- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- eII-6-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00505-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Advokatai
- Robertas Banevičius
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso kalba išnagrinėjo pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7799-2025 (ROIK: 25272965366).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7799-2025 (ROIK: 25272965366) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 1 500 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 15 d., 17.07 val., Šiaulių g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė šalia stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas A. P. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, o netenkinus šio prašymo, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Skundu pripažįsta, jog galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, tačiau pasišalinimas iš įvykio vietos buvo ne sąmoningas veiksmas, o žmogiška klaida. Įvykis įvyko tuometinės gyvenamosios vietos kieme, todėl žinodamas, jog kiemas yra filmuojamas vaizdo kameromis, jeigu iškart būtų pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, iš įvykio vietos būtų nepasišalinęs. Pažymi, jog teisę vairuoti transporto priemones buvo praradęs prieš šešis metus, ją atgavo prieš pusmetį. Per ta laiką išklausė papildomu mokymus, perlaikė teorijos ir praktikos egzaminus, todėl supranta savo veiksmų pasekmes. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui – papildomai dirba maisto kurjeriu pagal individualią veiklą – bei sergančios mamos lankymui, kuri gyvena Šilalėje. Dėl praeities klaidų turi 15 000 Eur skolą, kurią stengiasi atiduoti, todėl teisės vairuoti transporto priemones netekimas labai pablogintų jo finansinę padėtį. Jo nuomone, paskirta nuobauda yra neproporcinga, nes pažeidimas buvo netyčinis, o realios žalos mastas – tik turtinis, be sužalojimų ir grėsmės aplinkiniams.
Šalies argumentai
2025 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo A. P. atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. P. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o netekinus šio prašymo, prašo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti, paskiriant trumpesnį nei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas terminas bei sumažinti paskirtą baudą iki 500 Eur, mokėjimą atidedant 2 metų laikotarpiui, mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis. Patikslintame skunde nurodo, jog byloje yra 2025 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta pareiškėjo padarytos žalos automobiliui ekspertizė, kurioje yra nustatyta žala 1 697,88 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, galimai jo padaryta žala automobiliui yra gerokai per didelė, todėl jokiais būdais tai negalėtų viršyti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas į ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis byloje teikė paaiškinimus ir nurodė, kad yra apgadintas priekinės kairės pusės sparnas bei ratlankis, o žalą įvertino tik 300,00 Eur. Kadangi galima žala nukentėjusiojo automobiliui buvo padaryta 2025 m. gegužės 15 d., nukentėjusysis greičiausiai jau yra susiremontavęs automobilį ir teismui galėtų pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimus į skundą ir patikslintą skundą, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo skundais dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą motyvuoja tuo, jog administracinėje byloje esantys įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, foto nuotraukos, sąmata apie apgadinimus, vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas atbulas važiuoja iš kiemo ir kliudo stovintį kitą automobilį ir toliau važiuodamas atbulas išvažiuoja į gatvę, o tuo tarpu apgadintos transporto priemonės savininkas pamatęs, kad „Toyota“ vairuotojas bando šalintis iš įvykio vietos, pribėgęs prie „Toyota“ automobilio vairuotojo pusės galinių durelių beldžia ranka į stiklą. „Toyota“ vairuotojas stipriai akseleruodamas padidina greitį ir nuvažiuoja (greičio didinamą patvirtina iš „Toyota“ išmetimo duslintuvo besiveržiantys juodi dūmai)) patvirtina, kad buvo padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. P. skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad A. P. kaltė įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai, o paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. parodė, jog skundą visiškai palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 17 val. grįžo namo iš darbo, pastebėjęs, kad darbe paliko mobilųjį telefoną ir piniginę, kurioje buvo namų raktai, skubėjo grįžti atgal į darbą juos pasiimti. Pripažįsta, kad nepasirinkęs saugaus atstumo važiuodamas atbuline eiga galėjo atsitrenkti į nukentėjusiojo automobilį, tačiau smūgio nepajautė. Kad jam į langą beldė kito automobilio vairuotojas, nepastebėjo, tuo metu žiūrėjo į galinį automobilio veidrodėlį norėdamas atbuline eiga išvažiuoti iš kiemo į pagrindinę gatvę. Jo vairuojamas automobilis įvykio metu galimai galėjo būti šiek tiek su gedimu, todėl kurį laiką nepašilęs variklis dūmijo, o padidinus šiek tiek greitį dūmų pasklido daugiau. Jeigu tikrai būtų pajutęs smūgį, tikrai nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos, nes žino, jog ta vieta yra filmuojama. Didžiausią klausimą jam kelia nustatytas padarytos žalos dydis, kadangi ant savo automobilio jokių susidūrimo žymių nepastebėjo, o kitas automobilis pagal byloje esančius duomenis buvo tik labai nežymiai apgadintas, todėl apskaičiuota žalos, kurią neva jis padarė, suma jam atrodo per didelė. Teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs seniai, tačiau automobilius vairuodavo retai. Prieš įvykį buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, ją atgavo 8 mėnesius prieš įvykį. Prašymą sušvelninti paskirtas nuobaudas grindžia tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdyti darbines funkcijas. Darbe jam kartais tenka vairuoti įmonės transportą, taip ta jis dirba papildomai, išvežioja maistą automobiliu. Jeigu prarastų teisę vairuoti, nebegalėtų dirbti papildomo darbo, tai sumažintų jo pajamas, kurios ir taip nėra didelės. Per mėnesį, atskaičius būsto nuomą, komunalines paslaugas bei grąžinamos skolos dalį, jam liktų apie 300 Eur, atsižvelgiant į tai, negalėtų iškart sumokėti paskirtos baudos, todėl prašo ją sumažinti ir išdėstyti dalimis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Teismo prašė, A. P. padarytą nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį, įvertinant „Lietuvos draudimas“ pateiktą pranešimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajam išmokėta suma už padarytą žalą yra 771,78 Eur, kuri neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip ir nurodė pats A. P., yra tikimybė, jog jis galėjo ir nepajusti automobilių susidūrimo; vertinant pateiktą vaizdo medžiagą galima daryti išvadą, jog viskas vyko paskubomis, siekiant pabėgti iš įvykio vietos, tačiau taip nebuvo, pareiškėjas skubėjo sugrįžti į darbo vietą pasiimti asmeninius daiktus. Pareiškėjas neginčija fakto, jog galėjo atsitrenkti į kitą automobilį, taip padarydamas žalą. Prašoma sušvelninti paskirtas nuobaudas, nes pareiškėjo turtinė padėtis yra kukli: gyvena vienas, neturi įgijęs profesijos, dirba kukliai apmokamą darbą, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, padarytą žalos dydį, paties pareiškėjo elgesį bylos nagrinėjimo metu, ir sumažinti jam paskirtą baudą bei išdėstyti jos mokėjimą dalimis, o specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neskirti arba ją ženkliai sušvelninti.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso konsultantu ir gegužės mėnesį atliko nukentėjusiojo automobilio „Mercedes Benz“ apžiūrą po eismo įvykio. Transporto priemonių apgadinimų įvertinimas ir įkainojimas šioje įmonėje yra atliekamas pagal naudojamą kompiuterinę programą, įvedant į ją vizualinės apžiūros metu nustatytus duomenis. Jis pats apžiūrėjo šį automobilį, vertino jo pažeidimo vietą, kurią nurodė klientas. Jo akimis, pažeidimai buvo padaryti vieno eismo įvykio metu, jeigu būtų kelių – skirtųsi pažeidimų pobūdis. Padaryta žala buvo vertinama pagal serviso įkainius. Kai vertino automobilį, buvo pažeistas ratlankis, kurio paviršius padengtas laku, jų servisas tokių remonto darbų neatlieka, todėl buvo siūloma keisti nauju, nors paremontavus ratą yra įmanoma išgauti tokį patį patikimumą, kaip jį pakeitus nauju. Negali pasakyti, kada buvo padaryti pažeidimai. Pagal padarytus pažeidimus, jo nuomone, kitas automobilis galėjo būti užkliuvęs „Mercedes Benz“ ratą. Sąmatoje nurodytas žibintų reguliavimas savaime yra įtraukiamas į sąmatą pagal programą, kadangi tvarkant sparną reikėtų išimti žibintą, o įdėjus jį atgal - būtina sureguliuoti. Atsimena, jog buvo padarytas įlenkimas palei rato arkos kraštą. Dėl automobilio sparno įlenkimo galima buvo siūlyti šios detalės keitimą nauja, tačiau pasirinktas ekonomiškesnis variantas remontuoti. Į sąmatą įtrauktas išorinis paviršiaus dažymas yra reikalingas, siekiant suvienodinti spalvas po atskirų detalių pakeitimo/perdažymo. Jo sudaryta sąmata neatitinka žalos, kokia buvo padaryta eismo įvykio metu, kadangi jis sudarė sąmatą, kokius darbus reikėtų atlikti norint automobilį grąžinti į pradinę techninę būklę.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Prieš įvykį jis automobilį pastatė šalikelėje ir kitoje kelio pusėje kalbėjosi su draugu. Jo draugas pastebėjo, jog kitas automobilis „Toyota“ kliudė jo vairuojamą automobilį; jis pats išgirdo tik garsą. Atsisukęs pamatė, kad automobilis pavažiavo į priekį, išvažiavo į gatvę ir pajudėjo iš eismo įvykio vietos. Jis pats greitai perbėgęs gatvę dar pabarškino nuvažiuojančiam automobiliui į stogą, tačiau vairuotojas tik padidinęs greitį nuvažiavo. Tada V. V. su draugu įsėdo į draugo automobilį ir norėjo pasivyti automobilį „Toyota“, tačiau sutrukdė autobusas; jis į įvykio vietą išsikvietė pareigūnus ir jų sulaukė, savo automobilio iš įvykio vietos nejudino. Automobiliui buvo pažeistas sparnas, bamperis, ratas, po to paaiškėjo, jog dar įtrūko posparnis ir buvo paveikti po juo buvę vamzdeliai. Automobilio remontu rūpinosi jo savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; liudytojas joje dirba, todėl žino, kad automobilis buvo nuvarytas individualiai dirbančiam meistrui suremontuoti, šis aptvarkė sparną, posparnį, ratą, kitas smulkmenas. Kokios galutinės buvo automobilio remonto išlaidos, liudytojas nežino, tai žino tik įmonės direktorius. Įmonė sutiko su „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimo suma, į nepriklausomus vertintojus nesikreipė.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimo pagrįstumą, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdinę medžiagą ir teismo posėdžio metu duoti paties A. P., taip pat liudytojo V. V. parodymus, konstatuoja, jog pripažinta, kad A. P. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų objektyvieji požymiai.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Byloje iš pradžių nustatant eismo įvykio pasėkoje padarytos žalos dydį buvo remtasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių servizo konsultanto D. P. sudaryta darbų sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina sudaro 1 697,88 Eur. Bylą nagrinėjant teisme buvo gautas 2025 m. rugpjūčio 11 d. „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz“ eismo įvykio metu buvo apgadintas ir apskaičiuota žalos kompensacija – 771,78 Eur. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas V. V. parodė, įmonė sutiko su „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimo suma, į nepriklausomus vertintojus nesikreipė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų; taigi 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių yra 750 Eur. Atsižvelgiant į draudimo bendrovės pateiktus duomenis akivaizdu, jog nukentėjusioji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl A. P. sukelto eismo įvykio, iš kurio vietos jis pasišalino, realiai patyrė 771,78 Eur dydžio žalą, kuri viršija penkiolikos (750 Eur) bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl nėra pagrindo jo perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei A. P. charakterizuojanti medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas, net ir teisme nagrinėjant jo skundą, kaltės iš esmės nepripažino, gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė. Teismo vertinimu, A. P. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. A. P. prašymas paskirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad darbe galėtų vairuoti transporto priemonę ir galėtų dirbti papildomą darbą; netekus teisės vairuoti, netektų papildomo darbo, kas neigiamai paveiktų jo finansinę. Pirmiausia teismas pažymi, jog nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu A. P. nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti šias aplinkybes, pareiškėjas iš tiesų nenurodė objektyvių priežasčių kodėl neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones įtakotų jo (ne)darbą. Net ir įrodžius šias aplinkybes, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismui nekyla abejonių, kad paskirta administracinio poveikio priemonė A. P. sukels nepatogumus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas pasimokytų iš padarytų klaidų ir ateityje nebedarytų nusižengimų. Asmeniniai A. P. poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose ir eliminuoti iš eismo neblaivius vairuotojus.
Pažymėtina, jog ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas policijoje nepateikė prašymo nustatyti ilgesnį paskirtos baudos sumokėjimo terminą, tokį prašymą jis suformulavo tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, pateikdamas dėl jo skundą, nepridėdamas jokių tokį prašymą pagrindžiančių dokumentų. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo tenkinti tokį prašymą. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas su tokiu rašytiniu prašymu bei jį pagrindžiančiais dokumentais turi kreiptis į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7799-2025 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa, tai skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato padėjėjo Roberto Banevičiaus skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. Nr. 30-ANR_N-7799-2025 (ROIK: 25272965366) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.