kauno skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Olmita ir Ko“ netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Olmita ir Ko“ iškėlimo.

Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Olmita ir Ko“.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą