- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 1-51-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00538-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- D. M., R. B.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.;
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2012 m. lapkričio 4 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), durų dėl chuliganiškų paskatų ir menkavertės dingsties kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. M. į kairę galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip pažeidė viešąją tvarką.
Po to D. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, ir R. B., veikdami kartu, 2012 m. lapkričio 4 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, prie lauko durų, dėl chuliganiškų paskatų, pasiviję R. M., bendrais tyčiniais veiksmais sudavė nukentėjusiajam R. M. ne mažiau kaip po vieną smūgį į galvos sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. M. muštines žaizdas kaktos kairėje, kairio antakio srityje, kaktikaulio kairės pusės lūžį, nusileidžiantį į kaukolės pamato kaulus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nuo sužalojimų visumos, taip dėl chuliganiškų paskatų bendrais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. M..
Kaltinamasis D. M. parodė, kad 2012-11-04 ėjo su R. B. į parduotuvę. Susitiko R. M., su kuriuo truputį apsižodžiavo. Jis paprašė R. M. cigaretės, šis jį pasiuntė, pasakė necenzūrinius žodžius, todėl jis susinervino ir R. M. sudavė kumščiu į veido sritį, tiksliai nežino, kur, gal į akį. Nukentėjusysis persisvėrė per turėklą ir tada paėmęs plytelę trenkė jam, ir jis, t. y. D. M., nuvirto. Jam praskėlė antakį. Tada jis dar labiau supyko. R. M. pasiėmęs plytelę ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, nuėjo į įvykio kiemą ir lipo per tvorą. Nematė, ar nukentėjusysis nuvirto, ar ne. Jis su R. B. nuėjo paskui jį ir prie tų namo durų sudavė jam po kelis smūgius į galvos sritį, į pilvą. Nežino, kuris pirmas sudavė, nes buvo susijaudinęs, supykęs. Abu sudavė po kelis smūgius į įvairias vietas. Smūgių neskaičiavo, todėl tiksliai suduotų smūgių skaičiaus nežino, buvo gal 3–4 smūgiai. Nuo suduotų smūgių R. M. nenukrito, jo nukritusio nematė. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis jį pasiuntė, pasakė necenzūrinius žodžius, todėl suduodamas smūgius jis pradėjo konfliktą, dėl to paskui gavo atgal smūgį nuo R. M.. Nukentėjusįjį vijosi gal dėl to, kad supyko gavęs smūgį iš plytelės ir dėl to, kad bėgo kraujas, skaudėjo. Kaltas dėl įvykio turbūt jis, gal abu. Nebuvo priežasties taip sumušti nukentėjusįjį. Anksčiau nukentėjusiojo nematė, nepažinojo. Kaltę pripažįsta iš dalies, abejoja, kad nuo tokių jo smūgių kumščiu nukentėjusiajam galėjo būti padarytas toks sužalojimas. Supranta, kad smūgius sudavė į galvą, kad galima padaryti tokius sužalojimus, bet tuo momentu susijaudinęs nepagalvojo apie pasekmes, tik vėliau suvokė. Nenorėjo padaryti tokių sužalojimų, negalvojo apie padarinius. Jam antakis nebuvo taip stipriai prakirstas, kad reikėtų jį siūti. Jis dėl prakirsto antakio į ekspertus, medikus nesikreipė, o šiandien rando beveik nesimato. Nesitarė su R. B. vytis R. M. ar eiti paskui jį, savaime taip išėjo. Visiškai pripažįsta savo kaltę, savo elgesį vertina neigiamai, labai gailisi, su R. M. susitaikė, jo atsiprašė, jam žalą atlygino. Taip pat atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Kaltinamasis R. B. parodė, kad viskas galėjo būti 2012 m. lapkričio 4 d. vakare, apie 19 val. Buvo gyvenamajame kieme, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Nuėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Prie parduotuvės durų stovėjo nukentėjusysis R. M. ir liudytojas R. G.. R. G. pažinojo iš matymo, o kitą matė pirmą kartą. D. M. pasikeitė žodžiais su R. M., D. M. trenkė smūgį R. M. į galvos sritį, veidą, iš šono kairės akies. Tada R. M. pasiėmė netoli buvusią plytelę ir sudavė D. M., perskėlė jam antakį. Kai R. M. išmetė plytelę, tada jie jį nusivijo į kiemą, (duomenys neskelbtini), ten