Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovams K. P., uždarajai akcinei bendrovei „Visi butai“ dėl sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog nėra įgaliotas uždarosios akcinės bendrovės „Visi butai“ atstovas, neturi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog šios aplinkybės sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, teigia, kad teismas turėjo laikyti, jog ieškinys pateiktas pačio apelianto, kaip fizinio asmens, kuris yra atsakovas procese. Teigia, kad tuo buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, užkirstas kelias dalyvauti procese.

11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsiliepimo į ieškinį priėmimo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

12. CPK 142 straipsnio 1 dalis numato, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą apelianto atsiliepimą į ieškinį nustatė, kad atsiliepime, tiek jo įžanginėje, tiek rezoliucinėje aiškiai nurodyta, kad atsiliepimas yra teikiamas uždarosios akcinės bendrovės „Visi butai“ įgalioto atstovo K. P.. Pažymėtina, jog su atsiliepimu nėra pateiktas joks įgaliojimas atstovauti uždarąją akcinę bendrovę „Visi butai“ vykstančiame teisminiame procese, nepateikti duomenys, patvirtinantys apelianto aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnis). Patikrinus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2021 m. rugsėjo 15 d. išplėstinį išrašą, kad apeliantas K. P. nėra šios įmonės vadovas ar akcininkas. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog apeliantas nėra ir šios įmonės darbuotojas.

14. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose, steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Atstovavimu pagal įstatymą pripažįstamas atstovavimas, kurio pagrindas nustatytas įstatyme, t. y. tokio atstovavimo įgaliojimų apimtį lemia ne juridinio asmens pagal pavedimą išduotas įgaliojimas, o įstatymas. Atstovas pagal įstatymą veikia be atskiro įgaliojimo ar pavedimo sutarties ir turi visas atstovaujamojo juridinio asmens procesines teises bei pareigas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsiliepimą uždarosios akcinės bendrovės „Visi butas“ vardu pateikė, ne šios įmonės valdymo organas ir ar jos darbuotojas.

15. Juridinio asmens atstovo pagal įstatymą dalyvavimas byloje neatima iš juridinio asmens teisės turėti byloje atstovą pagal pavedimą (įgaliojimą). Toks atstovas turi atitikti civilinio proceso normų reikalavimus (CPK 56 straipsnio 2 dalis), o jo visos procesinės teisės ir pareigos nurodytos juridinio asmens išduotame pavedime (įgaliojime). Taigi juridinis asmuo gali būti atstovaujamas asmens pagal įstatymą su visomis juridinio asmens turimomis teisėmis bei pareigomis ir asmens pagal pavedimą su teisėmis bei pareigomis, aiškiai apibrėžtomis pavedime (įgaliojime). Juridiniam asmeniui byloje gali atstovauti tiek kiekvienas iš jų atskirai pagal kompetenciją įstatyme arba pavedime, tiek abu kartu. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog nėra įgaliotas uždarosios akcinės bendrovės „Visi butai“ atstovas, todėl laikytina, kad apeliantas atsiliepimą įmonės vardu pateikė neturėjo tam būtino įgaliojimo.

16. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pateiktą atsiliepimą turėjo laikyti, kaip pateiktą ne bendrovės vardu, o pačio apelianto, kuris byloje yra atsakovas, o šių veiksmų neatlikęs pažeidė lygiateisiškumo principą, tačiau su šiais argumentais nesutiktina.

17. Pirmiausia, įvertinus pateiktą atsiliepimą į ieškinį nustatyta, kad jame ne kartą ir nedviprasmiškai nurodyta, kad K. P. yra uždarosios akcinės bendrovės „Visi butai“ įgaliotas atstovas, atsiliepime nurodyta, kad byla bus vedama ne per advokatą, o ir be to, pats atsiliepimas yra pasirašytas, nurodant, kad K. P. yra įgaliotas asmuo. Pažymėtina, jog joks įgaliojimas, darbo sutartis, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas su atsiliepimu nepateiktas, todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti kokia nors prielaidą, jog šis atsiliepimas yra teikiamas ne uždarosios akcinės bendrovės „Visi butai“ vardu, o ir priešingai – kaip matyti apeliantas teikdamas atskirąjį skundą pripažįsta, jog atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl įgaliojimo atstovauti minėtą įmonę, yra klaidingos.

18. Antra, apeliantas nurodo, kad teismas atsisakydamas priimti atsiliepimą, užkirto kelią dalyvauti procese, tačiau įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes, su šiais argumentais sutikti negalima. Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pateiktą atsiliepimą, tačiau skundžiamoje nutartyje taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė atsisakymo priimti atsiliepimą priežastis, tai yra nurodė, kad šiuo atveju apeliantas nėra įgaliotas asmuo, atstovauti teisminiame procese uždarąją akcinę bendrovę „Visi butai“, todėl darytina išvada, kad apeliantas naudodamasis procesinėmis teisėmis turėjo ir turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, žino ir supranta atsisakymo priimti atsiliepimą priežastis, o ir be to, kaip matyti apeliantas po skundžiamos nutarties priėmimo yra išreiškęs procesinę poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, todėl šiuo atveju negalima sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas atliko procesinius pažeidimus, kadangi ieškinį atsisakyta priimti įstatyme aiškiai apibrėžtu pagrindu – CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

19. Teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, klausimui dėl atsiliepimo į ieškinį priėmimui išspręsti, tinkamai taikė proceso teisės normas, atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

20. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad apeliantas turi teisę prašyti teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir ar teikti rašytinius paaiškinimus, dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.