- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-3463-512/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01423-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 3711,24 Eur žalos atlyginimo. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atlikus įrodymų vertinimą nustatyta, jog atsakovas 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 4 val.00 min. (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto metu sužalojo V. T., gim. (duomenys neskelbtini) Dėl įvykio metu patirtų sužalojamų V. T. neteko dalies darbingumo. Kaltu dėl V. T. sužalojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo nuosprendžiu V. P. buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. V. T. V. socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. PE_SP10-708 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo V. T.“ nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2047 m. rugsėjo 30 d. paskirta ir mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (toliau – netekto darbingumo pensija). Dėl 2017 m. spalio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu V. T. išmokėtų netekto darbingumo pensijos sumų, Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui padaryta 3711,24 Eur žala.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis, nustatydama atsakomybę už Fondui padarytą žalą, konstatuoja, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal NADPLSD įstatymo 31 straipsnį, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Kaip aukščiau minėta, NADPLSD įstatymo pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo negautas pajamas. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 3711,24 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmus.