Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-7013-530/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-11
Bylos Nr.
A2.6.-7013-530/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06993-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-7013-530/2012(Proceso Nr. 4-05-3-06993-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K., jog jis 2012-11-14, 19.20 val., Žemaičių pl., Kaune, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, degalinėje užsipylęs dujų ir nuo automobilio neatjungęs dujų užpylimo įrenginio pradėjo važiuoti ir jį nutraukė, eismo įvykio metu apgadintas dujų užpylimo įrenginys, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla gražintina įstaigai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 2 p. nustatyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) išaiškina, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-135/2008, N444-340/2008). (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. K. eismo įvykio metu apgadino dujų užpylimo įrenginį, pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino dujų užpylimo įrenginį ir pasišalino, tačiau E. K. veika kvalifikuota tik pagal ATPK 130 str. 1 d.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, 1995 m. spalio 23 d.; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, 2001 m. gegužės 29 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Reiškia, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas – juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai ir institucijos, surašančios administracinių teisės pažeidimų protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nutarimus, kuriuose turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu protokole E. K. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus (neaišku, ar degalinei „Statoil“ padaryta žala dėl apgadinto dujų užpylimo įrenginio, ar E. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos), o tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3923/2011).

Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims, pažeidusiems ATPK ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byla paruošta netinkamai, o tai daro negalimą administracinės bylos nagrinėjimą teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktu, Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsniu, 249 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-7013-530/2012, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perduoti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto pažeidimui dėl asmens teisės žinoti, kuo kaltinamas, ištaisyti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė