Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu iš esmės pripažino visiškai ir parodė, kad jis įvykio laiko gerai neprisimena, galbūt sausio ar vasario mėnesį, buvo vakaras, gaisras kilo jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jis tą vakarą į namus grįžo jau vartojęs alkoholį, buvo išgėręs 0,5 litro alaus, be to į namus jis parsinešė 2 litrus alaus ir butelį vyno, visą alkoholį suvartojo pats vienas kaltinamasis, tą vakarą niekas pas jį į namus nebuvo atėjęs. Jo sutuoktinės namuose nebuvo, ji su vaikais jau buvo išsikėlusi kitur gyventi, grįžęs į namus kaltinamasis rado televizorių, minkštą dalį, rašomąjį stalą, kitų baldų jau nebuvo, rūbai buvo sudėti į maišelius prie palangės. Tą vakarą kaltinamasis skambino žmonai ir klausė, kodėl ji pabėgo, tačiau žmona jį iškoliojo, pasakė, jog su juo nebegyvens ir, kad geria vienuoliktą šampano butelį, žmona jį provokavo. Be to, jis tą vakarą kalbėjo su žmonos seserimi, kuri pasakė, jog žmona su juo nebegyvens, ji turi kitą draugą. Kaltinamasis dėl to sustresavo, negali pasakyti, ar tai buvo pykčio priepolis. Dėl suvartoto alkoholio kaltinamasis neprisimena paties padegimo momento, prisimena, kaip matė liepsną kambaryje, tuo metu kaltinamasis stovėjo kambario tarpduryje, o atbėgusi kaimynė stovėjo jam už nugaros. Nieko daugiau kambaryje nebuvo, atbėgusi kaimynė stovėjo kaltinamajam už nugaros, liepsna buvo kambaryje, todėl niekas kitas negalėjo kambaryje sukelti gaisrą, kaltinamasis pripažino, kad tai jis padarė. Kaimynė atnešė kibirą vandens, kaltinamasis jį išpylė ant ugnies. Netrukus jis basomis nuėjo pas netoliese gyvenantį uošvį, iš ten matė kaip gesino gaisrą. Paskui kaltinamasis buvo pas mamą, paskambinus tyrėjai ir nuvykus pas ją kaltinamąjį sulaikė. Nukentėjusiosios E. D. kaltinamasis atsiprašė, o kitų atžvilgiu nebuvo galimybės tai padaryti, kadangi nukentėję pastoviai yra neblaivūs. Su žmona kildavo konfliktai dėl to, kad žmona vartodavo alkoholį. Kaltinamasis turi tris nepilnamečius vaikus, iš jo yra priteistas išlaikymas vaikams. Jis pas žmones dirba pavienius darbus.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis G. V., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojama nusikalstama veika įrodyta sekančiais duomenimis:

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad parodymų patikrinimo metu G. V. duoti parodymai neprieštarauja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotiems G. V. parodymams (b.l. 145-148).

