Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.;

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2012 m. lapkričio 4 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), durų dėl chuliganiškų paskatų ir menkavertės dingsties kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. M. į kairę galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip pažeidė viešąją tvarką.

Po to D. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, ir R. B., veikdami kartu, 2012 m. lapkričio 4 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, prie lauko durų, dėl chuliganiškų paskatų, pasiviję R. M., bendrais tyčiniais veiksmais sudavė nukentėjusiajam R. M. ne mažiau kaip po vieną smūgį į galvos sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. M. muštines žaizdas kaktos kairėje, kairio antakio srityje, kaktikaulio kairės pusės lūžį, nusileidžiantį į kaukolės pamato kaulus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nuo sužalojimų visumos, taip dėl chuliganiškų paskatų bendrais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. M..

Iš 2012-12-05 kaltinamojo D. M. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad jau kitą dieną po nusikaltimo padarymo D. M. prisipažino sumušęs nukentėjusįjį (1 t., 76 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2128/12(04) nurodyta, kad R. M. nustatyta muštinės žaizdos kaktos kairėje, kairio antakio srityje, kaktikaulio kairės pusės lūžis, nusileidžiantis į kaukolės pamato kaulus. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu ar daugiau trauminiais poveikiais į veido kairę pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-ais). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 46–47 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 45/13-2128/12(04) jog atsižvelgiant į tai, kad R. M. padarytų kūno sužalojimų visuma (muštinės žaizdos kaktos kairėje, kairio antakio srityje, kaktikaulio kairės pusės lūžis, nusileidžiantis į kaukolės pamato kaulus) galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, nėra galimybės nurodyti kiekvieno sužalojimo atskirai sunkumo laipsnį. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio. R. M. rasti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant buku kietu daiktu(-ais), tiek atsitrenkiant į buką kietą paviršių turintį daiktą(-us). Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai, kokiu būdu padaryti kūno sužalojimai (suduodant smūgius rankomis, spiriant kojomis ar kitokiu būdu). Rasti sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu. Nukentėjusiojo kūne rastiems sužalojimams padaryti užteko vieno trauminio poveikio. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kokioje padėtyje buvo R. M. kūno sužalojimų jam metu. R. M. kūne grumtynėms ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta (1 t., 51–52 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 79/13-2128/12(04) nurodyta, jog tikėtina, kad R. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam stovint veidu prieš įtariamuosius D. M. ir R. B., kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. R. M. kūne rastiems sužalojimams padaryti užteko vieno trauminio poveikio. Tai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo surinktiems duomenims, kad nukentėjusiajam galėjo būti suduota daugiau smūgių, nes kai kurie suduoti smūgiai bukais kietais daiktais gali nepalikti sužalojimo žymių. Sprendžiant iš užduotyje atlikti papildomą objektų tyrimą nurodytų aplinkybių ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotų kūno sužalojimų, R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimą atsirado nuo smūgio ar smūgių, po kurio nukentėjusysis susmuko ant gyvenamojo namo laiptų. Į tai nurodo galvos veidinėje dalyje rasti sužalojimai (1 t., 56–57 b. l.).

Iš 2013-09-27 prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės matyti, kad D. M. susitaikė su R. M. ir R. M. D. M. atleido, jie susitarė, kad D. M. atlygins R. M. 300 Lt iki 2013-10-15 (1 t., 145 b. l.).

Iš 2013-09-21 susitarimo matyti, kad D. M. atlygino R. M. 300 Lt žalos (2 t., 5 b. l.).

Iš 2013-11-19 mokėjimo nurodymo matyti, kad R. B. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 840,54 Lt (2 t., 15 b. l.).

Iš 2014-01-24 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad D. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 840,54 Lt (2 t., 6 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog D. M. kaltė sutrikdžius viešąją tvarką bei D. M. ir R. B. kaltė sunkiai sutrikdžius R. M. sveikatą visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. M. prisipažino įvykio dieną, t. y. 2012-11-04, viešoje vietoje, prie parduotuvės, kitų žmonių akivaizdoje tyčia sudavęs vieną kartą kumščiu iki tol nepažįstamam nukentėjusiajam R. M. į kairę galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir taip padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. D. M. nurodytas tokias aplinkybes patvirtino kaltinamasis R. B., liudytojas R. G., nukentėjusiojo R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. D. M. teigia, kad jis nukentėjusiojo, kurio nepažinojo, paprašė cigaretės, o šiam atsakius necenzūriniais žodžiais, labai supyko ir dėl to nukentėjusiajam sudavė. Tokia kaltinamojo D. M. nurodyta smurto panaudojimo viešoje vietoje priežastis yra akivaizdžiai menkavertė ir vertinama kaip dingstis demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taigi, D. M. viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties smurtavo prieš nukentėjusįjį R. M., taip įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Be to, kaltinamieji D. M. ir R. B. prisipažino, kad nukentėjusiajam R. M. nueinant iš įvykio vietos, jie abu nusekė nukentėjusiajam iš paskos ir jį pasiviję abu sudavė smūgius R. M. į įvairias kūno vietas. Abiejų kaltinamųjų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus bei ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo R. M. parodymus. Dėl to nekyla abejonių, kad R. M. sveikatos sutrikdymą bendrais veiksmais padarė būtent R. B. ir D. M.. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad R. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarę nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą pripažino ir abu kaltinamieji. Tačiau abu kaltinamieji tvirtina, kad jie nusivijo nukentėjusįjį dėl to, kad šis, gindamasis nuo prieš tai D. M. pavartoto smurto, sudavė D. M. šaligatvio plytele ir sužalojo pastaram antakį. Tačiau D. M. nebuvo rimtai sužalotas, ir tai pats pripažino teisme, dėl sužalojimo į medikus nesikreipė. Be to, abu kaltinamieji patvirtino, kad R. M. sužalojo D. M. gindamasis nuo pastarojo smurto, todėl nukentėjusiojo elgesio laikyti provokuojančiu ar rizikingu nėra pagrindo. Dėl paminėtų aplinkybių abiejų kaltinamųjų nurodyta nukentėjusiojo sumušimo priežastis taip pat laikytina menkaverte dingstimi. Įvertinus tai, kad kaltinamieji iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, jį pasivijo ir sumušė dėl menkavertės dingsties, taip demonstruodami aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, pamindami bet kokias žmogiško bendravimo normas, daroma išvada, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. M. ir R. B. padarė dėl chuliganiškų paskatų, ir dėl to ši jų veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinime nurodyta aplinkybė, jog dėl kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusysis R. M. prarado sąmonę ir nukrito, galvą atsitrenkamas į betoninių laiptų aikštelę. R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po pirmo jam suduoto smūgio jis prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, gulėjo ant žemės. Specialistų išvadose nurodyta, kad sužalojimai R. M. galėjo būti padaryti tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių. Taigi, nei specialisto išvados, nei nukentėjusiojo parodymai nepatvirtina, kad R. M. nukrito, galvą atsitrenkamas į betoninių laiptų aikštelę. Be to, įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Kaltinamieji D. M. ir R. B. įvykio metu buvo blaivūs. Jie ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad po jų suduotų smūgių R. M. nebuvo nukritęs ant žemės, o buvo tik pritūpęs. Kadangi nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad nuo kaltinamųjų smūgių R. M. nukrito, galvą atsitrenkamas į betoninių laiptų aikštelę, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

