Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-50598-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. Š. 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), V. D. gyvenamojo namo kieme, vieną kartą spyrė į pilvo apačią, tampė už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą savo sesei S. T., pasiėmęs savo dviratį metė į ją pataikydamas į krūtinę, po to rankomis stumdamas pargriovė ant žemės ir gulinčiai kumščiu sudavė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis T. Š. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), S. M. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis aštuonis kartus sudavė savo dėdei G. M. į veidą, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. Š., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė (41-42, 55-57, 116-118 b. l.) (dėl 2015 m. rugsėjo 2 d. epizodo), kad kartu su motina A. Š., sese J. Š. ir broliu A. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Dar turi sesę S. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo draugą J. D.. Jis su Sandra sutaria normaliai, retkarčiais pasipyksta, kai Sandra būna girta ir vartoja raminamuosius vaistus, būna nervuota. 2015 m. rugsėjo 2 d. po pietų, laiko neprisimena, jis dviračiu nuvažiavo pas Sandrą. Sesuo buvo skambinusi, kad pas ją atvažiuotų ir iš jos telefono ištrintų visus esančius numerius, kad draugas netikrintų, su kuo ji bendrauja. Nuvažiavęs pas sesę, įėjo į namo vidų ir pamatė sesę Sandrą ir šios draugą Jurijų girtus, jis buvo blaivus. Nusprendė važiuoti atgal į savo namus. Išėjo į kiemą, paskui jį išbėgo sesuo, kuri prašė neišvažiuoti. Jis labai supyko, kad ši girta, kad skambinėja ir kvietinėja jį atvažiuoti, ir nesusivaldęs vieną kartą spyrė sesei į pilvą, po to patempė jai už plaukų bei vieną kartą sudavė kažkur į nugarą. Sesuo nenugriuvo. Jis palikęs sesę stovinčią kieme, pasiėmė dviratį ir jau ėjo iš kiemo. Išeinant sesuo pradėjo jį vytis kažką sakydama, bet ką jis nesuprato ir nesusivaldęs metė į ją dviratį. Ar pataikė kur,

neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai. Tada jis priėjo prie sesers, kad ši atstotų nuo jo ir leistų jam ramiai važiuoti dviračiu iš šios draugo namų, suėmė ją už pečių ir pargriovė ant žemės bei dar kelis kartus sudavė jai kažkur kumščiu, bet kur konkrečiai, neprisimena. Sesę jis paliko gulinčią ant žemės, o pats pasiėmęs dviratį išvažiavo į namus. Kiek prisimena, konflikto metu, jį ir sesę kelis kartus skyrė J. D., bet kuriuo tiksliai metu, neprisimena. Jis Jurijui jokių smūgių nesudavė. Ar sesuo konflikto metu jam sudavė smūgius, nežino, jokio fizinio skausmo nejuto, sužalojimų nepatyrė, jis pretenzijų dėl to neturi. Ar po konflikto su sese, kai jis išvažiavo į namus, jai telefonu skambino ir grasino, neprisimena. Jei skambino ir žodžiu grasino, tai galėjo būti tik jo susinervinusio žodžiai, realiai nei nužudyti, nei ką kita bloga padaryti, neketino. Prisimena, kad vakare buvo nuvažiavęs pas sesę Sandrą šios atsiprašyti dėl sumušimo. Namuose sesę rado toliau vartojančią alkoholinius gėrimus, jos atsiprašė. Gailisi padaręs nusikaltimą. Taip pat kaltinamasis parodė (2016 m. rugpjūčio 20 d. epizodas), kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), sumušė dėdę G. M. suduodamas jam kelis kartus kumščiais į veidą, kiek tiksliai kartų sudavė, neprisimena. Parodė, kad maždaug apie pusmetį buvo apsistojęs močiutės S. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su savo sūnumi G. M., jo tikru dėde. 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 16 val. 00 min., į močiutės namus jis grįžo būdamas neblaivus, kur namuose buvo ir neblaivus dėdė G. M.. Kadangi abu su dėde buvo neblaivūs, todėl tarp jų dėl kažko kilo žodinis konfliktas. Abu tarpusavyje susipyko ir jis dėdei kumščiais kelis kartus sudavė į veidą. Kiek tiksliai kartų sudavė, neprisimena. Dėl to ką padarė, labai gailisi. Tiek dėl sesers sumušimo, tiek dėl dėdės sumušimo savo kaltę visiškai pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. Š. