- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2-1523-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01251-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Luminor Bank
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės Luminor Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal R. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank dėl atleidimo nuo dalies palūkanų mokėjimo ir prievolės dalies įvykdymo pripažinimo, trečiasis asmuo – antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. 2018 m. liepos 16 d. patikslino ieškinį, prašydamas kvalifikuoti (pripažinti) 2007-07-16 hipotekos lakšte Nr. 04/1/2007/0003278 esančią hipoteką jungtine hipoteka; atleisti ieškovą nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, tokiu būdu jas sumažinant nuo 194 948,81 Eur iki 97 850,45 Eur; pripažinti, kad ieškovas pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 2010-09-01 grąžino 192 521,65 Eur kredito dalį.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, sustabdant antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 nuo 2018-06-19 paskelbtas varžytines elektroninėje erdvėje (varžytinių Nr. 155879) dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
3. Nurodė, kad ieškovas pagal 2007-06-18 kredito linijos sutarties 9 punktą užtikrindamas prievolės įvykdymą hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamąjį turtą – 16 vnt. Žemės sklypų. Vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 antstolė siekia varžytynėse parduoti visus Žemės sklypus kartu, o ne atskirai. Jeigu varžytinės įvyktų ir būtų parduoti visi 16 vnt. įkeistų Žemės sklypų, o teismas patenkintų ieškinį, tokiu atveju ieškovas nebegalėtų remtis teismo sprendimu ir išsaugoti dalį Žemės sklypų, nes visi sklypai būtų parduoti sąžiningam įgijėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė sustabdyti antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 nuo 2018-06-19 paskelbtas varžytynes elektroninėje erdvėje (varžytynių Nr. 155879) dėl Žemės sklypų, neskelbiant šio nekilnojamojo turto varžytynių iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4272-467/2018.
5. Teismas konstatavo, kad patikslintas ieškinys yra pagrįstas. Ieškovas reikalavimu pripažinti 2007-07-16 hipotekos lakšte Nr. 04/1/2007/0003278 esančią hipoteką jungtine hipoteka iš esmės siekia išsaugoti įkeisto turto – dalies Žemės sklypų nuosavybę ir kelia klausimą dėl atsakovės nepagrįsto išieškojimo iš jungtine hipoteka užtikrinto turto. Patenkinus ieškovo turtinį reikalavimą ir sumažinus jo prievolę 97 850,45 Eur suma bei kartu pripažinus hipoteką jungtine, ieškovas nuosavybės teise išsaugotų dalį Žemės sklypų. Dėl to yra pakankamas pagrindas manyti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo iš 16 vnt. hipoteka įkeistų Žemės sklypų, yra reali grėsmė, kad būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė Luminor Bank AB atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Ieškovo reikalavimas, kuriuo ieškovas siekia sumažinti išieškotiną sumą bei pripažinti buvus tarp šalių sudarytą ne paprastą, o jungtinę hipoteką, negali būti vertinamas kaip išimtinis atvejis, dėl kurio reikėtų neapibrėžtam laikui būtų sustabdyti išieškojimo veiksmus iš esmės teisėtai pradėtame vykdymo procese.
6.2. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovas kvestionuoja kituose teisminiuose ginčuose teismų nustatytus prejudicinius faktus dėl ieškovo ginčijamo išieškojimo teisėtumo. Ieškovas ginčijo antstolės veiksmus, nesutikdamas su Žemės sklypų pardavimu ir įkainojimu vykdomojoje byloje, tačiau teismai atmetė šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus, konstatavę durpynų telkinį sudarančių 16 vnt. Žemės sklypų pardavimo kartu teisėtumą ir ekonominį pagrindimą. Žemės sklypai Bankui įkeisti dviem skirtingais hipotekos sandoriais – pirminiu ir antriniu įkeitimu. Šiuo ieškiniu ieškovas siekia pripažinti antriniu įkeitimu įkeisto turto sandorį buvus jungtine hipoteka, tačiau dar iki šio ieškinio pareiškimo ieškovo iniciatyva Vilniaus apygardos teisme taip pat pradėta civilinė byla Nr. e2-4278-864/2018 dėl pirminiu įkeitimu įkeisto turto hipotekos sandorio pripažinimo (kvalifikavimo) jungtine hipoteka. Minėtoje byloje ieškovas iš esmės identiškais argumentais siekė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo (varžytinių) sustabdymo, iš to paties kreditoriaus naudai įkeisto, to paties turto, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi tokį ieškovo prašymą atmetė. Antstolei paskelbus durpių telkinio varžytynes, ieškovas dar kartą apskundė antstolės veiksmus, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomoje byloje, tačiau įsiteisėjusiomis teismų nutartimis tiek šis prašymas, tiek skundas dėl antstolės veiksmų atmesti. Be to, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
6.3. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Ieškovas yra skolingas Bankui ir pagal kitą kredito sutartį, kuri užtikrinta to paties turto įkeitimu, ir kitus kreditavimo sandorius, be to, ieškovas turi ir daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimų terminai yra suėję, todėl tikėtina, kad įkeistų Žemės sklypų realizavimo kainos neužteks visoms skoloms padengti. Ieškovas siekia nesąžiningai užvilkinti vykdymo procesą. Notaro vykdomieji įrašai, pagal kuriuos vykdomas skolos išieškojimas iš Žemės sklypų, priimti prieš daugiau nei 4 metus, tačiau iki šiol ieškovas jokių reikalavimų dėl palūkanų nereiškė.
