Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, ieškovo pusėje, I. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje I. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad jis kitais metais baigs gimnaziją, nežino, ar toliau tęs mokslus, tai priklausys nuo finansinės padėties. Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio buvo išvykęs į užsienį dirbti 2 mėnesius. Darbas buvo nepastovus. Išvyko dirbti tam, kad šiek tiek pagerintų savo turtinę padėtį. Išvykęs mokėsi nuotoliniu būdu. Nuo 2016-09-01 norėjo išvykti į Daniją dirbti, todėl vėl parašė prašymą dėl mokymosi nuotoliniu būdu, tačiau nebeišvyko, nes jam bus daroma nosies pertvaros operacija. Nuo 2017 m. sausio mėnesio jis mokslus turės tęsti mokykloje. Nuotoliniu mokymosi būdu mokosi pagal vidurinio mokymosi programą, tokiu būdu galės mokytis iki naujų metų, kitą pusmetį lankys pamokas. Jo mama nedirba, tėvas išlaikymo neteikia, su juo nebendrauja jau 12 metų. Teigia, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, nes dirba įmonėje, kuri užsiima automobilių prekyba. Kadangi jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, tai didžiąją dalį lėšų gauna dienpinigių forma, kuri neatsispindi darbo užmokesčio pažymoje, didesnę dalį pajamų skiria kitam nepilnamečiui vaikui, žino, kad atsakovas keliauja su šeima. Nurodė, kad maistui jis išleidžia apie 130,00 Eur per mėnesį, vairuotojui pažymėjimui įsigyti turėjo apie 450,00 Eur išlaidų, nes ne iš pirmo karto išlaikė vairavimo egzaminą. Vairuotojo pažymėjimo reikia, nes pabaigus mokyklą jis turės geresnes sąlygas įsidarbinti. Be to, jam yra nustatyti stubure 4 išvaržų židiniai, iki 18 m. 3 kartus vyko į sanatoriją gydytis, paskutinį kartą prieš metus buvo Palangoje, sanatorijoje „Gintaras“. Jam reikalinga stuburo operacija, po kurios jis nebegalės sportuoti. Jis sportavo 3 metus, šiuo metu nesportuoja, sveikata jam leidžia sportuoti pasirinktą sporto šaką. Turi regėjimo sutrikimą, kiekvieną mėnesį už kontaktinius lęšius sumoka po 15,00 Eur. Mano, kad reikės korepetitorių, kurių valanda darbo kainuoja nuo 7,00 Eur iki 10,00 Eur. Artėja išleistuvės, kurioms gali reikėti apie 150,00 Eur. Išlaidų sportui neįtraukė į išlaikymo sąmatą. Išlaidos sportui ir laisvalaikiui nėra didelės. Vasaromis dirbo, tačiau pajamos buvo nedidelės. Šiuo metu šeima turi automobilį, tačiau jis yra blogos būklės, ketina jį parduoti.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, ieškovo pusėje, I. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, kad ieškovas mokosi nuotoliniu būdu, kad galėtų dirbti ir šiek tiek pagerinti savo finansinę būklę. Ji kiek gali prisideda prie sūnaus išlaikymo, ieškovas, kai gali, perka rūbus iš savo uždirbtų lėšų. Šiuo metu ji gauna 87,00 Eur invalidumo pašalpą, 50,00 Eur socialinę paramą, 115,00 Eur jaunesniam sūnui išlaikyti, už pusę metų gauna po 600,00 Eur kompensaciją už namą ir 50,00 Eur kaip nuomą už butą. Ji yra užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Šiuo metu šeimai reikalingos pajamos buto remontui. Nurodė, kad ieškovo išlaikymui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 300,00 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, tačiau išlaikymas nebuvo mokamas, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas visą gyvenimą vertėsi pardavinėdamas automobilius. Savo pajamas atsakovas slepia, mano, kad kito nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria žymiai didesnę pajamų dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir šalių bei trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas R. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. V. ir trečiojo asmens I. N. sūnus (5 b. l.). Ieškovas R. V. gyvena su mama I. N., ieškinio pateikimo metu mokėsi Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje III d klasėje (4, 6 b. l.). 2016-03-11 ieškovas tapo pilnamečiu, tačiau tuo metu nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo. Atsakovas teigia, o ieškovas neginčija, kad šiuo metu gimnazijoje mokosi nuotoliniu būdu, tačiau ieškovo teigimu, jis nuo 2017 m. sausio mėnesio privalės mokslą tęsti kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuojančius aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Paminėtina, kad iki 2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo buvo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, išlaikymą teismas priteisia <...>, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Šis teisinis reglamentavimas pakeistas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tada, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje. Dvejų metų vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Paminėtina, kad įstatymuose nedetalizuota, kokia studijų (mokymosi) forma yra laikoma dienine, o CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas reikalavimas mokytis būtent dieniniame skyriuje ar dienine mokymosi forma. Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų, tačiau šis įstatymas taikomas tik studijoms aukštosiose mokyklose. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 76-3957) (toliau – Aprašas) nustato mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas formas ir mokymo organizavimą pagal šias formas (Aprašo 1. p.). Pagal Aprašo 4. p. mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas formos yra šios: grupinio mokymosi forma, kai tam tikram laikotarpiui sudarytos mokinių grupės (klasė, jungtinė klasė, profesinio mokymo grupė, pogrupis, laikinoji grupė, specialioji medicininė fizinio pajėgumo grupė ar kita) (toliau – klasė, grupė) mokosi mokytojų mokomos ir pavienio mokymosi forma, kai tam tikrą laikotarpį mokinys mokosi individualiai mokomas mokytojo, ar individualiai, periodiškai dalyvaudamas grupinėse ir (ar) individualiose mokytojo konsultacijose. Grupinio mokymosi forma, be kitų nurodytų mokymo proceso organizavimo būdų, įgyvendinama dar ir nuotoliniu būdu, kai mokiniai reguliariai, 5 dienas per savaitę, būdami skirtingose vietose, naudodami informacines komunikacijos priemones ir technologijas, susijungia į klasę, grupę ir nuosekliai mokosi mokomi mokytojų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas; suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas; profesinio mokymo programas (Aprašo 5.3. p.). Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma) mokomi:

