Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 11.5.6

SPRENDIM AS

2010 m. spalio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui adv. Arūnui Žliobai, atsakovės atstovui Gediminui Savickui viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, N. A. ir V. G., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo bei ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-21 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti jam solidariai iš atsakovų 40000 Lt neturtinės žalos, 6521,90 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rengdamas tarnybinio patikrinimo išvadą, atsakovo Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas V. G. 1997-07-17 joje konstatavo: ,,Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 282 str. 2 d.“. Ši išvada buvo patvirtinta Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovo vyr. komisaro N. A. 1997-07-28 įsakyme Nr. 88 TE, konstatuojant tikrovės neatitinkančią žinią ,,Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 282 str. 2 d., tuo diskredituodamas policijos pareigūno vardą“. Klaipėdos rajono aplinkės teismas 2005-03-08 sprendimu pripažino, kad 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. komisaro N. A. įsakyme Nr. 88 TE įrašyti duomenys – ,,Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 282 straipsnio 2 dalyje, tuo diskredituodamas policijos pareigūno vardą“ – neatitinka tikrovės ir žemina A. G. garbę ir orumą. Ieškovas mano, kad dėl minimų veiksmų atsirado neigiamos pasekmės: turtinė ir neturtinė žala, užkirstas kelias grįžti į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, prarasta galimybė užsidirbti senatvės pensiją kaip pareigūnui. Kadangi ieškovas negalėjo tęsti tarnybos vidaus reikalų sistemoje, buvo priverstas imtis kitos veiklos, dirbti kitus darbus, jautė aplinkinių, buvusių kolegų, kaimynų, kitų pažįstamų žmonių neigiamą nuomonę, išankstinį nusiteikimą dėl jo, todėl sumažėjo bendravimo galimybė, taip pat buvo pažeminta jo ir jo šeimos reputacija. Po atleidimo iš tarnybos ieškovas keturis mėnesius negalėjo surasti darbo, jam buvo padaryta 6521,90 Lt turtinė žala, nes tokio dydžio atlyginimą būtų uždirbęs, jei nebūtų atleistas iš tarnybos.

Trečiasis asmuo N. A. atsiliepimu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2005-06-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimą, kuriuo atsakovė buvo įpareigota paskelbti paneigimą, kad 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje ir 1997-07-28 įsakyme Nr. 88 TE dėl ieškovo ieškinyje suformuluotų reikalavimų ( civ. byla Nr. 2-33-04/2005). 2006-04-27 atsakovės raštu įrodyta, jog šis sprendimas buvo įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-26 nutartyje šioje civilinėje byloje (t.2, b.l.67) perduodamas nagrinėti šią bylą iš naujo ir apibrėždamas įrodinėjimo dalyką, nurodė, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys, t. y. Lietuvos Respublikai atstovaujanti Vidaus reikalų ministerija, gali ginčyti šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytus faktus. Tačiau pirmosios instancijos teismas pakartotinai pasisakydamas skundžiamame sprendime dėl žinių apie ieškovą paskleidimo ir konstatuodamas, kad jos nebuvo paskleistos nenurodė nė vieno įrodymo, kuriuo remdamasis padarė tokią išvadą (t.3, b.l.92), o pagal Lietuvos Respublikos CPK 270 str., reglamentuojantį teismo sprendimo surašymą, teismo išvados gali būti padarytos tik įvertinus bylos įrodymus. 2009-03-17 nutartimi (t.2, b.l.181) pirmosios instancijos teismas pašalino Lietuvos Respubliką iš atsakovų, o kiti šioje byloje dalyvaujantys asmenys – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, N. A. ir V. G. - nenuginčijo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-03-08 sprendimu nustatytų faktų, nepateikė įrodymų jiems nuginčyti. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymą kiti dalyvaujantys byloje asmenys 2005-06-09 įsiteisėjusiame 2005-03-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų nenuginčijo. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas” v. UAB „Beltateksas”, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008). Taigi būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Linova“ v. D. P., bylos Nr. 3K-3-36/2004). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę galią turi paminėtoje kitoje byloje faktas, kad atsakovas Klaipėdos rajono policijos komisariatas buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančius paskleistus duomenis apie ieškovą jo nurodomuose dokumentuose ir šį teismo sprendimą įvykdė, t.y. buvo apginta ieškovo specifinė fizinio asmens teisė - garbė ir orumas. Todėl pirmosios instancijos teismas vykdant 2008-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį privalėjo siūlyti kitiems dalyvaujantiems asmenims teikti naujus įrodymus priešingai išvadai padaryti, nes Civilinėje teisėje prezumpcijos gali būti nuginčijamos tik per įrodinėjimo procesą, nes faktines aplinkybes teismas nustato vertinant įrodymus. Asmens teisės yra ginamos, kai garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios yra paskleistos. Žinios laikomos paskleistomis, jeigu tampa žinomos tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos yra išplatintos (1964 m. CK 7 str.), byloje nėra įrodymų, kad ši žinia apie ieškovą nebuvo išplatinta bet kokia materialia forma. 1997-07-28 įsakyme (civ. byla Nr.2-33-04/2005, b.l.28) pažymėta, jog šis įsakymas turi būti paskelbtas asmeninei sudėčiai, t.y. ne tik policijos pareigūnams, kurių pareigos yra susijusios su operatyvinių duomenų apie asmenį rinkimu. Ši aplinkybė įrodo, kad įsakymas nebuvo perduotas vykdyti tik pareigūnams, kurie atsakingi už jo vykdymą, ieškovo darbo teisinių santykių pasibaigimą. Be to, šios žinios paneigimo būdas- ataskaitiniame darbuotojų susirinkime - įrodo, kad ji buvo paskleista tokiu pat būdu. Teismų praktikoje šios kategorijos bylose yra nustatyta taisyklė, kad paneigti žinias yra būtina tokiu pat būdu kaip jos buvo paskleistos.