sumušė. R. M. lipo per tvorą, o ten buvo sudėti šiferiai, jis užkliuvo, girdėjosi garsas, kad jis lyg virto, nes šiferiai traškėjo, o kadangi paskui matė nukentėjusįjį stojantis, tai sprendžia, kad buvo nuvirtęs. Nepastebėjo, kad jis tuo metu būtų ką susižalojęs. Prie to namo jie nukentėjusįjį pagavo netoli durų ir primušė. Mušė abu, jis ir D. M.. R. M. stovėjo veidu į juos. Neprisimena, kuris iš jų pirmas sudavė nukentėjusiajam. Nežino, kiek sudavė smūgių, jis sudavė gal du smūgius į veido sritį, ir nukentėjusysis suklupo. Tuo pačiu metu ir D. M. sudavė į veido sritį. Jis smūgius sudavė tik dešinės rankos kumščiu, pataikė į pakaušį, į kaktą, tiksliai nežino, ar į kairę, ar į dešinę pusę. Jis stovinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį sudavė du kartus, vieną – į pilvą. D. M. sudavė gal mažiau smūgių, bet tiksliai nežino, neskaičiavo. D. M. sudavė į veidą ir pilvą. Kai nukentėjusysis susirietė, jis jam gal du smūgius į nugarinę galvos pusę virš kaklo sudavė, panašiai sudavė ir D. M.. Abu iš viso nukentėjusiajam sudavė maždaug po 5 smūgius kiekvienas. Nukentėjusysis tik buvo susirietęs ir pritūpęs, nuvirtęs nebuvo, nebuvo galvos susitrenkęs. Pripažįsta, kad nuo jo suduotų smūgių padaryti sužalojimai, kad be jokios dingsties, priežasties jį sužalojo. Jam nukentėjusysis nesudavė jokių smūgių. Negali pasakyti tikslo, kodėl nukentėjusiajam sudavė. Supranta, kad suduodamas kumščiu į galvą gali padaryti sužalojimus, bet tada nepagalvojo. Nenorėjo taip nukentėjusiojo sužaloti. Prie parduotuvės nukentėjusysis konfliktavo su D. M., tačiau D. M. jo neprašė pagalbos, jie nesitarė nieko daryti, kažkaip viskas savaime išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje, galėjo būti lapkričio 4 d., kartu su R. G. apie 19.00 val. nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Jam su R. G. įeinant į parduotuvę prie jos stovėjo 4 ar 5 asmenys. Parduotuvėje apsipirkus, išėjo lauk. Kai tik išėjo pro parduotuvės duris, jis staiga gavo smūgį kumščiu į kairę akį. Jam nuo smūgio trūko kairysis antakis. Tuomet jis pasiėmė nuo šaligatvio plytelę ir bandė nuo tų asmenų apsiginti, pradėjo trauktis ir bėgti. Du vaikinai iš tos kompanijos pradėjo jį vytis. Jis nubėgo iki pašto, į gyvenamojo namo kiemą. Pradėjo belsti į duris ir prašė kad kviestų pagalbą. Durų niekas jam neatidarė, todėl jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir bandė skambinti į policiją, tačiau nespėjo, nes iš kažko gavo smūgį į galvą. Kuo jam buvo suduota, jis nežino. Po smūgio jis prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, jis gulėjo pats vienas kieme, aplink buvo kraujo. Ar gulėjo atsipeikėjęs ant laiptelių, ar ant žemės, nepamena. Tada jis atsistojo ir parėjo į namus, ten jam R. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, greitoji jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o paskui į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje ir sanatorijoje jis praleido apie pusantro mėnesio. Asmenų, kurie jį sumušė, jis nepažįsta. Žino, kad jį vijosi du asmenys ir vienas iš tų dviejų asmenų, kurie jį vijosi, jam sudavė smūgį prie parduotuvės. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Byloje reiškia 600 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 25, 26, 27 b. l.).
Liudytoja D. B. parodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą apklausė nukentėjusįjį R. M.. Jo parodymus surašė iš jo žodžių, jis perskaitė, pasirašė. Vėliau atliko parodymų patikrinimą vietoje. R. M. aiškino, kad išėjo iš parduotuvės ir jam sudavė. Paskui jis ėjo, jį pasivijo, ir, nors jis beldė į duris, jo niekas neįleido. Sudavę smūgius nubėgo. Po suduoto smūgio jis nieko neprisimena. Iš R. M. pasakojimo ji suprato, kad jis kaltinamųjų nepažinojo. 2013-03-28 R. M. dėl savo sveiktos būklės jai nieko nesakė, nesiskundė, o vizualiai nesimatė, kad kas būtų. Susipažįstant su byla R. B. motina atlygino R. M. žalą, o su D. M. jis tarėsi. Nukentėjusysis minėjo, kad susitaikė su kaltinamaisiais. Iš R. M. kalbos ji suprato, kad jis atleido kaltinamiesiems.