- 11–18 metų (iki 21 metų – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių) mokiniai, negalintys mokytis kasdieniu būdu pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas: besigydantys medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, ar namie, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės gydytojų konsultacinė komisija yra paskyrusi mokymą namie; turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, pagal pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendaciją, ne ilgiau kaip vienus mokslo metus; dalyvaujantys didelio meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo, tarptautinėje mokinių mobilumo (judrumo) ar mainų programose; nepilnametės, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose, nepilnamečiai, auginantys savo vaikus;

- 7–18 metų (iki 21 metų – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių) mokiniai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas laikinai išvykę į užsienį, taip pat mokiniai pagal savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padalinių rekomendaciją;

- mokiniai, mokomi kasdieniu būdu pagal vidurinio ugdymo programą, atitinkamo dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, jei nesusidaro laikinoji grupė;

- asmenys, negalintys mokytis kasdieniu būdu pagal profesinio mokymo programos teorijos mokymo dalį dėl ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko auginimo, kitų šeiminių įsipareigojimų ar darbo, dalyvavimo didelio meistriškumo sportininkų rengimo programoje, arba mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, pagal pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendaciją ne ilgiau kaip vienus mokslo metus;

- suaugę asmenys, negalintys nuosekliai mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas kasdieniu ar neakivaizdiniu būdais;

- laikinai ir nuolat užsienyje gyvenantys asmenys, pageidaujantys mokytis pagal lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos programas (Aprašo 11. p.).

Taigi nuotolinis mokymasis yra mokymo proceso organizavimo būdas, kuris gali būti taikomas moksleiviams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir tokiu būdu įgyja vidurinį išsilavinimą. Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje nuo 2014 m. vasario mėnesio mokiniai yra mokomi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pagal pradinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programas.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, mokėsi Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje III d klasėje, kur šiuo metu mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Vidurinio išsilavinimo ieškovas dar nėra įgijęs. Ieškovas turi teisę įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl nuo to momento, kai sulaukė pilnametystės, 2016-03-11, iki vidurinio išsilavinimo įgijimo jis turi teisę į išlaikymą.

Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas pažeidė savo pareigą mokytis sąžiningai ir pareigingai, kaip jau minėta, jis šiuo metu mokosi IV gimnazijos klasėje. Kadangi ieškovas, nors ir būdamas pilnametis, yra moksleivis, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nuolatinių pajamų neturi (55 b. l.), buvo susiradęs tik laikiną darbą 2015 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais (11, 48 b. l.), pasak paties ieškovo, šiek tiek dirbo užsienyje, gavo nenuolatines pajamas, darytina išvada, kad jo reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris, jam sulaukus 18 metų, nepadėjo sūnui materialiai, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas ir poreikius (išlaidos būstui, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti, sveikatai ir kitos išlaidos), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.

Ieškovas pateikė teismui mėnesio išlaidų sąmatą, kurioje nurodoma, kad išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro 350,00 Eur (7 b. l.). Atsakovas nurodytą išlaidų dydį ginčijo, teigdamas, kad nebūtinos išlaidos teisėms vairuoti transporto priemones įsigyti, o sportas nesuderinamas su turimais sveikatos sutrikimais. Vis tik sutiktina su ieškovo ir jo atstovo teiginiu, kad nors ieškinyje ir buvo nurodytos išlaidos teisėms vairuoti transporto priemones įsigyti bei pridėti tai pagrindžiantys įrodymai (8-9 b. l.), taip pat išlaidos sportui, tačiau šios išlaidos nėra įtrauktos į išlaikymo sąmatą, o išlaidos poilsiui ir laisvalaikiui sudaro nedidelę dalį (6/35) kitų turimų išlaidų. Kitų išlaidų atsakovas neginčijo, ir, teismo nuomone, jos nėra per didelės, atitinka šiuo metu esančią ekonominę padėtį. Išklausius ieškovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti ieškovo poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas).