6.4. Paskelbtų varžytynių ir išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymas pažeidžia išieškotojo interesus ir neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sąlygotų Banko nuostolius. Net ir neatgaudamas lėšų iš savo skolininkų, Bankas ir toliau turi mokėti palūkanas savo kreditoriams – indėlininkams. Finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime sutinka su atsakovės argumentais ir prašo tenkinti atskirąjį skundą.
8. Ieškovas R. V. atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Šiuo metu tarp tų pačių ginčo šalių nėra nei vieno priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl hipotekos pagal hipotekos lakštą kvalifikavimo. Atsakovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-852-553/2018 neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes joje nebuvo vertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl hipotekos rūšies, teismas nevertino šalių susitarimo, įtvirtinto hipotekos lakšte, dėl Žemės sklypų pardavimo sąlygų.
8.2. Nurodytoje byloje teismas sprendė, kad 16 vnt. Žemės sklypų reikalinga parduoti kaip vientisą objektą atsižvelgiant į skolininko R. V. įsipareigojimo hipotekos kreditoriui dydį. Tačiau Žemės sklypų tarpusavio funkcinis ryšys nėra vienintelė aplinkybė, kuri yra vertinama kvalifikuojant hipotekos rūšį. Be to, ši aplinkybė teismo gali būti vertinama iš naujo, atsiradus naujoms aplinkybėms, tokioms kaip pasikeitusi Žemės sklypų vertė, pasikeitusios Žemės sklypų naudojimo sąlygos ir pan.
8.3. Nurodytoje byloje ieškovas neginčijo atsakovės 201 435,51 Eur dydžio reikalavimo sumos, kurią šiuo metu ginčija civilinėse bylose Nr. e2-4272-467/2018 ir Nr. e2-4278-864/2018. Patenkinus šiuos ieškovo reikalavimus, atsakovės pirmine ir antrine hipoteka užtikrinto reikalavimo dydis atitinkamai sumažės, o atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vykdomojoje byloje yra nustatyta bendra visų Žemės sklypų rinkos vertė – 1 189 200 Eur, tai reiškia, kad vertinant hipotekos rūšį, turės būti atsižvelgiama ir į hipotekos kreditoriaus reikalavimo masto bei hipoteka užtikrinto turto vertės santykį, nustatant, ar tikrai reikalinga parduoti visą hipoteka įkeistą turtą, kad patenkinti hipoteka užtikrintą kreditoriaus reikalavimą. Pagal nekilnojamojo turto vertintojo, įtraukto į teismo ekspertų sąrašą, Aido Liorento 2018-07-10 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18/07-076, įkeistų 16 vnt. Žemės sklypų rinkos vertė 2018-07-06 yra 2 236 000 Eur. Vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės akte yra įvertinta kiekvieno iš 16 vnt. atskirų Žemės sklypų rinkos vertė, taip pat įvertinti du atskiri durpynai, kuriuos sudaro minėti 16 vnt. Žemės sklypų ir kurių susumuota vertė sudaro bendrą visų Žemės sklypų rinkos vertę. Tai leidžia daryti išvadą, kad yra galimybė parduoti tiek turto, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovas neginčija hipotekos sandorio, o prašo teismo kvalifikuoti, kad šalys hipotekos lakšte susitarė dėl jungtinės hipotekos, t. y. prašo teismo konstatuoti faktą, kuris faktiškai buvo, tačiau atsakovas neigia šį faktą. Taip pat ieškovas neginčija kreditavimo sutartyje numatytų palūkanų, o prašo teismo atleisti ieškovą nuo 50 procentų palūkanų. Šią savo teisę ieškovas kildina ir iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-155/2016, kuriame yra konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį.
8.5. Pardavus iš varžytynių visus Žemės sklypus sąžiningam įgijėjui, teismo sprendimo, kuriuo būtų kvalifikuota jungtinė hipoteka, būtų neįmanoma įvykdyti siekiant ieškovui kaip daiktų savininkui išsaugoti dalies įkeisto turto nuosavybę. Iš vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės akto akivaizdu, kad ieškovui nuginčijus atsakovės 201 435,51 Eur reikalavimo dydį, būtų galima neparduoti konkrečių žemės sklypų ar konkretaus durpyno, kurių verčių suma siektų nuginčytąją 201 435,51 Eur sumą.
