Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Derugiai“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Derugiai“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 295,18 Eur įsiskolinimą už suteiktą paskolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ją su atsakovu 2013 metais siejo darbo santykiai, tuo metu vykdydama pavestą darbą ieškovė buvo atsakinga už atsakovo komercinę – ūkinę veiklą. Bendrų kooperatyvo vadovybės bei narių susitarimu dėl kooperatyvo veiklos aktyvinimo metu buvo susitarta, kad pastarojo veiklos paskatinimui bei papildomų lėšų gavimui bus pritrauktos kooperatyvo pajininkų ir darbuotojų lėšos. Vykdydama savo pažadą dėl asmeninių lėšų skolinimo atsakovui 2013 m. birželio 28 d. į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įnešė jai priklausančias pinigines lėšas 39 000 Lt arba 11 295,18 Eur. Šių lėšų į sąskaitą įnešimas buvo įformintas 2013 m. birželio 28 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kuria buvo nustatytos finansų krizės laikmečiui priimtinos palūkanos už atsakovo naudojimąsi ieškovės asmeninėmis lėšomis. Vėliau su atsakovu ieškovės darbiniai santykiai buvo nutraukti. Jų nutraukimo metu atsakovo atstovai patikino, kad piniginių lėšų paskolos sutartis bus vykdoma, bei jos sąlygų pastarieji nekvestionavo. Ieškovė ne vieną kartą teiravosi atsakovą atstovaujantį asmenį M. V. kodėl nesilaikoma sudarytos paskolos sutarties sąlygų bei negauna sutartimi nustatytų periodinių palūkanų, ieškovė buvo patikinta, kad šie klausimai nedelsiant bus išspręsti. 2013 m. birželio 28 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3 punktu buvo numatytas 7 procentų metinių palūkanų mokėjimas į ieškovės kaip kreditorės sąskaitą. Bendra kreditoriui laiku neišmokėtų palūkanų suma sudarė 1729,70 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Supratusi, kad galimybė atgauti atsakovui paskolintas lėšas žodiniu priminimu apie esamą įsiskolinimą nepasiteisino, nusprendė savo valia kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos nutraukti 2013 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareikalautai paskolos grąžinimo. 2015 m. rugsėjo 4 d. pašto įstaigai registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini)pateikė atsakovui adresuotą prašymą apie sutarties nutraukimą. 2015 m. spalio 14 d. AB Lietuvos paštas grąžino atsakovui pateiktą prašymą dėl sutarties nutraukimo kaip neįteiktą atsakovui pastarajam šios pašto siuntos sąmoningai neatsiėmus.

Atsakovas Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

2016 m. kovo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė N. R. ir atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ atstovas pirmininkas M. V. nurodė, jog šalys susitarė dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje (b.l. 45).

2016 m. balandžio 6 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gauta Taikos sutartis, kurią sudarė N. R., Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ ir UAB Žagarės inžinerija (b.l. 46-47).

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovės N. R., atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ ir UAB Žagarės inžinerija sudarytą taikos sutartį, kadangi taikos sutartį pasirašė ne tik dalyvaujančios byloje šalys – ieškovė N. R. ir atsakovas Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ kaip to reikalauja CPK 42 straipsnio 1 dalis, bet ir civilinėje byloje nedalyvaujanti ir proceso šalimi nesanti UAB Žagarės inžinerija, kuri pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas perima reikalavimo teises į atsakovo įsipareigojimus (b.l. 48-49).

2016 m. balandžio 27 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ prašymas nutraukti bylą, kuriame atsakovas nurodė, kad Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ 2016 m. balandžio 20 d. sudarė skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartį (b.l. 61-62), kurią pasirašė ieškovė N. R., pagal kurią ieškovės skolą prieš atsakovą parduodama už nustatytą pinigų sumą trečiam asmeniui. Nuo sutarties pasirašymo momento atsakovas nebeturi jokių teisinių santykių su ieškove. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes prašo bylą prieš atsakovą nutraukti (b.l. 60).

Ieškovė N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo suteikta įmonei paskola, kada buvo vykdoma veikla. Pardavus įmonę buvo sutarta, kad paskola bus grąžinta, tačiau naujieji savininkai nebendravo ir paskolos nesugrąžino. Todėl kilo reikalas kreiptis į teismą, kad atsiimti savo paskolintus pinigus. Paskolos sutarties terminas buvo 5 metai. Terminas nėra suėjęs, bet buvo visai kiti vadovai, akcininkai, ir kada buvo pardavinėjama įmonė buvo žodinis susitarimas, kad svetimam parduodant skola būtų grąžinama iš karto. Naujieji savininkai buvo sutikę. Į teismą buvo kreiptasi vien dėl to, kad buvo nemokėtos palūkanos. Dėl palūkanų – buvo korekcijos klaida, nes sudarant sutartį žodžiu buvo susitarta, kad palūkanos bus mokamos kas metai. Dėl palūkanų gavosi taip, kad buvo kalbėta vienaip, o parašyta kitaip. Dėl 2016 m. balandžio 20 d. skolos perleidimo sutarties, tai ji pasirašė šią sutartį. Buvo kalbama, kad jei perima skolą tai ir sumoka iš karto. Tačiau per numatytą terminą neapmokėjo. Jie susitarė, kad per 10 dienų bus apmokėta. Ji supranta, kad Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ jai nebeskolinga, dabar jai skolinga yra UAB Žagarės inžinerija. Ieškovė paaiškino, kad 2015-08-20 prašymu ieškovė prašė atsakovo sumokėti palūkanas, ir jei būtų sumokėtos palūkanos, sutarties ji nebūtų nutraukusi. Jokio kito dokumento dėl sutarties nutraukimo nėra, tai reiškia, kad ji nenutraukė šios sutarties.

