Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1925-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
1-1925-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-11587-18-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1925-1049/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-11587-18-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.26.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) 2017 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3) 2017 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus; 4) 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. V. 2018 m. kovo 11 d., apie 21.35 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai kėlė triukšmą ir be jokios priežasties tyčia, ne mažiau tris kartus, sudavė Ž. V. į galvos sritį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam Ž. V. kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairio skruosto srityje, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje ir tuo sukėlė nežymų Ž. V. sveikatos sutrikdymą, bei įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu pripažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., (duomenys neskelbtini) namo bendrajame koridoriuje, Kaune, tarp jo ir jo kaimyno Ž., įvyko konfliktas, kurio metu jis sudavė ne mažiau kaip tris kartus Ž., į galvos sritį. Paaiškino, jog tuo metu jis buvo neblaivus, todėl tikslios konflikto priežasties nežino, tačiau taip pasielgė, nes manė, kad Ž., spjaudosi. Konflikto metu koneveikė Ž.,, todėl dėl tokio jo elgesio galėjo pasipiktinti kaimynai. Dėl šio įvykio labai gailisi ir prašo paskirti švelnesnę bausmę (b. l. 64–54, 68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 21.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), jam einant į savo butą, jis antrame aukšte pamatė stovintį M. V., kuris daužė ir laužė antrojo aukšto duris, bandydamas patekti į bendrą koridorių. Kadangi M. V. nuolatos kabinėjasi prie antrojo aukšto gyventojų, grasina jiems smurtu ir spardo butų duris, šis nenorėjo jo įleisti ir dėl to M. V. jam kumščiu trenkė į veidą ir pagarsino, kad nušaus. Tuo metu Ž. V. gindamasis sudavė M. V., tačiau pastarasis sudavė dar daugiau smūgių ir pabėgo, tačiau atvykus policijos pareigūnams buvo sulaikytas (b. l. 13).

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 21.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ji stovėdama koridoriuje ir laukdama sūnaus išgirdo, kad kažkas laužo, tranko bendrabučio antrojo aukšto duris. Jai einant link durų šios atsidarė ir ji pamatė, kaip M. V. į įvairias kūno vietas muša Ž. V., kuris, gindamasis, sudavė ir M. V.. Ji prašė M. V. nusiraminti, tačiau jis nereagavo ir koneveikė visokiais žodžiais, įžeidinėjo ją ir susirinkusius kitus kaimynus, grasino susidoroti ir ją apspjovė. Nurodė, jog pasipiktino tokiu M. V. elgesiu, kadangi viskas vyko viešoje vietoje, dėl ko ji išsigando ir patyrė stresą (b. l. 19).

2018 m. kovo 11 d. išraše iš Policijos registruojamų įvykių registro užfiksuota, kad 2018 m. kovo 11 d., 21.39 val., apie viešosios tvarkos pažeidimą pranešė savo tapatybės nenorėjusi atskleisti namo gyventoja, kuri nurodė, kad vyriškis tranko bendras antrojo aukšto laiptinės duris ir ji baiminasi, kad nesulaužytų (b. l. 9).

2018 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2018 m. kovo 11 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės II-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis Mindaugas Lukonaitis, patruliuodamas radijo šaukiniu „1904“, kartu su vyriausiaisiais patruliais D. Mardosu ir S. Rusilu, apie 21.45 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo kelis pranešimus, Registro objektų identifikavimo kodais (ROIK) 0118000118035, 0118000118036, 0118000118028, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vyksta muštynės, taip pat kad agresyvus pilietis M. V. laužo antrojo aukšto laiptinės duris. Atvykus į įvykio vietą kolegos paaiškino, kad M. V. sukėlęs muštynes bei peiliu grasinęs namo gyventojams, pasišalino iš įvykio vietos, iššokdamas iš pirmajame aukšte esančio lango. M. Lukonaitis ir D. Mardosas išėję ieškoti M. V. jį rado už (duomenys neskelbtini) namo. Matė, jog pastarojo veidas bei rankos buvo kruvinos, o kadangi jis buvo neblaivus, į užduotus klausimus atsakyti negalėjo. M. V. buvo sulaikytas 22.00 val., o iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai M. V. pristatė į LSMU Kauno klinikas (b. l. 20).