Šalies argumentai
8.6. Atsakovė suabsoliutina savo kaip hipotekos kreditoriaus teises. Bankas, sudarydamas kreditavimo sutartis, prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių, yra profesionalus finansų sistemos dalyvis, kuriam yra žinoma, kad ginčai dėl reikalavimo dydžio ir neteisėtų hipotekos kreditoriaus veiksmų yra galimi (CK 4.194¹ str.), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesustabdo procesinių palūkanų skaičiavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė vykdymo procese paskelbtas įkeisto nekilnojamojo turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, varžytynes. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, ši negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme. Tačiau atsakovė tuos pačius įrodymus pateikė civilinėje byloje Nr. e2-4278-864/2018, kuri vėliau buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-4272-467/2018, kurioje yra priimta skundžiama nutartis. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, kurį taip pat pateikė minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4278-864/2018. Kadangi pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs šiuos įrodymus nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsisakyti juos priimti, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas atsižvelgiant ir į šalių pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas šią laikinąją apsaugos priemonę pritaikė, konstatavęs, kad yra abi minėtos sąlygos. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir ginčija tiek ieškinio tikėtiną pagrįstumą, tiek ir grėsmę, kad teismo sprendimas nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali likti neįvykdytas.
13. Dėl pirmosios sąlygos pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
14. Šiuo atveju patikslintame ieškinyje yra išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus atsakovei, ir pateikti / nurodyti įrodymai, kurie, ieškovo manymu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškovo reikalavimai kildinami iš šalių sudarytų skolinimo obligacijoms apmokėti, kredito linijos, hipotekos sutarčių. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai, kuriais iš esmės siekiama sumažinti skolininko sutartinės atsakomybės apimtį (skolos dydį) bei išsaugoti dalį jam kaip savininkui priklausančių įkeistų konkrečių nekilnojamųjų daiktų (Žemės sklypų) nuosavybę, nėra akivaizdžiai netenkintini, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
15. Apeliantė teigia, kad ieškovas kvestionuoja kitose bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimai nustatytus prejudicinius faktus dėl ieškovo ginčijamo išieškojimo teisėtumo. Dėl šio argumento pažymėtina, kad tai, ar tam tikros aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir ar jos yra ginčijamos, taip pat ar praleistas ieškinio senaties terminas ir ar yra pagrindas jį atnaujinti, vertintina išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje bylos stadijoje, kai sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad kitose civilinėse bylose ieškovo prašymus taikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones teismai atmetė, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios civilinės bylos aplinkybes.
16. Teismo išvadą dėl antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo apeliantė ginčija tuo pagrindu, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip minėta, ieškovas pareikštais reikalavimais, be kita ko, siekia išsaugoti dalies jam priklausančių įkeistų Žemės sklypų nuosavybę pagal CK 4.194 straipsnio nuostatas. Nesustabdžius varžytynių, kuriose pardavinėjami visi Žemės sklypai, tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas minėtu jo teisių gynimo aspektu apskritai taptų beprasmis, nes Žemės sklypus įsigijus sąžiningam įgijėjui, ieškovas nebegalėtų išsaugoti dalies šių sklypų nuosavybės teisių. Apeliantės argumentas, kad visų Žemės sklypų neužteks padengti visoms ieškovo skoloms, taip pat atmestinas. Šioje byloje ieškovas, kaip minėta, prašo teismo sumažinti skolininko sutartinės atsakomybės apimtį pagal sutartis, kurių įvykdymas užtikrintas Žemės sklypų įkeitimu. Vertinant apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas dar yra skolingas Bankui ir pagal kitus kreditavimo sandorius bei turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atsižvelgtina į tai, kad kitų skolų išieškojimas pirmiau gali būti nukreipiamas ir į kitą skolininko turtą (CPK 662–664 str.).
17. Taigi, nustačius, kad yra abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, konstatuotina, kad teismas pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties atmestinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamas atvejis nėra pakankamai išimtinis taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę. Juolab kad šiuo atveju teismas sustabdė tik varžytynes dėl Žemės sklypų pardavimo, bet kitų skolų išieškojimas vykdymo procese skundžiama nutartimi nėra sustabdytas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo
18. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
19. Apeliantės teigimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka minėtų principų ir pažeidžia Banko kaip hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo interesus, nes, ilgą laiką negalėdamas išsiieškoti skolos teisėtai pradėtame vykdymo procese, Bankas patiria nuostolių. Šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepaneigia išvados dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas teisingai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesustabdo procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokiu būdu galės būti kompensuoti atsakovės nuostoliai, patirti dėl užsitęsusio skolos išieškojimo proceso, taip išlaikant ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Priešingu atveju, kaip minėta, ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo įgyvendinimas būtų neįmanomas.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.