- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 1-110-836/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00058-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Stasės Svetickienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-836/2014 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-09-01 pagal LR BK 201 str. – 1 m. laisvės atėmimo; 2) 2006-09-13 pagal LR BK 181 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo; 3) 2012-03-05 pagal LR BK 286 str. – bauda 31 MGL (4030 Lt), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. M., 2014-01-17, apie 15.00 val., užėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. P. kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, sukėlęs bauginančią aplinką, R. P. pasakė, kad „ramiai gyvena“ ir nurodė jam „kad turi savaitę pagalvoti, ką turi padaryti, kad galėtų toliau ramiai gyventi“, ir taip atvirai vertė R. P. savo naudai perduoti turtą.
Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl nesumokėtos dalies atlyginimo V. R., jis 2014-01-17 d., apie 15.00 val., sugalvojo priversti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. P. sumokėti pinigus. Nuėjęs į ofisą pasakė R. P., kad šis gerai gyvena, turėdamas galvoje, kad šis pelnosi iš neteisėtai atleistų darbuotojų, klausė kodėl jis nesumokėjimo viso atlyginimo V. R. bei prašė paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis šis vogė kurą. Pasakė, kad R. P. turi savaitę laiko pagalvoti, ką turi padaryti, kad ramiai gyventų ir išėjo. Galvojo, kad šis jo išsigąs ir supras, kad jeigu jam jis nesumokės pinigų, gali pakenkti jam ar jo įmonei (b.l.71-72).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis: iš byloje esančio nukentėjusiojo R. P. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad datos nepamena, penktadienį, apie 16 val., jam sėdint kabinete su draugu, įėjo M., pasiėmęs kėdę, atsisėdo ir pasakė „tu čia labai ramiai ir gerai gyveni“ ir kad atleido jo pusbrolį V. R., nesumokėjęs visos algos, todėl turės jam sumokėti R. nesumokėtą algą. M. sakė: „tu man nenurodinėk, ką aš turiu daryti, tvarka bus padaryta čia“. Po M. pareikalavimo P. išėjus iš kabineto, šis dar kartą pasakė, kad turės susimokėti R. algą. Atsakius, kad tikrai nemokės, G. M. rodydamas ranka į savo laikrodį pasakė „aš tau duodu lygiai savaitę laiko“ ir išėjo iš kabineto. Paskambino policijai, jiems išvykus G. M. buvo dar du kartus atėjęs. M. reikalavimą išmokėti jam R. neišmokėtą algos dalį suprato kaip reikalavimą iš karto susimokėti duoklę (b.l. 12-18 , 8-10); Liudytojo R. V. apklausos protokolu, kuriame jis nurodė, kad 2014-01-17, apie 15.30 val., jam atėjus pas R. P. į kabinetą, pastarasis buvo susinervinęs, sakė, kad jį reketuoja, reikalauja pinigų. Jiems bekalbant į kabinetą atėjo apie 40 m amžiaus vyras, kuris pakeltu tonu pasakė, kad R. P. jo pusbroliui grąžintų kažkokius pinigus (b. l. 22-23); Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ( b. l. 3 - 6); Asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytojas R. V. atpažino G. M., kaip asmenį, kuris 2014-01-17, apie 16.30 val., buvo atėjęs pas R. P. į jo kabinetą ir pakeltu tonu rėkė, kad grąžintų kažkokius pinigus (b. l. 24– 27 ); liudytojo V. R. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad ji G. M. neprašė padėti jam išreikalauti pinigus iš R. P. (b.l.35-38); liudytojo A. B. apklausos protokolu (b.l.41); liudytojo R. K. apklausos protokolu (b. l. 46-47). Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 181 str. 1 d..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. G. M. padarė apysunkė nusikaltimą (BK 11 str.). Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas, bausmę atlikęs (b.l. 93-100), baustas administracine tvarka (b.l.129), nedirba (b.l.131), civ. ieškinio nėra, charakteristika neigiama (b.l.138), VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabineto priežiūroje neregistruotas (b. l. 1366). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę- areštą, kadangi švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebus pasiekti ir tik toks bausmių paskyrimas pilnai atitinka bausmių skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nubausti jį 90 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 60 parų arešto. Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Arešto pradžią skaičiuoti nuo G. M. sulaikymo momento.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2014-01-17 iki 2014-01-24 ( LR BK 65str. 66 str. tvarka).
Kardomąsias priemones, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir G. M. sulaikius, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.