Liudytojas R. G. parodė, kad iki įvykio pažinojo D. M.. Neatsimena įvykio aplinkybių, turi atminties problemų dėl patirtos traumos. Prisimena, kad su R. M. ėjo į parduotuvę pirkti alaus. R. M. pirmas išėjo su alumi, o jis paskui. Kai išėjo iš parduotuvės, nebuvo žodinio konflikto. Neatsimena, kas sudavė R. M.. Alaus butelis R. M. iškrito, kai jis gavo smūgį. Nematė, ar jam sudavė, ar ne, tik kaltinamieji jį nusivijo. Daugiau nieko nematė, negirdėjo pokalbio, neprašė parūkyti. Muštynių nematė. R. M. persisvėrimo per turėklus momento nematė. Nematė, kad R. M. keltų plytelę. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog R. M. parodė vietą prie parduotuvės, kur jam nepažįstamas asmuo sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę akį, ir vietą gyvenamojo namo kieme, kur du nepažįstami asmenys jį sumušė suduodami smūgį į galvos sritį (1 t., 28–31 b. l.).
Iš 2012-12-05 kaltinamojo D. M. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad jau kitą dieną po nusikaltimo padarymo D. M. prisipažino sumušęs nukentėjusįjį (1 t., 76 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. M. parodė vietą prie parduotuvės, kur jis nepažįstamam asmeniui sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, bei vietą gyvenamojo namo kieme, kur jis su R. B. sumušė nepažįstamą asmenį, paaiškino, kad jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu 1 ar 2 smūgius į kairę galvos pusę (1 t., 89-92 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. B. parodė vietą prie parduotuvės, kur jis matė, kaip D. M. sudavė nepažįstamam asmeniui kumščiu į kairę akį bei parodė vietą gyvenamojo namo kieme, kur jis su D. M. sumušė nukentėjusįjį, bei paaiškino, kad jis nepažįstamam nukentėjusiam stovint sudavė 1 ar 2 smūgius į dešinę galvos pusę, o vėliau nepažįstamajam tupint, sudavė dar 1 ar 3 smūgius į dešinę galvos pusę (1 t., 109–112 b. l.).
VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2128/12(04) nurodyta, kad R. M. nustatyta muštinės žaizdos kaktos kairėje, kairio antakio srityje, kaktikaulio kairės pusės lūžis, nusileidžiantis į kaukolės pamato kaulus. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu ar daugiau trauminiais poveikiais į veido kairę pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-ais). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 46–47 b. l.).
VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 45/13-2128/12(04) jog atsižvelgiant į tai, kad R. M. padarytų kūno sužalojimų visuma (muštinės žaizdos kaktos kairėje, kairio antakio srityje, kaktikaulio kairės pusės lūžis, nusileidžiantis į kaukolės pamato kaulus) galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, nėra galimybės nurodyti kiekvieno sužalojimo atskirai sunkumo laipsnį. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio. R. M. rasti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant buku kietu daiktu(-ais), tiek atsitrenkiant į buką kietą paviršių turintį daiktą(-us). Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai, kokiu būdu padaryti kūno sužalojimai (suduodant smūgius rankomis, spiriant kojomis ar kitokiu būdu). Rasti sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu. Nukentėjusiojo kūne rastiems sužalojimams padaryti užteko vieno trauminio poveikio. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kokioje padėtyje buvo R. M. kūno sužalojimų jam metu. R. M. kūne grumtynėms ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta (1 t., 51–52 b. l.).
VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 79/13-2128/12(04) nurodyta, jog tikėtina, kad R. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam stovint veidu prieš įtariamuosius D. M. ir R. B., kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu. R. M. kūne rastiems sužalojimams padaryti užteko vieno trauminio poveikio. Tai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo surinktiems duomenims, kad nukentėjusiajam galėjo būti suduota daugiau smūgių, nes kai kurie suduoti smūgiai bukais kietais daiktais gali nepalikti sužalojimo žymių. Sprendžiant iš užduotyje atlikti papildomą objektų tyrimą nurodytų aplinkybių ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotų kūno sužalojimų, R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimą atsirado nuo smūgio ar smūgių, po kurio nukentėjusysis susmuko ant gyvenamojo namo laiptų. Į tai nurodo galvos veidinėje dalyje rasti sužalojimai (1 t., 56–57 b. l.).
