Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-533-180/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-01Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-20Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2017-06-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
2-533-180/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02143-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
M. S.
Ieškovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-533-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02143-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6261-533/2015 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 1 193 946 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį turtą bei lėšas. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad atsakovas gali pasinaudoti galimybe parduoti ar kitaip perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip apsunkinti jos (ieškovės) reikalavimus tenkinančio teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino.

Teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą bei jį pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Įvertinęs ieškinio reikalavimo turtinį pobūdį, jo mastą, teismas nusprendė dėl nagrinėjamoje byloje egzistuojančios antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Siekdamas užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo bei proporcingumo principus, teismas nurodė, kad pirmiausia ieškinio sumai areštuotinas atsakovui priklausantis turtas, ir tik šio turto nesant – turtinės teisės ir lėšos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, turintis mažamečių vaikų, kad atsakovo ir jo šeimos narių būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalinga nevaržomai disponuoti atitinkama lėšų suma, teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kiekvieną mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas M. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinys negali būti tikėtinai pagrįstas. Ieškinio dalyku nurodydamas vadovo padarytos žalos atlyginimas. Iš esmės neteisingai formuluojamas ieškinio pagrindas – skaičiuojamas ne vadovo padarytos žalos dydis, bet bendrovės nuostolių atskirais veiklos laikotarpiai dydžiai, kurie tiesioginio ryšio su ieškinio dalyku neturi. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti ne bendrovės įsipareigojimų padidėjimą, o visus finansinius reikalavimus, kreditorių pareikštus bankroto proceso metu, nepriklausomai nuo to, kada jie atsiradę.

2. Nuo jo (atsakovo) valdymo pradžios iki UAB „Vilbesta“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės skoliniai įsipareigojimai sumažėjo nuo 2 215 676,84 Eur iki 1 024 273,92 Eur, taip pat sumažėjo bendrovės nuostoliai.

3. Kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jo (atsakovo) veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai – finansinės atskaitomybės dokumentai, bankroto administratoriaus ataskaita paneigia bet kokią tikimybę, kad ieškinys galėtų būti patenkintas. Bankroto administratoriaus ataskaita įrodo, kad sandorių, prieštaraujančių bendrovės veiklai, nebuvo. Tokiai ataskaitai pritarė dauguma bendrovės kreditorių.

4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia jo (atsakovo) teisėtus interesus, kai, nesant žalos, jo turtas yra areštuotas daugiau nei už vienu milijonu eurų. Dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra areštuotas ne tik jo (atsakovo) turtas, bet ir sąskaitose esančios lėšos, leidžiant laisvai disponuoti 325 Eur suma. Tokia suma akivaizdžiai nėra pakankama jo paties bei jo išlaikomų asmenų normalioms gyvenimo sąlygoms. Jis turi tris vaikus, kurių amžius – 6, 14 ir 18 metų. Visų jų ugdymui, skatinimui bei tinkamam vystymuisi užtikrinti reikalinga reikšminga pinigų suma kiekvieną mėnesį. Be to, jis turi įsipareigojimų ir kredito įstaigoms, dėl kurių per mėnesį moka apie 546 Eur. Apribojus jo galimybes atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus bankams, būtų padaryta didelė žala – grėstų galimybė nutraukti sutartis ir inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą, tokiu būdu iš esmės destabilizuojant jo finansinę būklę bei galimybę tinkamomis sąlygomis užtikrinti šeimos gyvenimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai trukdo jam gyventi tinkamomis sąlygomis, todėl turi būti panaikintos.

5. Ieškovė, pareikšdama ginčo dydžio reikalavimą, piktnaudžiauja savo procesine teise. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė – vienintelė bendrovės kreditorė, kuri mano, kad yra pagrindas reikalauti priteisti žalą iš buvusio bendrovės vadovo, nors net didžiausias bendrovės kreditorius – AB SEB bankas, išreiškė aiškią poziciją, kad tokio ieškovės prašymo nepalaiko. Ieškovės veiksmais taip pat yra trukdoma užbaigti bendrovės bankroto procedūras, trunkančias ilgiau nei dvejus metus. Ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to, kad ji nepasidomėjo bendrovės įsipareigojimų kreditoriams pokyčiais, kai jis (atsakovas) buvo bendrovės direktorius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atsakovo atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymo prijungimo

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro išrašą, BUAB „Vilbesta“ 2011 – 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, BUAB „Vilbesta“ 2015 m. balandžio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo protokolus, 2015 m. balandžio 24 d. administratoriaus ataskaitą, AB SEB banko 2015 m. rugsėjo 24 d. laišką BUAB „Vilbesta“ administratoriui, Turto arešto aktų registro išrašą, gimimo liudijimus, kredito sutartis su AB SEB banku, (duomenys neskelbtini) pažymas apie apeliantui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 63-119).

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs tai, kad naujais įrodymais atsakovas grindžia atskirojo skundo argumentus dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, dėl neproporcingo laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytų suvaržymų masto bei žalos, galinčios atsirasti dėl paminėtų priemonių taikymo, pateikti papildomi dokumentai priimami ir vertinami (CPK 177, 178, 314 str.).

Dėl skundo argumentų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apelianto teigimu, ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovė netinkamai suformavo ieškinio pagrindą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo (apelianto) veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, apelianto nuomone, paneigia bet kokią ieškinio patenkinimo tikimybę. Tokie apelianto teiginiai reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Ieškinio preliminarus pagrįstumas – tai ieškinio turinys ir priedai: faktinių aplinkybių nurodymas, ir jų grindimas įrodymais (dokumentais ir t. t.), nevertinant jų turinio esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis c. b. Nr. 2-2476/2013). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios sprendžiant bylą, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Taigi į klausimą ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas iš esmės, bus atsakyta tik ištyrus ir įvertinus įrodymų visetą, nustačius bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė – BUAB „Vilbesta“ kreditorė, pareiškė reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš to, kad atsakovas, būdamas UAB „Vilbesta“ vadovu laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2013-12-10), pavėluotai iniciavo bankroto bylos iškėlimą, aplaidžiai vykdė vadovo pareigas, nuo 2012 metų neteikė finansinės atskaitomybės duomenų VĮ Registrų centrui. Kadangi į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko preliminarų ieškinio vertinimą ir akivaizdžių duomenų dėl ieškovės L. S. ieškinio nepagrįstumo nenustatyta.

Prašymą panaikinti apelianto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliantas argumentuoja ir tuo, kad teismo pritaikyti suvaržymai neproporcingai riboja jo teises, gali sukelti sunkiai atlyginimų nuostolių. Paminėta, kad skundžiama nutartimi teismas taikė atsakovo turto už bendrą 1 193 946 Eur areštą, o turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtinių teisių ir lėšų areštą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas iš esmės nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas buvo nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia šaliai patirti mažiausiai suvaržymų. Taigi apeliantui buvo sudaryta galimybė apskritai išvengti lėšų arešto tuo atveju, jeigu ieškiniui užtikrinti pakaktų jo turimo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau, apelianto teigimu, jo turimo turto nepakanka ieškovės reikalavimams užtikrinti, todėl buvo areštuotos ir visos bankų sąskaitose esančios jo lėšos, teismui leidus laisvai disponuoti tik 325 Eur suma per mėnesį. Apeliantas teigia, kad tokia suma akivaizdžiai netenkina jo ir jo šeimos poreikių, toks jo teisių apribojimas sukelia socialiai reikšmingas pasekmes: jis negali užtikrinti ne tik savo, bet ir šeimos būtinųjų poreikių patenkinimo, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka iš dalies. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, negali eliminuoti ir kitos ginčo šalies (skolininko) teisėtų interesų bei teisių apsaugos. Kaip matyti iš apelianto kartu su skundu pateikto Turto arešto aktų registro išrašo, vykdant skundžiamą teismo nutartį areštuoti atsakovo turto nepakako ieškinio reikalavimui užtikrinti, dėl ko buvo apribotas disponavimas apelianto bankų sąskaitose esančiomis lėšomis, leidžiant iš areštuotų sumų disponuoti darbo užmokesčiu ir jam prilygintomis pajamomis, neviršijančiomis MMA (b. l. 88-91). Apelianto į bylą pateikti duomenys įrodo, kad jis per mėnesį gauna apie 1 800 Eur darbo užmokesčio (b. l. 115-119); su sutuoktine augina tris vaikus (b. l. 92-94), kiekvieną mėnesį moka apie 500 Eur pagal su AB SEB bankui sudarytas kredito sutartis (b. l. 95-114). Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo leista disponuoti areštuotų lėšų suma – 325 Eur, nėra pakankama būtiniems apelianto ir jo šeimos poreikiams patenkinti, įsipareigojimams vykdyti. Nors apeliantas nepateikė visapusiškų duomenų apie kitas gautinas pajamas (pvz. apie žmonos gaunamą darbo užmokestį), neatmetant tikimybės, kad prie apelianto ir jo šeimos išlaikymo, objektyvių ir būtinų poreikių tenkinimo prisideda ir jo sutuoktinė (CPK 185 str.), apeliacinės instancijos teismas apeliantui leistiną disponuoti kiekvieną mėnesį areštuotų lėšų sumą padidina iki 1 000 Eur.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apelianto skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jam pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi, neproporcingi, todėl turėtų būti panaikinti visa apimtimi. Teismo nustatytos šių priemonių taikymo sąlygos (preliminarus ieškinio pagrįstumas bei grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) apelianto paneigtos (CPK 178 str.).

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neužkerta apeliantui teisės ateityje prašyti teismą jas pakeisti, panaikinti, prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, tokį prašymą pagrindžiant (CPK 148, 149 str.).

Iš esmės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją visa apimtimi atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo leista disponuoti areštuotų lėšų suma nėra pakankama užtikrinti atsakovo interesų ir pareigų patenkinimą, remiantis protingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, dėl disponuotinų lėšų teismo nutartis keičiama.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti.

Padidinti atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) leidžiamą disponuoti darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų sumą kiekvieną mėnesį iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Nijolė Piškinaitė