CK 1.138 straipsnyje įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką, turi galimybę rinktis jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos būdą, tačiau privalo tai daryti, atsižvelgdamas į prievolės rūšį ir įstatyme, sutartyje nustatytas sąlygas. Teismas, pripažinęs, kad teisinio santykio šalies teisės yra pažeistos ir turi būti ginamos civilinės teisės nustatytomis priemonėmis, privalo tinkamai taikyti teisę ir atsisakyti taikyti ieškovo pasirinktą jo pažeistų teisių gynimo būdą, jeigu tai nesiderina su to teisės instituto prigimtimi ir ypatumais. Jeigu ieškovas pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, tai yra pagrindas ieškinio reikalavimui atmesti, tačiau šioje byloje ieškovas pasirinko jo turimos subjektinės civilinės teisės turinyje numatytą gynimo būdą, t.y. vienoje civilinėje byloje apgynė specifinę fizinio asmens teisę - garbę ir orumą, o šioje byloje prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šis specifinės fizinio asmens teisės gynimo būdas buvo numatytas tiek 1964 m. CK 7 str., tiek ir 2001 m. CK 2.24 str. Tačiau šioje byloje svarbu nustatyti, kuri teisės norma taikytina, nes šios teisės normos skirtingai nustatė neturtinės žalos dydį bei šio teisinio santykio reglamentavimą, t.y. CK 2.24 str. 6 d. papildomai nustatė, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį. Šiuo atveju ieškovas yra buvęs valstybės pareigūnas ir buvo viešuoju asmeniu (CK 2.22 str., 2.24 str.). Ieškinyje ieškovas nurodo, kad žala jo asmeniui ir turtui buvo padaryta 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje bei Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovo vyr. komisaro N. A. 1997-07-28 įsakyme Nr. 88 TE, konstatuojant tikrovės neatitinkančią žinią, kad jis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 282 str. 2 d., tuo diskredituodamas policijos pareigūno vardą, ir ieškovas nurodo, kad dėl minimų veiksmų atsirado neigiamos pasekmės: turtinė ir neturtinė žala, užkirstas kelias grįžti į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, prarasta galimybė užsidirbti senatvės pensiją kaip pareigūnui ir kt. Todėl darytina išvada, kad žala buvo padaryta ir atsirado po šių dokumentų paskelbimo, t.y. neteisėti veiksmai kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga buvo įvykdyti 1997 m. liepos mėnesį, tais pačiais metais ieškovas nurodo, kad negalėjo įsidarbinti ir dėl to patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, todėl šioje byloje taikytinas 1964 m. CK 7 str., nes faktinis pagrindas, t.y. ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti galiojant 1964 m. CK ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti taikytinas CK 7-1 str., nes žala asmeniui ir turtui buvo padaryta ir atsirado iki 2001m CK įsigaliojimo, nors ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi įsigaliojus 2001m. CK ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 str. ir 47 str. 2d.). 1964 m. CK nedraudė pasirinkti tokį civilinių teisių gynimo būdą - kreiptis tik dėl garbės ir orumo gynimo, o vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-26 nutartyje perduodant bylą nagrinėti iš naujo įpareigojo teismus aiškintis ieškinio senaties termino aplinkybes. Šį ieškinį ieškovas pateikė

2006-04-03 (t.1, b.l. 4). Šalių teisinio santykio specifika pasižymi tuo, kad šiame ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo savo prigimtimi nėra savarankiški reikalavimai, o jie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo-ieškovo neturtinės teisės - asmens garbės ir orumo gynimo. Ieškovo pasirinktas gynimo būdas neprieštarauja įstatymui, todėl kolegija mano, kad sutrumpinto ieškinio senaties -3 metų termino eiga tokiam ieškiniui pareikšti prasidėjo 2005-06-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi palikus galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimą, nes kiti šioje byloje dalyvaujantys asmenys, kurie nedalyvavo kitoje byloje, nenuginčijo šiame sprendime nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų. Be to, byloje būtina įvertinti ir ieškovo kitoje byloje prašyto paneigimo turinio, visų pirma ieškovas įrodinėjo, kad jo garbė ir orumas buvo pažeisti tuo, kad atsakovė pažeidė nekaltumo prezumpciją ir savo dokumentuose paskelbė, jog ieškovas įvykdė nusikaltimą. Ši jo specifinė kaip fizinio asmens teisė galėjo būti apginta tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka išnagrinėjus jam iškeltą baudžiamąją bylą, todėl akivaizdu, kad tik po 2003-06-03 Klaipėdos apygardos teismo nutarties baudžiamojo byloje tapo aišku, kad nusikaltimo ieškovas nepadarė ir net skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo pastarosios datos darytina išvada, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo tik teismo nuosprendžiu, todėl ieškovas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo realiai negalėjo apginti savo garbės ir orumo.