Iš 2012-12-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Įvykio vietų apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., 17–21 b. l.).
Iš 2013-09-27 prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės matyti, kad D. M. susitaikė su R. M. ir R. M. D. M. atleido, jie susitarė, kad D. M. atlygins R. M. 300 Lt iki 2013-10-15 (1 t., 145 b. l.).
Iš 2013-09-21 susitarimo matyti, kad D. M. atlygino R. M. 300 Lt žalos (2 t., 5 b. l.).
Iš 2013-09-27 prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės matyti, kad R. B. susitaikė su R. M., kad R. M. R. B. atleido, ir kad R. B. atlygino R. M. žalą ir pastarasis jam jokių pretenzijų neturi (1 t., 149 b. l.).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa informavo, kad 2013-11-19 atsakovai dalį žalos, t. y. 840,54 Lt, atlygino (1 t., 183 b. l.).
Iš 2013-11-19 mokėjimo nurodymo matyti, kad R. B. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 840,54 Lt (2 t., 15 b. l.).
Iš 2014-01-24 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad D. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 840,54 Lt (2 t., 6 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog D. M. kaltė sutrikdžius viešąją tvarką bei D. M. ir R. B. kaltė sunkiai sutrikdžius R. M. sveikatą visiškai įrodyta.
Kaltinamasis D. M. prisipažino įvykio dieną, t. y. 2012-11-04, viešoje vietoje, prie parduotuvės, kitų žmonių akivaizdoje tyčia sudavęs vieną kartą kumščiu iki tol nepažįstamam nukentėjusiajam R. M. į kairę galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir taip padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. D. M. nurodytas tokias aplinkybes patvirtino kaltinamasis R. B., liudytojas R. G., nukentėjusiojo R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. D. M. teigia, kad jis nukentėjusiojo, kurio nepažinojo, paprašė cigaretės, o šiam atsakius necenzūriniais žodžiais, labai supyko ir dėl to nukentėjusiajam sudavė. Tokia kaltinamojo D. M. nurodyta smurto panaudojimo viešoje vietoje priežastis yra akivaizdžiai menkavertė ir vertinama kaip dingstis demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taigi, D. M. viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties smurtavo prieš nukentėjusįjį R. M., taip įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Be to, kaltinamieji D. M. ir R. B. prisipažino, kad nukentėjusiajam R. M. nueinant iš įvykio vietos, jie abu nusekė nukentėjusiajam iš paskos ir jį pasiviję abu sudavė smūgius R. M. į įvairias kūno vietas. Abiejų kaltinamųjų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus bei ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo R. M. parodymus. Dėl to nekyla abejonių, kad R. M. sveikatos sutrikdymą bendrais veiksmais padarė būtent R. B. ir D. M.. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad R. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarę nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą pripažino ir abu kaltinamieji. Tačiau abu kaltinamieji tvirtina, kad jie nusivijo nukentėjusįjį dėl to, kad šis, gindamasis nuo prieš tai D. M. pavartoto smurto, sudavė D. M. šaligatvio plytele ir sužalojo pastaram antakį. Tačiau D. M. nebuvo rimtai sužalotas, ir tai pats pripažino teisme, dėl sužalojimo į medikus nesikreipė. Be to, abu kaltinamieji patvirtino, kad R. M. sužalojo D. M. gindamasis nuo pastarojo smurto, todėl nukentėjusiojo elgesio laikyti provokuojančiu ar rizikingu nėra pagrindo. Dėl paminėtų aplinkybių abiejų kaltinamųjų nurodyta nukentėjusiojo sumušimo priežastis taip pat laikytina menkaverte dingstimi. Įvertinus tai, kad kaltinamieji iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, jį pasivijo ir sumušė dėl menkavertės dingsties, taip demonstruodami aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, pamindami bet kokias žmogiško bendravimo normas, daroma išvada, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. M. ir R. B. padarė dėl chuliganiškų paskatų, ir dėl to ši jų veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.