Nukentėjusioji R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki G. V. sukelto gaisro ji gyveno (duomenys neskelbtini). G. V. su žmona I. V. gyveno namo 5 bute. R. Š. girdėdavo, kaip jie abu bardavosi, žinojo, kad jie abu skiriasi. R. V. iš namų buvo išėjusi. R. Š. jai dar padėjo kraustytis. Prisimena, kad I. V. buvo susidėjusi į maišus drabužius, išsiardžiusi ir pasidėjusi sekciją. 2017-02-09 apie 22.00 val. R. Š. būdama namuose ir žiūrėdama televizorių užuodė dūmų kvapą savo bute. Išėjo į laiptine, ten buvo pilna dūmų, kurie veržėsi iš V. buto. R. Š. įbėgo į V. butą. Ten buvo pilna dūmų. Viduriniame kambaryje prie durų stovėjo G. V.. R. Š. įbėgo į minėtą kambarį ir pamatė prie lango iš maišų suverstą krūvą I. V. rūbų, kurie degė atvira liepsna. G. V. buvo girtas, stovėjo ir žiūrėjo į degantį kambarį. R. Š. pradėjo jam šaukti: "kodėl stovi, kodėl negesini?". Jis nieko jai neatsakė. Po to jis sakė, kad kažkas svetimas atėjo ir padegė. R. Š. jam sakė, kad tai nesąmonė, nes pastatas senas, sienos kiauros ir jeigu jau kas pas V. ateidavo į namus, ji visada girdėdavo. Tą vakarą jų bute buvo tylu. R. Š. suprato, kad butą padegė G. V.. R. Š. nubėgo į lauką, pasičiupo kibirą su vandeniu ir atnešusi užpylė ant liepsnos, bet jau buvo per vėlu. Bėgdama vandens R. Š. telefonu iškvietė gaisrinę. Pastatas užsiliepsnojo labai greitai. G. V. iš namo išėjo pats. R. Š. matė, kad buvo apgedę jo batai, nusvilę plaukai. Ji nežino, gal jis dar kokiu momentu bandė gesinti, tačiau jai matant, jis tiesiog stovėjo ir stebėjo, kaip dega namai. Sudegė visi R. Š. daiktai, visas namuose buvęs turtas užgyventas per 34 metus. Sudegė nuotraukos, na viskas. Dėl padarytos žalos R. Š. pateikė civilinį ieškinį 10 375 Eur. turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur. neturtinei žalai atlyginti. (b.l. 77-78)

Nukentėjusioji I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su vyru G. V. nuo 2017-02-04 kartu nebegyveno. I. V. su juo skyrėsi, tačiau oficialiai išsiskyrę dar nebuvo. I. V. kartu su vaikais buvo išėjusi gyventi į Tryškių kaimą. Ten išsinuomojo namelį ir gyvena kartu su vaikais. Kiek ji žino tai, kai ji paliko G. V., jį giminės išvežė gyventi pas jo motiną į (duomenys neskelbtini). Senajame jų bute I. V. buvo palikusi beveik visus savo daiktus, baldus. Į naująją gyvenamąją vietą buvo išsivežusi dujinę viryklę, skalbimo mašiną, dvi vaikų lovas, dalį savo ir veikų drabužių bei šaldytuvą. Visi kiti daiktai, baldai liko senajame bute (duomenys neskelbtini). Buvo išsiardžiusi ir pasidėjusi sekciją, kurią planavo vėliau išsivežti. Minėtas butas buvo įgytas santuokoje ir registruotas G. V. vardu. Įvykio vakarą, kiek tiksliai buvo valandų I. V. neprisimena, bet galėjo būti apie 20.30 val., jai paskambino G. V.. Jis prašė jos grįžti su vaikais pas jį į namus. I. V. su G. V. skyrėsi ir grįžti pas jį neplanavo. Apie tai telefonu pasakė ir G. V.. Kai jį paliko, jis jai nuolat skambino, prašė grįžti pas jį. Įvykio vakarą iš pokalbio su G. V. I. V. suprato, kad jis yra girtas. Jis ją telefonu koliojo necenzūriniais žodžiais, o paskui vėl gražiuoju prašė grįžti pas jį. Apie tai, kad jis sudegins namus, pokalbio metu jis I. V. neužsiminė. Po šio pokalbio G. V. I. V. dar skambino, bet ji neatsiliepė ir telefoną išjungė. Tą patį vakarą sužinojo, kad sudegė namas. I. V. iš karto nuvažiavo į Kairiškius ir matė, kaip dega jų namas. G. V. buvo pas I. V. tėvą ir sakė, kad namų nepadegė. Sudegė I. V. ir vaikų namai, ten buvę jų daiktai. I. V. padaryta ne mažesnė nei 10 000 eurų. I. V. paaiškino, kad butai (duomenys neskelbtini), priklausė E. D., R. Š., J. K. bei O. G.. Pastarosios abi yra mirusios ir kiek I. V. žino nuosavybės teisių į tuos butus niekas nėra pareiškęs. J. G. buvo I. V. senelė. (b.l. 90-91)

