Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo A. U. prašymo dėl Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Partizansko rajono teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo dėl skolos pagal nuomos sutartį ir teismo išlaidų priteisimo iš UAB „Borestos ranga“ pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją 2016-02-12 gautas pareiškėjo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Partizansko rajono 2015 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo UAB „Borestos ranga“ priteista 28 625 960 rublių skolos pagal nuomos sutartį, 9 915 067 rublių palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis bei 1 533 000 rublių valstybinės rinkliavos grąžinimo, iš viso – 40 074 027 rublių. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkas yra adresu: (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti prašymą.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) Bendrųjų nuostatų Pirmosios dalies 1 straipsnio 1 dalis nustato, jog vienos Susitariančios Šalies piliečiai kitos Susitariančios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba, kaip ir tos Susitariančios Šalies piliečiai.

Minėtos Sutarties Antrosios dalies specialiosios teisės normos dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo (52–60 straipsniai) reglamentuoja, jog Susitariančių Šalių teismai kompetentingi nagrinėti prašymus pripažinti ir leisti vykdyti sprendimus, tačiau pateikiamas prašymas bei priedai prie jo turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus. Šiuo atveju, prašymo rekvizitai bei priedai prie jo turi atitikti Susitariančios Šalies, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas, įstatymus (Sutarties 54 straipsnio 3–4 dalys), tai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 811 straipsnio reikalavimus, nustatančius, kad prašymas dėl sprendimo pripažinimo turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (tokius reikalavimus nustato CPK 111 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad prašymas ir jo priedai esant prašymui dėl sprendimo vykdymo privalo atitikti kitiems procesiniams reikalavimams. Prašomo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti atveju, pagal Lietuvos Respublikos procesinės teisės normas turėtų būti išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – vykdyti Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso 648 straipsnio normos yra imperatyvaus pobūdžio, jos nustato privalomąjį vykdomojo rašto turinį, tai yra, kad vykdomajame rašte turi būti nurodyta byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas, su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, bankų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

Iš pareiškėjo prašymo bei pridėtų dokumentų duomenų darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo keliamų reikalavimų, nes nėra suderinamos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo prašyme su pateikiamais dokumentais. Pareiškėjo prašyme nurodyta suma ir pateikto prašomo pripažinti sprendimo priteista suma skiriasi. Šiuo atveju formaliai vertinant pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio valstybės pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra 2015-11-25 pakeistas kasacinės instancijos teismo, tačiau nepateiktas minėtos instancijos procesinis dokumentas. Vien teismo kaip institucijos žyma pirmosios instancijos teismo sprendime, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas pateikė tinkamus dokumentus. Nežinant kasacinės instancijos teismo viso procesinio dokumento turinio nėra galimybės jo vertinti pagal užsienio sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti reglamentuojančias teisės normas. Esant tokioms aplinkybėms būtų galima nustatyti pareiškėjui terminą tiek pareiškimo turinio, tiek pateiktų dokumentų trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas, pateikdamas prašymą per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nenurodė savo galimo atstovo arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti / įteikti Lietuvoje (CPK 811 str. 2 d.), o taip pat kitų kontaktų (elektroninių ryšių priemonių – elektroninio pašto adreso, fakso ir / ar telefono numerio), todėl pripažintina, jog nėra pagrindo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir prašymas paduotas nesilaikant CPK ir Sutartyje dėl teisinės pagalbos nustatytos tvarkos.

Dėl minėtų priežasčių atsisakytina priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ir jis grąžintinas pareiškėjui (CPK 3 str. 6 d., 812 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. U. prašymą dėl Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Partizansko rajono teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.