Kaltinime nurodyta aplinkybė, jog dėl kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusysis R. M. prarado sąmonę ir nukrito, galvą atsitrenkamas į betoninių laiptų aikštelę. R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po pirmo jam suduoto smūgio jis prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, gulėjo ant žemės. Specialistų išvadose nurodyta, kad sužalojimai R. M. galėjo būti padaryti tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių. Taigi, nei specialisto išvados, nei nukentėjusiojo parodymai nepatvirtina, kad R. M. nukrito, galvą atsitrenkamas į betoninių laiptų aikštelę. Be to, įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Kaltinamieji D. M. ir R. B. įvykio metu buvo blaivūs. Jie ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad po jų suduotų smūgių R. M. nebuvo nukritęs ant žemės, o buvo tik pritūpęs. Kadangi nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad nuo kaltinamųjų smūgių R. M. nukrito, galvą atsitrenkamas į betoninių laiptų aikštelę, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
D. M. pateiktame kaltinime jo veikos kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p. kaip atskiros nusikalstamos veikos, tačiau ir iš kaltinamųjų, ir iš nukentėjusiojo R. M. bei liudytojo R. G. parodymų matyti, kad D. M., prie parduotuvės iš chuliganiškų paskatų sudavęs R. M. smūgį, kartu su R. B. nusivijo R. M. ir pasiviję jį, taip pat iš chuliganiškų paskatų, sumušė nukentėjusįjį. Tokios įvykio aplinkybės rodo, kad D. M. veikė turėdamas vieningą tyčią, todėl jo veika vertinama kaip viena tęstinė veika, atitinkanti BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.
Dėl bausmių
D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir kad savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. l d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis 8 punkte, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio l dalies 1 punkte).
Skiriant D. M. bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Taip pat atsižvelgiama į D. M. asmenybę – neteistas (1 t., 116 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 117–118 b. l.), VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir narkologinio kabineto įskaitoje nėra (1 t., 119, 120 b. l.); charakterizuojamas teigiamai (1 t., 121 b. l., 2 t., 4, 13 b. l.); registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto savo vardu neturi (1 t., 136, 137 b. l.), dirba (2 t., 3, 8–11 b. l.). Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo poziciją, t. y., kad nukentėjusysis R. M. jam atleido, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų sukėlusi nukentėjusiajam neįgalumą ar kitokias sunkias ilgalaikes pasekmes. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, D. M. pagal BK 284 str. 1 d. skiriama bauda, o pagal BK 135 str. 2 d. – sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
Tenkinti kaltinamojo D. M. ir jo gynėjos prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo. BK 54 str. 3 d. nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. D. M. įvykdė nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, pirmas pradėjo nusikalstamus veiksmus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai, kad D. M. yra jauno amžiaus (nusikalto būdamas 21 metų), anksčiau neteistas, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą, yra svarbios, tačiau ne išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Į paminėtas aplinkybes teismas atsižvelgia paskirdamas D. M. sankcijoje numatytą minimalią bausmę.
R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir kad savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. l d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis 8 punkte, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio l dalies 1 punkte).
Skiriant R. B. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis ne pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, o tik prisijungė prie smurtaujančio D. M.. Taip pat atsižvelgiama į R. B. asmenybę – neteistas (1 t., 128 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 129 b. l.), VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir narkologinio kabineto įskaitoje nėra (1 t., 130, 131 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai, gyvena su jį globojančia močiute (1 t., 132, 133, 134b. l.), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., 14 b. l.), registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto savo vardu neturi (125, 126 b. l.). Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad R. B. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus (18 metų), kad nukentėjusysis R. M. jam atleido, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų sukėlusi nukentėjusiajam neįgalumą ar kitokias sunkias ilgalaikes pasekmes. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes R. B. nusikalto būdamas tik 18 metų amžiaus ir dėl to turėdamas tik nepilnamečio socialinę patirtį, nusikaltimą įvykdė neapgalvotai prisijungdamas prie vyresnio draugo nusikalstamų veiksmų. Šias kaltinamojo asmenybę bei jos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes teismas vertina kaip išimtines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti R. B. švelnesnę bausmės rūšį nei nustatyta sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Lt žalos atlyginimo, Šiaulių teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1681,08 Lt žalos atlyginimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamieji R. B. ir D. M. turtinę žalą R. M. ir Valstybinei ligonių kasai atlygino (1 t., 183, 149 b. l., 2 t., 5, 6, 15 b. l.), todėl teismo procesas dėl nukentėjusiojo R. M. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,
nusprendžia:
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – 10 MGL dydžio, t. y. 1300 litų bauda;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams.
Laisvės atėmimo bausmę D. M. paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę D. M. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu 2 metams, jį įpareigojant:
- būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos;
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ar mokytis;
- iki 2015-12-31 neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę R. B. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo procesą dėl nukentėjusiojo R. M. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.