Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., pritaikius BK 62 str. 2 d, 3 d., vieneriems metams ir dviem mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. R. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino išžaginti nepilnametį asmenį: miegamajame kambaryje ant lovos gulinčiai nepilnametei I. R. , gim. (duomenys neskelbtini), prievarta numovė kelnaites, savo svoriu užguldamas ir jėga praskėsdamas kojas, pasikėsino lytiškai santykiauti su I. R. prieš jos valią, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepajėgė palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimo;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2006-07-31, apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), A. R. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino tenkinti lytinę aistrą ir išžagino I. R. : laikydamas ir sukdamas miegamajame kambaryje ant lovos gulinčios I. R. rankas, prievarta numovę kelnaites, apžergęs ir savo kūno svoriu prispaudęs nukentėjusiąją, pasikėsino patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepajėgė palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimo. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, savo svoriu užguldamas ir jėga praskėsdamas I. R. kojas, ją išžagino.

Nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad kaltu prisipažino, gailisi, nukentėjusiosios ir jos šeimos narių atsiprašė, atlygino dalį žalos, o dėl kitos dalies atlyginimo sudarė susitarimą. Nuteistojo žmona serga sunkia liga, jai reikalingas nuolatinis gydymas, kito asmens pagalba. Atliekant realią laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti sergančios žmonos, nuteistasis neteks galimybės atlyginti žalą.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuosprendį pakeisti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas: teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad V. A. padarė kelis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui. Atsižvelgta į tai, kad V. A. kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino dalį žalos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo žmona gydosi psichikos sveikatos centre, yra bedarbė. Nuteistasis kartu su žmona augina tris mažamečius vaikus. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nurodė, kad A. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nurodyta mažiausia bausmė.

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Net ir esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytoms sąlygoms švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra diskrecinė teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, kad kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti skirta teisinga bausmė. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant kaltininkui bausmę- tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ar kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisėtų interesų gynimas. Bausmė teisinga tik tuomet, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai. Turi būti įvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė neatitiks BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. V. A. nuteistas už nusikaltimus, kuriais pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Viena nusikalstama veika buvo pasikėsinta į nepilnametės seksualinį neliečiamumą. Padarytos veikos buvo neatsitiktinės, jos pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, todėl anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma neduoda jokio pagrindo priimti kitokį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.