Turtinės ir neturtinės žalos priteisimo kriterijai ir dydžiai analizuotini pagal 1964 m. CK 7¹ str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarime Nr. 1 suformuluotas šios normos aiškinimo taisykles. Pakankamas pagrindas atsakomybei nuostolių atlyginimo forma atsirasti tai, kad paskleistas tikrovę neatitinkančias žinias bendražmogiškos moralės požiūriu būtų galima įvertinti kaip galinčias pažeminti asmenį visuomenės akyse arba sumažinti paties savęs kaip asmenybės vertinimą. Garbė ir orumas yra neturtinės vertybės, todėl tiksliai pinigine išraiška įvertinti jų pažeidimo dydį negalima. Svarbu, kad asmuo gautų įstatymo leidžiamo dydžio piniginę kompensaciją, kuri būtų tinkamiausiu atlygiu už patirtus dvasinius praradimus. Moralinės žalos atlyginimo ribos apibrėžtos įstatymu ir ieškovui padaryta žala gali būti atlyginama įstatyme numatyta apimtimi. CK 7¹ str. 2 dalyje nurodoma, kad teismas moralinės žalos atlyginimo dydį nustato, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas, turinčias reikšmės aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-26 nutartyje šioje civilinėje byloje konstatavo, kad kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį ( t.2, b.l.66). Todėl akivaizdu, kad ieškovo dvasiniai išgyvenimai buvo itin skausmingi, be to, paskleistos žinios pobūdis-nusikaltimo padarymas- ypatingai sumažino ieškovo ir jo šeimos bendravimo galimybes jo įprastinėje aplinkoje. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepasitikėjimu savimi, nuolat jaučiamu gėdos jausmu visuomenėje. Šie kriterijai ir ieškovo garbės ir orumo pažeidimo analizė paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra pagrindas priteisti maksimalų pagal tuo metu galiojusią teisės normą neturtinės žalos dydį - 10 000 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovo, nes šioje byloje netaikytini civilinės atsakomybės pagrindai, numatyti Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, įstatyme.

Ieškovas prašo priteisti 6 521, 90 Lt turtinės žalos nurodydamas, jog jis tuo pagrindu buvo neteisėtai atleistas iš darbo 1997-08-01 ir įsidarbino tik 1997-12-12, todėl šį dydį sudarė jo negauta darbo užmokesčio suma. Tačiau įvertinus ieškovo padėtį atsakovo tarnyboje atsakovo neteisėti veiksmai-paskleidus tikrovės neatitinkančią žinią, kad ieškovas įvykdė nusikaltimą , nėra susiję priežastiniu ryšiu su jo įrodinėjama turtine žala. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iš tarnybos buvo atleistas neteisėtai, o jo reikalavimas yra iš esmės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Visų prima būtina įvertinti, kad ieškovas tuo metu dirbo policininku, jam buvo iškelta baudžiamoji byla, tuo metu galiojo 1991-12-18 Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas bei Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, nustatantys padidintus reikalavimus pareigūno asmenybei. Byloje ieškovas neįrodinėja, kad jam baudžiamoji byla buvo iškelta neteisėtai, pats jos iškėlimo faktas buvo neįmanomas su darbu pas atsakovę, todėl ieškovo įrodinėjami atsakovo veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su jo turtine žala. Ši ieškinio dalis atmestina.

Paminėtais motyvais skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas - ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistini 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ginant garbę ir orumą, kita ieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1d.2p.).

Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį (t.1, b.l.3) bei 1395,66 Lt žyminio mokesčio paduodant kasacinį skundą valstybei (t.2, b.l.33-34) bei 1770 Lt (t.1, b.l.120), 1000 Lt (t.2, b.l.14), 1099, 76 Lt (t.2, b.l.134) advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, todėl priimant naują sprendimą šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas remiantis CPK 93 str., 98 str. Iš atsakovės ieškovui priteistini po 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant ieškinį ir kasacinį skundą, t.y. 600 Lt (CPK 93 str. 2d.), ir 2500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).

Iš atsakovo priteistini ieškovui 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą ( CPK 93 str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

n u s p rendž i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti A. G. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ginant garbę ir orumą ir 3100 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti A. G. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Kitas ieškinio dalis atmesti.