- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2-28-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01161-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“, Z. Š.
- Atsakovas
- Ž. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ ir Z. Š. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo (anksčiau – bankrutuojanti) uždaroji akcinė bendrovė „Sopranai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)„Argentina“ (toliau – ir ieškovė) ir Z. Š. (toliau – ir ieškovas, kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo Ž. B. (toliau – ir atsakovas) trečiajam asmeniui (anksčiau – bankrutuojančiai) UAB „Sopranai“ 107 037,78 Eur žalos atlyginimą, 60,74 Eur žalos atlyginimą, skaičiuojamą už kiekvieną dieną nuo ieškinio pateikimo dienos iki UAB „Linksmas“ atlygins trečiajam asmeniui nuostolius pagal 2024 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-444-560/2024, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovai nurodė, kad atsakovas nuo jo paskyrimo bankrutuojančios UAB „Sopranai“ nemokumo administratoriumi veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, t. y. veikė su atsakovu susijusios UAB „Linksmas“ naudai, o tai pagrindžia atsakovo nesąžiningumą. Todėl siekiant užtikrinti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovai nurodė reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, motyvus, padarė išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodė atsakovo nesąžiningumo, t. y. nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama paslėpti turimą turtą, perleisti jį kitiems asmenims ar apsunkinti ir dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Argentina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, kaip bankrutuojančios UAB „Sopranai“ nemokumo administratorius, nuo jo paskyrimo veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, t. y. veikė su atsakovu susijusios UAB „Linksmas“ naudai.
6.2. Atsakovas, kaip bankrutuojančios UAB „Sopranai“ nemokumo administratorius, nevykdė įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais iš UAB „Sopranai“ priteistos sumos UAB „Aosta“.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Ž. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas ketintų slėpti ar perleisti savo turtą.
7.2. Atsakovo, kaip nemokumo administratoriaus, civilinė atsakomybė yra apdrausta, todėl nėra grėsmės galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl bylų sujungimo
10. Trečiasis asmuo UAB „Sopranai“ 2025 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-129-XX/2025 ir civilinės bylos Nr. e2-28-370/2025 sujungimo, prašydamas sujungti nurodytas bylas. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-129-XX/2025 bus nagrinėjimas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovų netiesioginį ieškinį atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Trečiojo asmens vertinimu, civilinės bylos nutraukimas turi tiesioginę reikšmę klausimo dėl laikinųjų apaugos priemonių (ne)taikymo nagrinėjimui, todėl tikslinga apeliacinės instancijos teisme nagrinėti bylas kartu.
11. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 302 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta informacija apie prašomas sujungti bylas, nusprendžia, kad tarp prašomų sujungti bylų nėra tokio ryšio, kuris trukdytų šias bylas nagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio pagrįstumas vertinamas preliminariai, be to, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria byla nutraukta, apeliacine tvarka bus panaikinta ir bylos nagrinėjimas iš esmės bus tęsiamas bei paaiškės naujos aplinkybės dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai turės teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje ir tokio prašymo pagrįstumą teismas vertins pagal ieškovų nurodytas aplinkybes (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos bylos nėra susijusios taip, kad būtų galima konstatuoti, jog bylų negalima išnagrinėti skyrium, be to, bylų sujungimas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 straipsnis), todėl trečiojo asmens prašymas dėl bylų sujungimo atmetamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Atsakovas Ž. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė atsakovo, kaip nemokumo administratoriaus, civilinės atsakomybės draudimo polisų kopijas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, be to, pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. jie nėra susiję su byloje nustatomomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
18. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia jo, kaip bankrutuojančios UAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus, veiksmai, t. y. veikimas priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, siekiant naudos UAB „Linksmas“, taip pat nevykdant įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais iš UAB „Sopranai“ priteistos sumos UAB „Aosta“.
19. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
20. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovų naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien aplinkybės dėl atsakovo, kaip bankrutuojančios UAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus, veiksmų bankroto procese (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. spręsti, jog atsakovas atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovo suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad aplinkybės dėl atsakovo (nemokumo administratoriaus), atliktų veiksmų (ne)teisėtumo, kaip atsakovo civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga – neteisėti veiksmai, nustatytinos ir vertintinos ginčą išnagrinėjus iš esmės. Be to, turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškinio sumos dydis ir atsakovo realus pajėgumas įvykdyti būsimą galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovo nesąžiningumas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovo nesąžiningumo, ieškovai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
23. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Ž. B. pateikė prašymą priteisti 875 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
25. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2025 m. vasario mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4). Taigi, šiuo atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra mažesnės, negu galima priteisti pagal Rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui Ž. B. iš ieškovės UAB „Argentina“ priteisiama 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti atsakovo Ž. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ prašymą dėl civilinių bylų Nr. e2-129-XX/2025 ir Nr. e2-28-370/2025 sujungimo atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“, juridinio asmens kodas 304295686, 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.