Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-628/2013

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00672-2012-3

2013 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui S. B., nuteistajam M. K., jo gynėjai advokatei K. S. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., o R. R. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Apeliacinių skundų dėl R. R. nebuvo gauta.

M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. L. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš M. K. priteista 7000 (septyni tūkstančiai) litų M. L. naudai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintas, iš M. K. priteista 1694,17 (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt keturi litai ir septyniolika centų) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 1 d., apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudojęs taksi automobiliu FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. L., ir atvykęs adresu Antakalnio g. 98, Vilniuje, neketindamas mokėti už suteiktas taksi paslaugas, norėdamas išvengti atsiskaitymo, pabėgti, sėdėdamas minėto automobilio galinėje sėdynėje, su savimi turimu akmeniu sudavė iš nugaros taksi vairuotojui M. L. ne mažiau trijų smūgių į galvą, po ko šiam atidarius automobilio vairuotojo dureles ir iškritus iš automobilio salono į gatvę, iššoko M. L. iš paskos ir ranka sudavė jam ne mažiau septynių smūgių į galvą ir veidą, padarydamas nukentėjusiajam M. L. daugybinius veido sužalojimus: dvi muštines žaizdas kaktos dešinėje ir viršutinės lūpos kairėje, plačias poodines kraujosruvas apie akis ir akių obuoliuose, kairiame žande su viršutinių žandikaulių abipusiais lūžiais; poodines kraujosruvas viršugalvio dešinėje ir dešinės ausies kaušelyje, o nukentėjusiajam po pavartoto smurto iškritus iš automobilio ant rankų, jam buvo padaryti dešinės plaštakos riešo ir IV, V pirštų bei kairės plaštakos nugarinių paviršių nubrozdinimai, tuo M. K. dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K. nepagrįstai buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., kadangi baudžiamoji byla jo atžvilgiu perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodant jam inkriminuojamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., prašymo pakeisti kaltinimą nebuvo pateikta, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 256 str. reikalavimai.

Teigia, kad M. L. priteista 7000 (septynių tūkstančių) litų suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos M. L. atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra studentas ir neturi jokių pajamų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., t. y. nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį M. L. dėl savanaudiškų paskatų. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodant, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 256 str. reikalavimų, nes nuteistasis pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, kuri nebuvo įvardinta kaltinamajame akte.

Iš kaltinamojo akto (b. t. 2 b. l. 116-122) matyti, kad M. K. kaltinimas pareikštas nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. L. sveikatą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Kaip nurodoma kaltinamajame akte, M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudojęs taksi automobiliu, vairuojamu M. L., neketindamas mokėti už suteiktas taksi paslaugas, sėdėdamas minėto automobilio galinėje sėdynėje, su savimi turimu akmeniu sudavė iš nugaros taksi vairuotojui M. L. ne mažiau trijų smūgių į galvą, po ko šiam atidarius automobilio vairuotojo dureles ir iškritus iš automobilio salono į gatvę, iššoko M. L. iš paskos ir ranka sudavė pastarajam ne mažiau septynių smūgių į galvą ir veidą.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, M. K. pilnai pripažino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad sustojus taksi automobiliui, jis trenkė keletą smūgių vairuotojui į galvą, automobilio durys buvo užrakintos, galvojo, kad jeigu nesumokės, iškvies policiją, o trenkęs taksi vairuotojui akmeniu į galvą, jis galės pasišalinti.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos aprašymą kaltinime, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kaltinamojo M. K. parodymus, nukentėjusiojo M. L. parodymus, kaltinamojo R. R., liudytojo D. S. parodymus, specialisto išvados duomenis, nustatė, kad M. K. padaryti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., požymius, nors kaltinamajame akte veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Atsižvelgęs į tai, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 d. nuostatomis, pranešus M. K. apie galimybę, jog kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas M. K. veiksmus skundžiamame nuosprendyje kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų.

Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas: byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Respublikos BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatomis, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, turi teisę veiką atitinkamai perkvalifikuoti, tačiau, šia teise pasinaudoti gali tik tokiu atveju, jei apie tokią galimybę yra pranešama baudžiamojo proceso dalyviams ir užtikrinamas kaltinamojo teisės turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai įgyvendinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek kaltinamajame akte (b. t. 2, b. l. 116-122), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje dėl baudžiamosios bylos M. K. atžvilgiu perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. t. 2, b. l. 127-128), nurodyta, jog M. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymu.

Kaip nuosprendyje motyvavo teismas, veikos aprašymas kaltinime M. K. atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 9 p. požymius, nors veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Su tokia teismo pozicija visgi nesutiktina. Nors kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė – neketindamas mokėti už suteiktas taksi paslaugas – ši aplinkybė kaip savanaudiškos paskatos neįvardinta, plačiau neaprašyta ir veika pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. nekvalifikuota. Gi teismo nuosprendyje aprašant veikos aplinkybes, teismas jau išplečia šios aplinkybės aprašymą ir nurodo - neketindamas mokėti už suteiktas taksi paslaugas, norėdamas išvengti atsiskaitymo – taigi pirmosios instancijos teismas išplėsdamas veikos aprašymą konstatuoja savanaudiškų paskatų buvimą.