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis G. M. parodė, kad jis kartu su motina S. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Motina jau apie metus laiko yra priglaudusi anūką T. Š., jo sūnėną. 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. 00 min., T. Š. į namus grįžo neblaivus, ėmė triukšmauti, keiktis. Jis norėjo T. Š. sudrausminti, kad šis apsiramintų. Tuo metu T. Š. puolė ant jo, sudavė apie aštuonis smūgius jam į veidą prakirto kairį skruostą. T. Š. jis jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Papildomai nukentėjusysis parodė, kad jis kartu su motina S. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Apie pusmetį ar metus laiko, tiksliai to nebežino, pas juos laikinai buvo apsistojęs jo brolio sūnus T. Š., kuris gyveno iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. 00 min., T. Š. į namus grįžo stipriai neblaivus. Tuo metu ir jis buvo neblaivus, todėl tarp jų ir kilo žodinis konfliktas, abu tarpusavyje dėl kažko apsižodžiavo ir susipyko. Konflikto metu T. Š. stipriai aštuonis kartus rankomis, kumščiais ar delnais, neprisimena, jam sudavė į veidą ir truputį prakirto kairį skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu jis patyrė fizinę žalą, tačiau žalos pinigine išraiška nevertina, o kadangi kitokio pobūdžio žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Kadangi T. Š. savo kaltę pripažino, jo atsiprašė, todėl atleido, jokių pretenzijų jam neturi. Dėl sumušimo greitosios medicinos pagalbos neprireikė, į jokią gydymo įstaigą jis nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko (19-21, 24-25 b. l.).

Nukentėjusioji S. T. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. 15 val. 30 min., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), dviračiu atvažiavo brolis T. Š.. Įėjęs į kambarį, nieko nepaaiškinęs pradėjo ją ir sugyventinį J. D. koneveikti necenzūriniais žodžiais. J. D. išvadino „gaidžiu“, o ją – „kale“. T. Š. grasino, kad paprašys savo draugų, kad šie su jais susidorotų. Ji pasakė, kad iškvies policiją, T. Š. pareiškė, kad jis policijos nebijo, kad jie jam nieko nepadarys. T. Š. pakvietė J. D. išeiti į lauką pasikalbėti, bet J. D. nėjo, vietoje jo į lauką išėjo ji. Išėjus į lauką, T. Š. spyrė jai į pilvo apačią, paėmęs už plaukų tampė, o kita ranka davė į nugarą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir pradėjo šauktis pagalbos. Po ko į lauką išėjo J. D. ir juos išskyrė. Tai padaręs J. D. nuėjo į kambarį. Tada T. Š. pasiėmęs dviratį norėjo važiuoti namo, o ji pasakė, kad čia daugiau nekeltų kojos. Supykęs brolis sviedė į ją dviratį ir pataikė į krūtinę, paskui priėjęs pargriovė ją ant žemės ir ranka kelis kartus sudavė į įvairias kūno vietas, dėl to juto fizinį skausmą ir vėl šaukėsi pagalbos. Atėjęs J. D. juos išskyrė ir liepė T. Š. išvykti, brolis paklausė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė J. D.. Kai išvyko policijos pareigūnai, telefonu jai paskambino T. Š. ir pasakė, kad „užmuš ir pakas po obelim“. Praėjus kelioms minutėms pas ją dviračiu atvažiavo T. Š. ir jos atsiprašė, bet ji su broliu nesikalbėjo ir šis išvažiavo. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad dėl sumušimo į medikus nesikreipė, nesikreips, pas medicinos ekspertus taip pat nevyks. Kai T. Š. ją sumušė, juto fizinį skausmą, ilgalaikį, kurį jaučia ir dabar, tačiau jokių sumušimo žymių nesimato, kraujosruvų nėra. Tai pirmas kartas, kai brolis ją mušė. Kadangi konfliktas įvyko su broliu, todėl jam atleidžia, jokio civilinio ieškinio nereikš. Kai T. Š. ją mušė, gindamasi nuo jo galėjo jam ranka suduoti į veidą, tačiau ar taip buvo, neprisimena. Kai T. Š. metė į ją dviratį ir dviračiu pataikė jai į krūtinę, po to pribėgęs prie jos rankomis ją sugriebęs už pečių stūmė, dėl ko pargriovė ant žemės ir mušė toliau. Mano, kad T. Š. grasinimai nerealūs, tai tik jo įsiutusio pasakyti žodžiai, ji brolio nebijo. T. Š. ją mušė kumščiais (100-101 b. l.).