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-95/2007). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, duomenis apie ieškovo sveikatos būklę (10 b. l.), pateiktą išlaidų paskaičiavimą, darytina išvada, kad ieškovo nurodytos išlaidos pagrindinių poreikių tenkinimui sudaro apie 350,00 Eur per mėnesį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui yra būtina materialinė parama, nes jis jokio turto neturi, nuolat nedirba, nes mokydamasis pagal vidurinę ugdymo programą nors ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, privalo išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams, esant galimybei, lankyti pamokas pas korepetitorių. Tinkamam mokymuisi vidurinėje mokykloje ir baigiamųjų egzaminų pasiruošimui reikalinga skirti daug laiko, nėra įmanoma derinti mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai, o nuo 2017 m. sausio mėnesio atsakovas turės tęsti mokslą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, t.y., reguliariai, 5 dienas per savaitę, lankyti mokyklą ir nuosekliai mokytis mokomas mokytojų pagal vidurinio ugdymo programą. Įvertinus vien tą aplinkybę, kad ieškovas nors ir sulaukė pilnametystės, tačiau tebesimoko gimnazijoje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, akivaizdu, kad jam yra reikalinga tėvų parama (mokslo priemonių, maisto, aprangos įsigijimui ir pan.). Byloje pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei išrašas iš SoDra duomenų bazės (11, 48 b. l.) patvirtina, kad R. V. 2015 m. per tris mėnesius išmokėtas iš viso 97,22 Eur darbo užmokestis nepadengdavo visų jam šiam laikotarpiui reikalingų išlaidų.

Atsakovas V. V. iš esmės neginčijo fakto, kad ieškovui reikalinga parama, tačiau teigė, kad negali teikti prašomo išlaikymo ieškovui dėl blogos savo turtinės padėties ir būtinumo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. V., turimų sveikatos problemų.

Nustatant paramos dydį, teismas atsižvelgia į abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.)

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui paramą teikia jo motina I. N., kuri yra 50 procentų darbinga, šiuo metu nedirba (47, 58 b. l.), tačiau pagal teismui apžiūrai pateiktą darbo ieškančio asmens atmintinę ieško darbo, gauna socialinę pašalpą po 51,00 Eur (59 b. l.), taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų B. N., gim. (duomenys neskelbtini). Jos per mėnesį gaunamos pajamos yra vidutiniškai apie 287,00 Eur, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (50-52 b. l.). Jai priklausanti transporto priemonė išregistruota, dalyvauti eisme transporto priemonei draudžiamas, nes nėra atlikta techninė apžiūra ar nėra draudimo (54 b. l.).

Atsakovas V. V. dirba UAB „Autoiksai“ vairuotoju – ekspeditoriumi (20 b. l.), jo darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 396,90 Eur per mėnesį (37 b. l.). Atsakovas yra sudaręs santuoką su O. V. (62 b. l.), turi nepilnametį sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (62 b. l.). Tačiau ta aplinkybė, jog atsakovas turi vieną nepilnametį sūnų, kurį turi pareigą išlaikyti pagal įstatymą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti paramą pilnamečiui sūnui jo mokymosi gimnazijoje laikotarpiu.

Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (49 b. l.), 3 atsakovui priklausiusios transporto priemonės išregistruotos, jų dalyvavimas eismas draudžiamas, viena transporto priemonė išregistruota nesant techninės apžiūros ar draudimo (53 b. l.).

Atsakovas nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis turi sveikatos problemų (60 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas. Byloje pateikta rašytinė medžiaga ir atsakovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad jo nurodytos sveikatos problemos netrukdo atsakovui dirbti ir gauti pajamas. Be to, įvertinus atsakovo darbo pobūdį, susijusį su krovinių gabenimu, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių gauti papildomų pajamų.

Atsižvelgiant į tai, kad I. N. ir atsakovo V. V. turtinė padėtis pagal oficialius duomenis yra panaši, tačiau I. N. nedirba, ieško darbo, yra iš dalies nedarbinga, o atsakovas dirba, nedarbingumas jam nenustatytas, tai pat į tai, kad pats ieškovas gauna nepastovias pajamas, iš dalies padengiančias jam pragyvenimui reikalingas išlaidas, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir nuo dienos, kuomet ieškovas sulaukė pilnametystės, t. y. 2016-03-11, iš atsakovo priteistinas 100,00 Eur per mėnesį išlaikymas, kuris yra būtinas pilnamečiui ieškovui iki jis mokysis gimnazijoje, nes tokio dydžio parama iš esmės nepažeidžia atsakovo interesų ir yra įmanoma įvykdyti pagal jo finansinę padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas atlyginti bylinėjimosi išlaidas neprašė. Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (59 procentai), t.y., priteistinas 36,00 Eur žyminis mokestis ir 96,00 Eur išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo pilnametystės, t. y. 2016-03-11, iki jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 96,00 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.