Ieškinys atmestinas.

Pagal CPK 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2013 m. birželio 28 d. N. R. (paskolos davėja) ir Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ (paskolos gavėjas) sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10), kurios 2. punkte yra apibrėžtas šios sutarties dalykas, o būtent sutarties 2.1. punktas numatė, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui 39 000 Lt paskolą šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti gautą paskolą ir sumokėti palūkanas pagal šios sutarties sąlygas. Paskolos davėjos pinigų įnešimą į paskolos gavėjo sąskaitą patvirtina mokėjimo dokumentas, iš kurio matyti, kad į Žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ sąskaita N. R. 2013 m. birželio 28 d. įnešė 39 000 Lt (b.l. 11).

Dėl paskolos grąžinimo

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos 2013 m. birželio 28 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2. punktas nustatė, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą iki 2018-06-28. Dėl paskolos suteikimo atsakovui tarp šalių ginčo nėra. Pinigų perdavimo faktui įrodyti ieškovė pateikė pinigų įnešimą į paskolos gavėjo sąskaitą patvirtinantį mokėjimo dokumentą (b.l. 11, 12). Iš byloje esančios 2013 m. birželio 28 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti, jog paskolos sumos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, todėl ieškovė, nesant duomenų apie sutarties pažeidimą (CK 6.208 str.), neturi teisės reikalauti, kad atsakovas paskolą grąžintų anksčiau sutartyje nustatyto termino.

Dėl palūkanų mokėjimo

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. 2013 m. birželio 28 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3. punktas nustatė, kad šalys susitaria, kad už naudojimąsi paskolos suma Paskolos gavėjas Paskolos davėjui moka 7 (septynių) procentų metines palūkanas. Palūkanas Paskolos gavėjas sumoka grąžindamas paskolą. Iš šios šalių sudarytos sutarties sąlygos akivaizdu, jog šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydžio (7 procentų metinių palūkanų), bei susitarė, jog palūkanos paskolos davėjui bus sumokamos grąžinant paskolą, t.y. ne anksčiau nei 2018-06-28.

Teismo posėdžio metu ieškovės N. R. nurodytos aplinkybės apie tai, jog sudarant Paskolos sutartį dėl palūkanų žodžiu buvo susitarta, kad palūkanos bus mokamos kas metai, tačiau sutartyje yra nurodyta kitaip, nėra grindžiamos įrodymais (CPK 178 str.). Todėl nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės išdėstytas aplinkybes apie sutarties šalių žodinį susitarimą dėl palūkanų mokėjimo terminų, taip pat nesant kito rašytinio šalių susitarimo, pakeičiančio 2013 m. birželio 28 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3. punkto sąlygas, bei įvertinant, jog sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.), teismas sprendžia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo palūkanų mokėjimo pagal 2013 m. birželio 28 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3. punkto sąlygas, kadangi šių palūkanų sumokėjimo terminas dar nėra suėjęs.

Dėl sutarties nutraukimo

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad supratusi, kad galimybė atgauti atsakovui paskolintas lėšas žodiniu priminimu apie esamą įsiskolinimą nepasiteisino, nusprendė savo valia kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos nutraukti 2013 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareikalautai paskolos grąžinimo. 2015 m. rugsėjo 4 d. pašto įstaigai registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui adresuotą prašymą apie sutarties nutraukimą. 2015 m. spalio 14 d. AB Lietuvos paštas grąžino atsakovui pateiktą prašymą dėl sutarties nutraukimo kaip neįteiktą atsakovui pastarajam šios pašto siuntos sąmoningai neatsiėmus.