2018 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2018 m. kovo 11 d., Kauno AVPK Patrulių rinktinės III-osios kuopos II-ojo būrio vyriausiasis patrulis Linas Čelkis, patruliuodamas radijo šaukiniu „1733“, kartu su vyriausiuoju A. Skirmantu, apie 21.40 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) name vyriškis tranko bendras antrojo aukšto laiptinės duris ir apie įvykį pranešusi namo gyventoja (kuri nenorėjo atskleisti savo tapatybės), baiminasi, kad minėtas vyriškis nesulaužytų durų. Atvykus į įvykio vietą Ž. V. paaiškino, kad M. V., daužė antrojo aukšto laiptinės duris, bandė pro jas prasibrauti, o Ž. V. priėjus prie M. V., pastarasis kumščiu sudavė jam į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, grasino peiliu bei, spirdamas į jo buto duris, jas apgadino. Gindamasis Ž. V. taip pat sudavė M. V. kelis smūgius, po to jis pasišalino. Įvykio metu koridoriuje buvo minėto namo gyventojos R. S. ir V. K.. M. V. sulaikė ekipažas radijo šaukiniu „1904“ ir dėl patirtų sužalojimų lydėjo į LSMU Kauno Klinikas (b. l. 21).

2018 m. kovo 11 d. apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 4–8).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 9130 nurodyta, kad 2018 m. kovo 11 d., 2.23 val. M. V. nustatytas 0,77 promilių girtumas (b. l. 78).

2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G815/2018(02), kurioje nurodyta, kad Ž. V. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva ir nubrozdinimas kairio skruosto srityje, kraujosruva ir nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruva dešinėje plaštakoje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 16,17).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. V., viešoje vietoje – daugiabučio namo antrojo aukšto koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties tyčia, ne mažiau tris kartus, sudavė Ž. V. į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei elgdamasis įžūliai, t. y. keldamas triukšmą, bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis suvokė, jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. V. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimui svarbu tai, kiek kaltininko veiksmai yra pavojingi ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (t. y. asmenims, nesantiems konflikto dalyviais), ir tai paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis, būdamas viešoje vietoje (daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoje, kurioje buvo kitų asmenų), savo įžūliu elgesiu, t. y. triukšmaudamas, trankydamas laiptinės duris ir smurtaudamas prieš nukentėjusįjį (kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą), išgąsdino bei šokiravo kitus asmenis (dėl kaltininko veiksmų į bendrąjį pagalbos centrą buvo kreiptasi tris kartus), ir tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo dydžiu, susijusiais įpareigojimais (b. l. 77–79).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis 4 kartus teistas, iš kurių vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą ir vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33–34), kas rodo, kad jis yra linkęs smurtauti, nepaisyti visuomenės moralės normų ir nusikalsti, teistumas neišnykęs. M. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 30–32), dirba, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 36), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 38).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra 4 kartus teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, nedirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam M. V. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis 4 kartus teistam ir administracine tvarka baustam, tačiau galiojančių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. V. yra 4 kartus teistas, iš kurių vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą ir vieną kartą už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, teistumas neišnykęs, jam nustatytinas skirtino bausmės dydis, kiek didesnis nei šios rūšies bausmės sankcijoje numatytas vidurkis, taigi, didesnis nei to prašo prokuroras.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant realiai užtikrinti bausmės įvykdymą kartu nustatytini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 180 valandų per 6 laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus M. V. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su smurto panaudojimo ir visuomenės moralės normų nepaisymu, už tokio pobūdžio nusikaltimą kaltinamas jau yra kartą teistas, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad M. V. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis M. V. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. kovo 11 d., 22.00 val. iki 2018 m. kovo 13 d., 17.10 val. (b. l. 69, 72), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrintina su 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iki šiol neatlikta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie aukščiau minėto nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalies, kartu su paskirtais įpareigojimais.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei neatlygintinai išdirbti 180 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. V. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu, bei neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iki šiol neatlikta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką 2018 m. kovo 11 d., 22.00 val. iki 2018 m. kovo 13 d., 17.10 val. (b. l. 69, 72), tai yra iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2018 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

M. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis