- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-10011-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04942-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- K. T.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui K. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 568,89 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. gegužės 25 d. įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymų pratęsti nustatytą terminą taip pat negauta. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių priėmimo, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad atsakovui 2019 m. vasario 15 d. buvo suteiktos medicininės paslaugos, kurių vertė 568,89 Eur. Šių paslaugų suteikimo laikotarpiu atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, nes jo draudimas galiojo iki 2019 m. sausio 31 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Medicininių paslaugų suteikimo laikotarpiu atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl jis turi savo lėšomis sumokėti už medicinines paslaugas. Atsakovui buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą arba pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovas žalos neatlygino, papildomų dokumentų ieškovei nepateikė. Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė įrodinėja šiais rašytiniais įrodymais: gydymo paslaugų apskaitos išrašu, duomenimis apie asmens draustumą.
Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalą PSDF biudžetui. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo, nelaikomas apdraustuoju, už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, turi sumokėti iš savo lėšų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovas, neįvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 568,89 Eur - sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu - neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos pagal Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsnius įrodytos.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis su ieškove yra atsiskaitęs, daroma išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 568,89 Eur žala (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.245 – 6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6 straipsnio 3 dalis).
Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783981) iš atsakovo K. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 568,89 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 89 ct) žalą, (priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 010 00248 4333 AB „Swedbank“, banko kodas 73000).
Priteisti valstybei iš atsakovo K. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.