Iš į bylą pateikto 2015-08-20 prašymo, adresuoto Žemės ūkio kooperatyvui „Derugiai“ matyti, jog ieškovė šiuo prašymu kreipėsi į paskolos gavėją su prašymu sumokėti palūkanas bei pateikė palūkanų skaičiavimus (b.l. 13, 14-15). Tačiau šiuo prašymu ieškovė nepranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, nors ieškinyje yra teigiama, jog šiuo prašymu ieškovė informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog jokio kito pranešimo atsakovui nesiuntė, tik 2015-08-20 prašymą, kuris grįžo neįteiktas, ir kad šiuo prašymu ieškovė prašė sumokėti palūkanas. Atsakovui sumokėjus palūkanas, sutarties nutraukimas nebūtų buvęs ir nebuvo inicijuojamas iš ieškovės pusės.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Viena iš sutarties šalių, manydama, kad kita šalis pažeidė sutartį, gali pradėti sutarties nutraukimo teisminę arba neteisminę procedūrą (CK 6.217, 6.218 str.). Pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog ieškovė neinicijavo 2013 m. birželio 28 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, todėl minėta sutartis yra galiojanti, o jos įvykdymo terminas yra nurodytas sutarties 3.2. ir 3.3. punktuose.

Dėl reikalavimo perleidimo

2016 m. balandžio 27 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“ prašymas nutraukti bylą, kuriame atsakovas nurodė, kad Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ 2016 m. balandžio 20 d. sudarė skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartį (b.l. 61-62), kurią pasirašė ieškovė N. R., pagal kurią ieškovės skolą prieš atsakovą parduodama už nustatytą pinigų sumą trečiam asmeniui. Nuo sutarties pasirašymo momento atsakovas nebeturi jokių teisinių santykių su ieškove. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes prašo bylą prieš atsakovą nutraukti (b.l. 60).

Teismo posėdžio metu ieškovė N. R. patvirtino, jog ji 2016 m. balandžio 20 d. sudarė trišalę skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Iš teismui pateiktos 2016 m. balandžio 20 d. Skolos reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad N. R. (ankstesnysis kreditorius), Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ (skolininkas) ir UAB Žagarės inžinerija (naujasis kreditorius) susitarė sudaryti skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios 4. punktas nustato, kad naujasis kreditorius (UAB Žagarės inžinerija) perima visas teises ir pareigas pagal 2013 m. birželio 28 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ankstesniojo kreditoriaus (N. R.) ir skolininko (Žemės ūkio kooperatyvo „Derugiai“) pasirašytą paskolos sutartį, o sutarties 5. punktas nustato, kad ankstesnysis kreditorius patvirtina, kad po šios sutarties įsigaliojimo ankstesnysis kreditorius nebeturės jokių turtinių ir bet kokių kitokių pretenzijų skolininkui. Šalių pasirašytos 2016 m. balandžio 20 d. Skolos reikalavimo teisės perleidimo sutarties 8. punktas nustatė, kad ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, kai sutartį patvirtina visos sutarties šalys.

Tokiu būdu, iš 2016 m. balandžio 20 d. Skolos reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinio matyti, kad atsakovas Žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ perleido savo skolinius įsipareigojimus pagal 2013 m. birželio 28 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prieš ieškovę N. R. naujajam skolininkui – UAB Žagarės inžinerija. Esant galiojančiai reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai, ieškovės reikalavimas atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Derugiai“ dėl skolos priteisimo laikytinas nepagrįstu ir tuo pagrindu, kad atsakovas nebėra tas asmuo, kuris turi atsakyti pagal pareikštą ieškinio reikalavimą, o ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į atsakovą.

Taigi, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma paneigia ieškovės pareikšto ieškinio faktines aplinkybes, o būtent tai, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą Žemės ūkio kooperatyvą „Derugiai“ dėl 11 295,18 Eur skolos priteisimo, ir tai reiškia, kad ieškovė ieškinio neįrodė, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., CK 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už pareikštą ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 339 Eur dydžio žyminį mokestį. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, jog yra sumokėjusi 100 Eur (b.l. 8), bei pateikė teismui prašymą dėl likusios žyminio mokesčio dalies 239 Eur sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l. 18). Teismas, ieškovės pateiktą prašymą dėl 239 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo patenkino (b.l. 24). Tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą nepastebėjo, kad ieškovė N. R. 100 Eur yra sumokėjusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ne tuo įmokos kodu. Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu yra mokamos įmokos kodu 5660, o ieškovė N. R. 100 Eur įmoką yra padariusi įmokos kodu 5661, kuriuo yra mokamas antstolio sumokėtas išieškotas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tokiu būdu teismas neturi galimybių LITEKO sistemoje užskaityti šių pinigų kaip ieškovės iš dalies sumokėto žyminio mokesčio, ir šioje byloje ieškovė laikytina iš viso nesumokėjusi valstybei žyminio mokesčio. Todėl atsižvelgiant į tai, jog 239 Eur mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, o 100 Eur ieškovė yra sumokėjusi ne tuo įmokos kodu, iš ieškovės į valstybės biudžetą yra priteistina visa 339 Eur žyminio mokesčio suma, kadangi ieškovės ieškinys yra atmestas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Ieškovei N. R. išaiškintina, jog dėl 100 Eur, sumokėtų ne tuo įmokos kodu sugrąžinimo, ji turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, iš ieškovės valstybei priteistinos teismo patirtos 12,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 339 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 12,31 Eur (dvylika eurų 31 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteistos išlaidos yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.