Nukentėjusioji E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji šiuo metu gyvena Mažeikių rajone. Nuosavybės teise jai priklauso butai Nr. 2 ir lygtais Nr. 6 (duomenys neskelbtini). Dėl to buto Nr. 6 E. D. paaiškino, kad jo ji nebuvo įsiteisinusi. Minėtą butą gavo dirbdama Kairiškių žemės ūkio bendrovėje. Už jį, jai lygtais išskaičiuodavo iš atlyginimo. Kiek E. D. prisimena visus pinigus už butą Nr. 6 buvo išmokėjusi, tačiau kaip ir minėjo, ji jo neįsiteisino, vėliau bendrovė pasinaikino. 2017 m. vasario 9 d. vakare E. D. sužinojo, kad visas namas (duomenys neskelbtini), sudegė, sakė, kad jį sudegino G. V.. Tame pačiame name butai priklausė ir O. G., J. K. ir pačiam G. V.. O. G. ir J. K. jau senokai mirusios. Kiek E. D. žino tuose butuose, iki gaisro, niekas ir negyveno. Dėl sunaikinto turto E. D. padaryta 2 000 eurų žalą. Civilinį ieškinį ji pateiks teisme. (b.l. 99-100; 102)

Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad gavus Šiaulių AGTV Akmenės PGT medžiagą apie kilusį gaisrą name adresu 2017-02-09 (duomenys neskelbtini), 2017-02-21 Akmenės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 1-8).

Iš Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017-02-10 akto matyti, kad apie kilusį gaisrą gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) pranešta 2017-02-09, 22.56 val., gaisras užgesintas 2017-02-10, 03.26 val.; sudegė namo stogas, išdegė vidus, sudegė ir buvo sulieti viduje buvę namų apyvokos daiktai; gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmogaus veikla; R. Š. ir I. V. pirminėmis pastabomis, gaisrą sukėlė G. V. (b.l. 10).

Iš Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017-02-10 tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad užfiksuotos gaisro kilimo aplinkybės, buvo apžiūrėta įvykio vieta, apklausta nukentėjusioji R. Š. (b.l. 11-12). Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sudegęs daugiabutis gyvenamasis namas. Pridėtas gaisro kilimo vietos planas, kur nustatyta gaisro židinio vieta – G. V. priklausančio buto kambaryje. (b.l. 13 - 20). Patikrinimo metu R. Š. paaiškino, kad gaisro dieną G. V. buvo neblaivus, ji matė, kad gaisro metu degė rūbai, kuriuos buvo susidėjusi I. V.. R. Š. žiniomis, I. V. yra susipykusi su savo vyru, jie skiriasi, todėl G. V. galėjo sukelti tyčia gaisrą, jis galėjo uždegti žmonos rūbus (b.l. 11-12).

Iš Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017-02-17 tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie gaisrą patikslinimo matyti, kad tikslinant informaciją G. V. žmona I. V. paaiškino, jog rūbus kambaryje buvo susidėjusi tvarkingai, nes ruošėsi išsikraustyti iš namų ir dėl to jos vyras buvo labai supykęs, įvykio vakarą vyras skambinėjo jai ir kitiems pažįstamiems, kad grįžtų žmona į namus. Ji paaiškino, kad gaisro dieną buvo Tryškių miestelyje, apie 23.30 val. atvažiavo svainis ir pranešė apie degantį dvarą, ji sėdo į automobilį ir nuvyko prie degančio namo. Jai R. Š. papasakojo, kad matė viduryje kambario sudėtus ir degančius rūbus. Patikslinimo metu išsiaiškinta, kad sudegęs pastatas buvo įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą. Remiantis surinkta informacija bei liudytojų parodymais, nustatyta, kad gaisro židinys yra pastato viduje, šiaurės rytų pusėje, patalpose kur gyveno G. V.; darytina išvada, kad rūbai buvo sumesti į kambario vidurį ir tyčia padegti (b.l. 21-22).

Iš Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos pateiktos medžiagos (dėl informacijos pateikimo, 2017-05-12 akto, registro išrašo, kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto, lokalinės sąmatos ir kt.) matyti, kad sudegęs gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso Kairiškių buv. dvaro 1 sodybos fragmentui ir pripažintas Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamąja kultūros vertybe. Dėl sudegusio minėto pastato nuostolių suma siekia 116958,60 Eur (b.l. 25-48).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas G. V. vardu pagal 1999-06-10 protokolą ir 1999-12-14 priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 116-117). Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas R. Š. vardu pagal 1999-06-10 protokolą ir 1999-12-14 priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 61-62). Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas E. D. vardu pagal 1994-11-10 pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 95-96).