LR BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nekvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas yra nesunkus. Tuo tarpu nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai yra numatyti LR BK 138 str. 2 d. Toks nusikaltimas jau priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, taigi griežtesnė yra ir straipsnio sankcija - sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Prokuroras ar nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nepateikė rašytinio prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti (b. t. 3, b. l. 102), kad teismas pranešė proceso dalyviams, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p. Proceso dalyvių buvo paklausta, ar reikės posėdžio pertraukos pasiruošti gynybai. Prokurorui, M. K. ir jo gynėjai nurodžius, kad pertrauka pasiruošti gynybai nereikalinga, teismas baigė įrodymų tyrimą ir išklausė proceso dalyvių baigiamųjų kalbų. Taigi, nors teisiamajam buvo pranešta apie kaltinimo pasunkinimo galimybę, rašytinio prašymo, kuriame tiksliai ir aiškiai būtų išdėstytas veikos kvalifikavimas pagal sunkesnį nusikaltimą nebuvo gautas, apie naujo kaltinimo aplinkybes po pranešimo apie galimybę jį keisti kaltinamasis apklaustas nebuvo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinamas neįmanomas be kitų Lietuvos Respublikos BPK normų garantuotų teisių: teisės, žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.); teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pačios taisyklės turėtų būti taikomos ir asmens padarytos nusikalstamos veikos teisinį vertinimą (veikos kvalifikavimą) keičiant teismo posėdžio metu.

Taigi šioje byloje teisiamajam buvo pranešta apie tai, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, tačiau neišaiškinama, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu pagrindu remiantis jo nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą Lietuvos Respublikos BK straipsnio dalį. Akcentuotina tai, kad detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento kaltinamajam yra oficialiai pranešta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio baudžiamąsias bylas, pažymima, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str., nuostatas, būtina užtikrinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisę į teisingą procesą baudžiamojoje byloje, t.y. asmeniui privalo būti garantuojama teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo negali būti pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu be tinkamos teisminės procedūros, leidžiančios kaltinamajam žinoti viską, kas jam inkriminuojama ir kuo pagrįsti reiškiami kaltinimai, taip pat parengti ir pateikti įrodymus gynybai.

Nors veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas M. K. ir veikos, už kurią jis buvo nuteistas, objektyvieji požymiai – vieta, laikas, subjektai – ir subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia – nesiskiria. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nustatė kaltinamajame akte neįvardintą M. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų, teismo posėdžio metu visiškai nenurodžius tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeista M. K. teisė į gynybą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama (žr., pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė byla Nr. 2K-7-13/2007).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu išnagrinėjo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, dėl ko buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. naikinamas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 4 d. pagrindais ir priimamas naujas nuosprendis.

M. K. pripažįstamas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1. d., o būtent, kad jis 2012 m. birželio 1 d., apie 00.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudojęs taksi automobiliu FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. L., ir atvykęs adresu Antakalnio g. 98, Vilniuje, neketindamas mokėti už suteiktas taksi paslaugas, sėdėdamas minėto automobilio galinėje sėdynėje, su savimi turimu akmeniu sudavė iš nugaros taksi vairuotojui M. L. ne mažiau trijų smūgių į galvą, po ko šiam atidarius automobilio vairuotojo dureles ir iškritus iš automobilio salono į gatvę, iššoko M. L. iš paskos ir ranka sudavė jam ne mažiau septynių smūgių į galvą ir veidą, padarydamas nukentėjusiajam M. L. daugybinius veido sužalojimus, t. y. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos, M. K., tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prisipažino visiškai, jo kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., įrodo ir byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visuma bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai.

Skirdama bausmę M. K., teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgia į M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančią - nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei M. K. asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastarasis neteistas (b. t. 1, b. l. 171), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. t. 1, b. l. 170), nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. t. 1, b. l. 174, 175), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. t. 1, b. l. 173), yra jauno amžiaus, mokosi. M. K. atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, išsakė neigiamą veikos įvertinimą, pasiryžimą ateityje nebenusikalsti, šias aplinkybes teismas vertina mažinančiomis kaltinamojo asmenybės pavojingumą.

Veika, kuria nukentėjusiajam M. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padaryta pasinaudojus įrankiu – akmeniu, suduodant smūgius į gyvybei pavojingą vietą – galvą, nukentėjusiajam iškritus iš automobilio, kai M. K. nebebuvo kliūčių pasišalinti, jis tęsė veiką, suduodamas nukentėjusiajam į galvą bei jam spirdamas. Teismo vertinimu, veikos padarymo būdas, jos intensyvumas didina šios veikos pavojingumą.

Nors apeliaciniame skunde išdėstytas M. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisėjų kolegija šio prašymo netenkina. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tyčiniais smurtiniais veiksmais sutrikdyta kito žmogaus sveikata, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, taip pat įvertinus didesnį šios veikos pavojingumą, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamajam M. K. gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. M. K. skirtina bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje, t. y. laisvės apribojimas.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu civilinio ieškinio nukentėjusiojo M. L. dydžiu, teigiama, kad M. L. iš M. K. priteista 7000 (septynių tūkstančių) litų suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad pastarasis yra studentas ir neturi jokių pajamų.

Atsakydama į šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). M. L. pirmosios instancijos teisme pateikė civilinį ieškinį dėl 10 000 (dešimties tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir M. L. atžvilgiu iš M. K., atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, į galimus tokių sužalojimų padarinius, į M. K. kaltę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį bei į nusikaltimo padarymo būdą, priteisė 7000 (septynių tūkstančių) litų sumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Nors dėl sužalojimų M. L. sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, duomenų, kad M. K. nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, byloje nėra, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė skausmą dėl nusikalstamos veikos, pažeminimą, kad buvo užpultas jauno asmens, mušamas gulintis. Pažymėtina, kad M. L. po patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje 5 dienas, patyrė skausmą, beveik mėnesį nešiojo žandikaulio įtvarą, negalėjo valgyti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą žalą, įvertino neturtinės žalos, padarytos neteisėtais M. K. veiksmais nukentėjusiajam M. L., dydį, keisti kurį, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį dalyje, kuria M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p. ir priimti naują nuosprendį šioje dalyje:

Pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išaiškinant nuteistajam, kad nuteisti laisvės apribojimo bausme asmenys privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.