- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-264-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15836-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Gintaras Dzedulionis, Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- B. S.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė, Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo B. S. gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. S. 2 mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. B. S. yra kaltinamas tuo, kad jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, t. y.: jis (B. S.), veikdamas kaip padėjėjas kartu su padėjėju M. S. ir nusikaltimo vykdytoju M. C., tyčia, iš anksto susitarę bei turėdami vieningą tikslą patekti į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba, įm. k. (duomenys neskelbtini), esančios PC „Panorama“, adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius, tarnybines patalpas ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, 2024 m. balandžio 27 d. laikotarpyje nuo 12.09 val. iki 12.14 val. jis (B. S.) stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, o tuo pat metu M. S. užėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ saloną nukreipė darbuotojo dėmesį, po ko užėjęs M. C. iškart užėjo į neužrakintą tarnybinę patalpą bei į su savimi turėtą medžiaginį krepšį sudėjo 18 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Apple iPhone 15 PRO“, kurių bendra vertė yra 23 312 Eur, ir 12 vnt. „Apple iPhone 15 PRO Max“, kurių bendra vertė yra 17 888 Eur, po ko M. C. pasišalino iš „Tele2“ salono su pagrobtais daiktais, o po kelių minučių M. S. ir jis (B. S.) pasišalino, tokiu būdu jis (B. S.) veikdamas kartu su M. S. ir M. C., pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba priklausantį 41200 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.
2. 2024 m. balandžio 27 d. 14.55 val. kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas ir 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2024 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas vienam mėnesiui, iki 2024 m. liepos 27 d.
3. Perdavus bylą į teismą, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamojo B. S. atžvilgiu buvo pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui iki 2024 m. rugsėjo 27 d.
Šalies argumentai
4. Skundu kaltinamojo B. S. gynėja advokatė Kristina Sandaraitė - Butvilienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį dėl suėmimo B. S. pratęsimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
4.1. Skunde nurodo, jog ši teismo nutartis nepagrįsta, kadangi nutarties pratęsti suėmimą argumentai nepagrįsti , juolab būtinybė tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę anksčiau neteistam asmeniui yra abejotina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodoma, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
4.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalį, teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo (pratęsimo) klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.
4.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja skundžiamos nutarties dalyje nurodo, kad B. S. yra užsienio pilietis, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, nesusijęs darbo santykiais. Taip pat nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų apie pragyvenimo šaltinį (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo pagrindu dažniausiai tai atliekama, darant tokias prielaidas spėjimus apie nesamą, bet galbūt būsimą nepageidaujamą asmens elgesį ir taip suvaržant laisvę, todėl daryti panašias išvadas galima remiantis tik esant labai patikimai informacijai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad B. S. būtų bandęs bėgti ar slėptis. Taigi, tikriausia aukštesnysis teismas taip pat nemanys, bet šis pagrindas turėtų būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Be to, tokia informacija privalėtų būti byloje pagrįsta konkrečiais duomenimis – tarnybiniais pranešimais, pažymomis ar kitais objektyviais įrodymais. B. S. nors ir neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau esant galimybei jis turėtų kur apsistoti, (duomenys neskelbtini). B. S. anksčiau neteistas, kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu. Tai, kad jis yra užsienio pilietis, jokiu būdu nereiškia, kad jis bandys bėgti nuo teismo. Pragyvenimui lėšų turi, kadangi (duomenys neskelbtini) jis turi šeimą, kuri jam padėtų, atsiųstų pinigų pragyvenimui. Byloje yra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, byla jau perduota į teismą. Griežčiausios kardomosios priemonės pratesimas B. S. nebėra reikalingas ir yra pagrindas jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, kuri užtikrintų BK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
4.4. Kadangi pagal nuoseklia EŽTT praktiką gręsiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Be to, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gręsiančiai laisvės atėmimo bausmei (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov pries Rusija (peticijos Nr. 5826/03), § 145). Be to bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gręsiančios bausmės griežtumą; turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Šiame kontekste pat reikia atkreipti dėmesį į asmens charakterį, moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautinius kontaktus (2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Becciev prieš Moldovą (peticijos Nr. 9190/03); 1993 m. sausio 26 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją (peticijos Nr. 14379/88), § 33). Galimybės pabėgti bendriausia prasme prielaidos yra reikšmingi vertinant pabėgimo pavojų, tačiau jų buvimas turi būti vertinamas ne savaime, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, rodančias tikimybę, kad kaltinamasis iš tiesų jais pasinaudos pabėgdamas (pvz., 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Galambos prieš Vengriją (peticijos Nr. 13312/12); 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Chernyshov prieš Lenkiją (peticijos Nr. 35630/02).
4.5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi nutartis būtų teisėta tik tada, kai ji būtų priimta ir surašyta griežtai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų reikalavimų. Taigi teismas netinkamai išanalizavo byloje esančius duomenis, netinkamai taikė minimas Konstitucijos bei BPK nuostatas, EŽTT praktiką, o todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį dėl suėmimo B. S. pratęsimo.
5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
6. Pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama ar pratęsiamas jos terminas tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar pratęsiamas jos terminas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tokie duomenys byloje yra – tai kaltinamųjų parodymai, vaizdo įrašai, automobilio apžiūros metu nustatytos aplinkybės, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui ar pratęsimui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
8. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas B. S. pratęstas nustačius pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., esant pakankamam pagrindui manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis yra Rumunijos pilietis, gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, nedirba. Taigi jis nėra saistomas jokiais socialiniais ar darbiniais ryšiais su Lietuva. Gynėja skunde nurodo, kad B. S. galėtų gyventi (duomenys neskelbtini), ir likti Lietuvoje, tačiau teismas tokius teiginius laiko deklaratyviais, kadangi asmuo nedirba, nėra duomenų, kad turėtų lėšų pragyvenimui. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaip matyti iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų, byla pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta, procesinio sprendimo paskelbimas numatytas 2024 m. rugsėjo 6 d.
10. Nors nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, teismas nenustatė. Aptariamu atveju kaltinamojo pasislėpimo rizika gali būti pašalinta tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Aplinkybių, kurių pagrindu įtariamajam šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kardomosios priemonės skyrimą lemiančių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės tikslai šiuo metu negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.
11. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nenukrypta nei nuo nacionalinės teismų praktikos, nei EŽTT praktikos aptariamu klausimu.
12. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį kaltinamojo gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122, 127, 130 straipsniais,
nutaria:
Kaltinamojo B. S. gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.