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (10-13 b. l.) nurodyta, kad nukentėjusysis G. M. 2016 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. 11 min. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), jį sumušė T. Š., suduodamas 8 smūgius kumščiu į veido sritį. Apžiūros metu G. M. veide buvo užfiksuoti sužalojimai;2016 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole (14-15 b. l.) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės, kurioje buvo smurtaujama, apžiūra. Virtuvėje buvo matyti išvartyti 2 pilkos spalvos geležiniai kibirai, ant stalo matėsi netvarkingai išmėtyti, išvartyti puodeliai;asmens blaivumo testas (28 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam T. Š. Š. 2016 m. rugpjūčio 20 d. 21 val. 30 min. buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas; asmens blaivumo testas (16 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajam G. M. 2016 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. 36 min. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas;nukentėjusioji S. T. 2015 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu (85 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti brolį T. Š., kuris 2015 n. rugsėjo 2 d., apie 15 val. 30 min., atėjo į jos namus, pradėjo konfliktuoti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, namuose pradėjo mėtyti daiktus, jai pasakius išeiti iš namų, T. Š. pradėjo ją stumdyti, jiems susistumdžius ji nuvirto ant žemės. Kol kas sveikatos sutrikimais nesiskundžia, todėl greitosios medicinos pagalbos atsisako. Jeigu dėl griuvimo ant žemės pasijus blogai, tada kreipsis į medikus ir medicinos ekspertus. Neblaivumą nusistatyti atsisakė, nes alkoholį vartojo savo namuose;iš BIRT ataskaitų žiūryklės (80-83 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji S. T. 2015 m. rugsėjo 2 d. 16 val. 47 min. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydama, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. brolis T. Š. grasina, elgiasi agresyviai. Įvykio vietoje smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, tarp brolio ir sesers, kurie kartu negyvena, kilo žodinis konfliktas, konflikto metu T. Š. plūdosi necenzūriniais žodžiais, tarpusavyje apsistumdė, dėl ko kartu nugriuvo ant. Žemės. 2015 m. rugsėjo 10 d. patikslinus įvykio aplinkybės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to kad 2015 m. rugsėjo 2 d. apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), S. T. namuose, T. Š. smurtavo prieš savo seserį S. T., jai koja spirdamas į pilvą, tampydamas už plaukų, suduodamas smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą; Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (87-91 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusioji S. T. 2015 m rugsėjo 2 d. kreipėsi į policiją ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. 15 val. 30 min. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjęs brolis T. Š. iškoneveikė ją ir jos sugyventinį J. D. necenzūriniais žodžiais, spyrė jai koja į pilvo apačią ir tampė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to pavertė ant žemės ir sudavė ranka keletą kartų į įvairias kūno vieta, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Išvykus policijos pareigūnams grasino susidorojimu, sakė, kad „užmuš ir pakas“.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis T. Š. vieną kartą spyrė į pilvo apačią, tampė už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą savo sesei S. T., t. y. šeimos nariui, pasiėmęs savo dviratį metė į ją pataikydamas į krūtinę, po to rankomis stumdamas pargriovė ant žemės ir gulinčiai kumščiu sudavė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Taip pat aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis T. Š. tyčia rankomis aštuonis kartus sudavė savo dėdei G. M. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis T. Š. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo sesers ir dėdės atžvilgiu, nukentėjusiesiems jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jiems nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (41-42, 55-57, 116-118 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (154-159 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad T. Š. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje (65-66 b. l.), neteistas (61-62 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs (63-64 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomas bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas yra didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam T. Š. skirtina prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. 55 min. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. 14 val. 05 min. (31-33 b .l.), t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi T. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 64¹ straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyrius tyrėjos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu (58-60 b. l.), kaltinamajam T. Š. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – T. Š. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti T. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.