- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-989-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00273-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- R. B.
Procesinio dokumento kategorijos 110. 1; 122.2; 121.14; 121.20.
2014 m. balandžio 15 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-557-737/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. S. dėl nuosavybės teisių gynimo ir valdymo teisių pažeidimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. R. B. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 4–5), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą G. S. nutraukti ieškovo R. B. valdymo teisės pažeidimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę O. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. VN1J9APD528450931, kuris gali būti realizuotas tik grąžinus automobilį savininkui per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant ieškovo R. B. vardu registruotą transporto priemonę, uždraudžiant atsakovui G. S. naudotis ir valdyti šią transporto priemonę ir įpareigojant ją per dvi darbo dienas perduoti saugoti ieškovui R. B. iki byloje bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartyje (b. l. 16–17) nurodė, kadangi ieškinio dalykas yra atsakovo įpareigojimas nutraukti ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus, t. y. nutraukti neteisėtą transporto priemonės valdymą, todėl yra pagrindo manyti, kad pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas arba iš viso jo nebūtų galima įvykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas G. S. atskiruoju skundu (b. l. 22-24) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-557-737/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo R. B. prašymą jį skirti turto saugotoju atmesti. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog turto saugotoju paskyrus ieškovą ir jam perdavus automobilį, 2014-01-21 ieškinio nagrinėjimas nebebus prasmingas, ieškovo reikalavimų tenkinimas nebeteks esmės. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, iš esmės tenkino ieškinio reikalavimus, kuriais Ieškovas iš tiesų siekia ne apginti savo neva pažeistą valdymo teisę, o savo žinion perimti automobilį. Ieškovui įgijus teisę saugoti automobilį, tikėtina, kad 2014-01-21 ieškinys bus atsiimtas, o ginčo esmė apskritai nebus išspręsta.
Skunde teigiama, jog teismas pažeidė atsakovo interesus, paskyręs ieškovą automobilio saugotoju. Teismas turėjo turto saugojimą pavesti ne pačiam Ieškovui, o nešališkam administratoriui arba antstoliui. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Teismas iš esmės tenkino ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus, o ne sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Tokia teismo pozicija yra ydinga ir visiškai nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių esme bei principais.
Skunde nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad „taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu“. Teismas, turto saugotoju paskirdamas ieškovą, iš esmės išsprendė tarp šalių kilusį ginčą ir tenkino ieškinyje nurodytus reikalavimus, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Teismas ne tik kad formaliai atsižvelgė į pareikšto reikalavimo esmę, tačiau jo nevertino konkrečios situacijos kontekste ir nutartimi imitavo sprendimo pasekmes. Todėl skundžiama nutartis apelianto manymu yra naikintina.
Atsiliepimas
I. R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 28–30) prašo atsakovo G. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo nuomone, jog teismas iš esmės tenkino ieškinyje pareikštą reikalavimą, kas yra visiškai nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių instituto esme bei principais. Ieškovas pažymi, kad automobilis yra perduotas ieškovui tik saugoti, šiuo turtu ieškovas negali disponuoti ar perleisti ir turi prievolę užtikrinti jo apsaugą iki įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog automobilio saugotoju paskiriant ieškovą buvo pažeisti jo interesai. Atsakovas neteisingai mano, jog ginčo objektą skaidriai ir realiai apsaugoti gali tik nešališkas turto administratorius ar antstolis. Ieškovas pažymi, kad atsakovas, nebūdamas ginčo objekto - automobilio savininku, jį valdė ir juo naudojosi eilę metų nemokamai, o paskutiniu metu ir neteisėtai, todėl ne ieškovas, bet atsakovas pažeidė ne tik interesų pusiausvyros principą, bet ir sąžiningumo principą. Be to, atsakovas net nenurodo kokiu būdu šis pažeidimas pasireiškia. Teiginiai neparemti jokiais leistinais įrodymais ar teisiniais argumentais. Atsakovas, remdamasis šalių interesų pusiausvyros principu bei tariamu savo interesų pažeidimu, neprašo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių, kad ši, tariamai pažeista pusiausvyra būtų atkurta, o siekia šalis sugrąžinti į tą neteisėtą padėtį buvusią iki ieškovo ieškinio padavimo, t. y. kai buvo akivaizdžiai pažeistos daikto savininko teisės, ką draudžia įstatymai bei LR Konstitucija.
R. B. pažymi, kad ginčo objektas yra automobilis, kurio savininkas yra ieškovas. Automobilio perdavimas saugoti savininkui, lemia didžiausio intensyvumo rūpinimąsi šiuo turtu ir siekį jį išsaugoti. Tai ne tik užtikrina ieškovo interesą, kad jis, esant palankiam teismo sprendimui atgaus nepakitusios būklės turtą, tačiau ir, hipotetiniu atveju, atsakovui įrodžius visišką ar dalinę nuosavybės teisę į ginčo turtą, jis atgautų tokios pačios būklės automobilį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Atsižvelgiant į kilusį ginčą pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje prašoma įpareigoti atsakovą G. S. nutraukti ieškovo R. B. valdymo teisės pažeidimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę O. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gali būti realizuotas tik grąžinus automobilį savininkui per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su prašomo areštuoti turto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir pripažįsta, jog ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus jų, atsakovas turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims arba jį apsunkinti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, tame tarpe ir teise pasirinkti savo, galimai pažeistų teisių, gynybos būdą. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, tai yra įvertinus visus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šioje proceso stadijoje yra atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas ir sprendžiama ar ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškinio nepagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia ar ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškovas kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, prašydamas grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą (automobilį), kurį šiuo metu ieškovo manymu neteisėtai valdo atsakovas. Įvertinus ieškinio reikalavimą bei ieškinio faktinio pagrindo (motyvų) turinį, darytina išvada, kad ieškovo kreipimosi į teismą tikslas – išreikalauti automobilį iš atsakovo neteisėto valdymo. Vadinasi, šioje byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, siekiant eliminuoti ar sumažinti grėsmes galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, gali būti siejamas su ieškovo vindikacinio reikalavimo – automobilio grąžinimo – įvykdymo užtikrinimu.
Atskirajame skunde teigiama, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiami atsakovo interesai, turto saugotoju paskiriant ieškovą, tačiau neįvardijamos kokios atsakovo teisės ir turtiniai interesai tuo yra pažeidžiami. Todėl atskirojo skundo argumentai šioje ginčo dalyje atmestini. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog tik nešališkas turto administratorius gali skaidriai bei realiai apsaugoti ginčo objektą. Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai geriausiai bus realizuoti, areštuojant ginčo transporto priemonę ir paliekant ją saugoti ieškovui.
Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose teigiama, jog ieškovui įgijus teisę saugoti automobilį, tikėtina, kad 2014-01-21 ieškinys bus atsiimtas, o ginčo esmė apskritai nebus išspręsta, kadangi ši aplinkybė neturi reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.