D. M. pateiktame kaltinime jo veikos kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p. kaip atskiros nusikalstamos veikos, tačiau ir iš kaltinamųjų, ir iš nukentėjusiojo R. M. bei liudytojo R. G. parodymų matyti, kad D. M., prie parduotuvės iš chuliganiškų paskatų sudavęs R. M. smūgį, kartu su R. B. nusivijo R. M. ir pasiviję jį, taip pat iš chuliganiškų paskatų, sumušė nukentėjusįjį. Tokios įvykio aplinkybės rodo, kad D. M. veikė turėdamas vieningą tyčią, todėl jo veika vertinama kaip viena tęstinė veika, atitinkanti BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Dėl bausmių

D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir kad savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. l d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis 8 punkte, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio l dalies 1 punkte).

Skiriant D. M. bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Taip pat atsižvelgiama į D. M. asmenybę – neteistas (1 t., 116 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 117–118 b. l.), VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir narkologinio kabineto įskaitoje nėra (1 t., 119, 120 b. l.); charakterizuojamas teigiamai (1 t., 121 b. l., 2 t., 4, 13 b. l.); registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto savo vardu neturi (1 t., 136, 137 b. l.), dirba (2 t., 3, 8–11 b. l.). Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo poziciją, t. y., kad nukentėjusysis R. M. jam atleido, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų sukėlusi nukentėjusiajam neįgalumą ar kitokias sunkias ilgalaikes pasekmes. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, D. M. pagal BK 284 str. 1 d. skiriama bauda, o pagal BK 135 str. 2 d. – sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Tenkinti kaltinamojo D. M. ir jo gynėjos prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo. BK 54 str. 3 d. nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. D. M. įvykdė nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, pirmas pradėjo nusikalstamus veiksmus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai, kad D. M. yra jauno amžiaus (nusikalto būdamas 21 metų), anksčiau neteistas, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą, yra svarbios, tačiau ne išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Į paminėtas aplinkybes teismas atsižvelgia paskirdamas D. M. sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir kad savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. l d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis 8 punkte, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio l dalies 1 punkte).

Skiriant R. B. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis ne pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, o tik prisijungė prie smurtaujančio D. M.. Taip pat atsižvelgiama į R. B. asmenybę – neteistas (1 t., 128 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 129 b. l.), VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir narkologinio kabineto įskaitoje nėra (1 t., 130, 131 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai, gyvena su jį globojančia močiute (1 t., 132, 133, 134b. l.), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., 14 b. l.), registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto savo vardu neturi (125, 126 b. l.). Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad R. B. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus (18 metų), kad nukentėjusysis R. M. jam atleido, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų sukėlusi nukentėjusiajam neįgalumą ar kitokias sunkias ilgalaikes pasekmes. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes R. B. nusikalto būdamas tik 18 metų amžiaus ir dėl to turėdamas tik nepilnamečio socialinę patirtį, nusikaltimą įvykdė neapgalvotai prisijungdamas prie vyresnio draugo nusikalstamų veiksmų. Šias kaltinamojo asmenybę bei jos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes teismas vertina kaip išimtines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti R. B. švelnesnę bausmės rūšį nei nustatyta sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Lt žalos atlyginimo, Šiaulių teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1681,08 Lt žalos atlyginimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamieji R. B. ir D. M. turtinę žalą R. M. ir Valstybinei ligonių kasai atlygino (1 t., 183, 149 b. l., 2 t., 5, 6, 15 b. l.), todėl teismo procesas dėl nukentėjusiojo R. M. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,

nusprendžia:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – 10 MGL dydžio, t. y. 1300 litų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams.

Laisvės atėmimo bausmę D. M. paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę D. M. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu 2 metams, jį įpareigojant:

- būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ar mokytis;

- iki 2015-12-31 neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę R. B. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo procesą dėl nukentėjusiojo R. M. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.