- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-119-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04271-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-174-855/2016 patvirtintos 2016 m. kovo 24 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, esančias punktuose: Nr. 3.1., pagal kurį E. R., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su A. R.; Nr. 3.2, pagal kurį D. R. įpareigota kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui 175 EUR ir pervesti į A. R. atsiskaitomąją sąskaitą; Nr. 3.3, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, dėl to, kad šios sąlygos yra sudarytos smurto ir realaus grasinimo ieškovės D. R. atžvilgiu įtakoje, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, sutartis sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis mažamečio vaiko ir ieškovei sąlygomis ir taip pat dėl pasikeitusių aplinkybių, kuomet antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis); nustatyti nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą po 200,00 EUR kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo priėmimo nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo po 200 EUR laikino išlaikymo. Nurodė, kad mažametį nuo gimimo iki 2016 m. liepos mėn. pabaigos prižiūrėjo ir juo rūpinosi faktiškai tik Ieškovė. Nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 26 d. ieškovė, bėgdama nuo smurtinės aplinkos, su vaiku gyveno ir dirbo Anglijoje. Nustačius mažamečio, dviejų metų amžiaus, šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, emociškai svarbus, ilgalaikis vaiko ir motinos ryšys tapo ypač ribotas. Po susitikimų ir praleisto laiko su ieškove vaikas visada verkia, sunkiai atsiskiria nuo mamos, kviečia mamą ir taip išreiškia nenorą grįžti į atsakovo namus. Nesiėmus reikiamų priemonių kyla grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta nepataisoma žala mažamečio vaiko sveikam fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi. Atsakovas neturi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad tinkamai pasirūpintų vaiku. Ieškovė mažametį iš atsakovo namų pasiima neprižiūrėtą, nešvariais rūbais ir nepraustą. Atsakovas nepasirūpina tinkama mažamečio apranga ir avaline. Mažamečiui gydymo įstaigoje buvo nustatyta kojų pirštų deformacija bei paskirtas gydymas, tačiau ieškovei yra žinoma, kad mažamečiui paskirtas gydymas atsakovo namuose nėra užtikrintas. Atsakovas, nepaisydamas vaiko kosulio ir slogos 2016 m. rugsėjo 12 d. mažametį į lopšelį-darželį vedė, tačiau lopšelio- darželio darbuotojos buvo informuotas, kad vaikas dėl ligos į grupę nebus priimtas. Dirbdamas atsakovas vaiką palieka savo 70 m. motinos priežiūrai. Pasimatymų su mažamečiu vaiku metu ieškovė ir toliau patiria buvusio sutuoktinio smurtą, spaudimą, kas neabejotinai reiškia ir mažamečio interesų pažeidimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės D. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-04-14 sprendimu susitarė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su atsakovu, taip pat ieškovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui 175,00 EUR iki jo pilnametystės. Įvertinęs ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta žala nepilnamečiam vaikui. Pažymėjo, kad negalima kas du-tris mėnesius be pagrįstų priežasčių keisti vaiko gyvenamąją vietą. Bylos medžiaga patvirtina, kad vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaiko poreikiai yra patenkinti pagal jo amžių, o vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Teismas nevertino ieškovės nurodomų aplinkybių, jog atsakovas dar sergantį vaiką vedė į darželį, kaip sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovo negebėjimą pasirūpinti vaiku, kadangi iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas sekančią dieną lankėsi pas gydytoją ir 2016-09-14 su gydytojo pažyma (sveikas, darželį lankyti gali) atvyko į darželį. Darželio pažymoje VTAS skyriui akcentuota, kad berniukas švarus, tvarkingas, spintelėje turi atsarginių drabužių perrengimui. Nors ieškovė teigia, kad vaiką iš atsakovo namų pasiima neprižiūrėtą, nešvariais rūbais ir neprastą, tačiau to nepatvirtina jokie įrodymai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. R. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio mėn. 21 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, teismas visiškai nevertino, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta smurto ir realaus grasinimo jos atžvilgiu įtakoje. Atsakovas prieš ieškovę sistemingai smurtavo fiziškai, ekonomiškai, seksualiai, psichologiškai. Nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo nutraukti santuoką priėmimo iki 2016 m. liepos mėn. 30 d. ieškovė ir toliau liko gyventi su atsakovu, buvo su vaiku, jį augino ir rūpinosi. 2016 m. liepos 30 d. ieškovė buvo Atsakovo išvaryta iš savo gyvenamosios vietos ir atskirta nuo vaiko. 2016 m. rugpjūčio mėn. moteris ryžosi kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad pasimatymų su mažamečiu vaiku metu ieškovė ir toliau patiria buvusio sutuoktinio smurtą, kas neabejotinai reiškia ir mažamečio interesų pažeidimus. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje taip pat nevertino ir sąlygos dėl vaiko prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų. Teismas nevertino aplinkybės, kad vaikas nuo pat gimimo iki kada ieškovė buvo išvaryta iš jo namų, tik epizodiškai bendravo su tėvu. Pažymėjo, kad atsarginiais drabužiais perrengimui rūpinasi ieškovė, o iš atsakovo namų vaiką pasiima neprižiūrėtą, nešvariomis rankytėmis, nekirptais nagučiais, pajuodusiomis panagėmis, išbertą nuo netinkamos higienos. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad atsakovas neturi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad tinkamai pasirūpintų vaiku. Apeliantė yra užtikrinusi tinkamas mažamečiui vaikui gyvenimo sąlygas savo gyvenamojoje vietoje, kur vaikas praleidžia du savaitgalius per mėnesį. Nors vaiko teisių apsaugos specialistai nustatė, kad atsakovas turi tinkamas sąlygas vaikui augti, tačiau jos buvo sukurtos ieškovės pagalba dar jai gyvenant su atsakovu. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vaikui yra ypač svarbi stabili gyvenamoji aplinka, tačiau nevertino, kad mažamečiui, dviejų metų amžiaus vaikui daug svarbesnis ryšys su motina. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), teikia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu nustatytą 175,00 EUR išlaikymą vaikui. Ieškovė turi motiną kuri yra 51 metų amžiaus, tėvą, kuriam 56 metai, kurie ypatingai išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos, ir jie pasiryžę bet kada padėti ieškovei prisidedant prie bet kokios vaiko priežiūros, jei toks poreikis kada nors iškiltų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su atsakovu, taip pat ieškovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui 175,00 EUR iki jo pilnametystės. Ieškovė 2016 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo A. R. 200 EUR išlaikymą, nurodydama, kad minėtą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį pasirašė smurto ir grasinimo įtakoje.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog gyvenimas su tėvu kenkia vaiko interesams, todėl atmetė ieškovės prašymą dėl laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos su ja nustatymo.
Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ieškovė pasirašė jai ir vaikui nepalankiomis sąlygomis verčiama atsakovo, kuris nuo pat santuokos pradžios naudojo psichologinį, fizinį ir ekonominį smurtą jos atžvilgiu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į vaiko prisirišimo laipsnį kiekvieno iš tėvų atžvilgiu bei atsakovo negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka ieškovui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta vaiko interesams. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti pranešimai iš krizių centro, kuriuose dėstoma ieškovės pateikta informacija apie galimą atsakovo smurtą ieškovės atžvilgiu bei ieškovės iniciatyva pradėti ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu, patvirtina, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Tačiau vien šie įrodymai nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės nuomone, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaikui bus padaryta žala. Priešingai, remiantis preliminariais bylos duomenimis, darytina išvada, kad atsakovas yra užtikrinęs tinkamas vaiko vystymuisi sąlygas, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog vaiko gyvenamosios vietos keitimas kas keletą mėnesių be pagrįstos priežasties prieštarauja vaiko interesui turėti stabilią gyvenamąją aplinką.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta prieš keletą mėnesių nustatyta su tėvu bendru šalių sutarimu, nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų vaiko interesams, pagrįstai vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų principu atmetė ieškovės prašymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.