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad G. V. 2017 m. vasario 9 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, tyčia sumetęs ant medinių kambario grindų rūbus juos uždegė ir tokiais savo veiksmais sukėlęs gaisrą, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, didelės vertės, valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo objektą - Kairiškių dvaro 1 sodybos fragmentų pastatą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26), turintį didelę mokslinę istorinę ir kultūrinę reikšmę bei pastate buvusius butus su asmeniniais daiktais, priklausančiais nukentėjusioms R. Š., R. V. ir E. D.. Pažymėtina, kad tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje nustatytų aplinkybių visumai. Nors kaltinamasis dėl didelio suvartoto alkoholio kiekio ir nepamena paties padegimo momento, tačiau vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, t.y. paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų parodymus, pateiktą Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiagą, laikytina nustatytomis aplinkybėmis, jog įvykio metu kaltinamasis savo namuose buvo vienas, jis vartojo didelį kiekį alkoholinių gėrimų ir telefoninių pokalbių metu įvykus konfliktui su sutuoktine, tyčia padegė kambaryje maišus su rūbais. Vertinant tai, kad gaisras sukeltas gyvenamajame daugiabutyje name, gaisro metu vyko nekontroliuojamas degimo procesas, per kurį buvo sunaikintos materialinės vertybės bei sukeltas pavojus žmonių gyvybei, yra pagrindas konstatuoti, jog turtas buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu. Kultūros paveldo departamento pateikta medžiaga patvirtina, kad sudegęs pastatas priklauso Kairiškių buv. dvaro 1 sodybos fragmentui ir pripažintas Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamąja kultūros vertybe, tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę objektai.

Dėl bausmės skyrimo. Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, veika yra baigta.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 punktą atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, jame nėra nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, kaip pats kaltinamasis parodė, jis nusikalstamą veiką padarė suvartojęs didelį kiekį alkoholio ir kad alkoholis turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina kaltinamojo sunkinančia aplinkybe.

Pažymėtina, kad G. V. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau 2015-06-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroro 2015-09-30 nutarimu (patvirtintu Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjos Loretos Janiulytės) G. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja. Kaltinamasis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, kaip pats nurodė, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. V. netikslinga (b.l. 121-122, 123-126, 127, 128, 136).

Akcentuotina, kad turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose vietovėse (patalpose) padidina veikų pavojingumą, sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių – žmonių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei. Šiuo atveju, nors kaltinamasis iš anksto nusikalstamos veikos neplanavo, veika padaryta spontaniškai, netiesiogine tyčia, tačiau padegimas įvykdytas gyvenamajame daugiabutyje name, vėlyvą vakarą, kuomet gyventojai dažniausiai jau būna grįžę į namus, todėl nusikaltimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka name be kaltinamojo buvo tik viena kaimynė, kuri su kaltinamuoju spėjo pasišalinti iš pradėjusio degti pastato. Sukelto gaisro metu sudegė namo stogas, išdegė vidus, sudegė ir buvo sulieti visi viduje buvę gyventojų namų apyvokos daiktai, taigi, visi butų savininkai liko be pastogės ir be užgyvento turto, nukentėjusiųjų paskaičiavimais nukentėjusiajai R. Š. padaryta 10 375 eurų turtinė žala, R. V. padaryta 10 000 eurų turtinė žala, E. D. padaryta 2 000 eurų turtinė žala. Be to, gaisro nuniokotas pastatas pripažintas Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamąja kultūros vertybe, dėl jo sunaikinimo Kultūros paveldo departamento paskaičiavimu valstybei padaryta 116958,60 Eur turtinė žala. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad nusikalstama veika padaryta ypatingai pavojingu būdu, dėl padarytos veikos sunaikintas didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turintis turtas, padaryta labai didelė turtinė žala.