Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-11 · Administracinė byla Nr. eI-3906-764/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
eI-3906-764/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04110-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB ,,Busturas“
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Advokatai
Daiva Lileikienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3906-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-04110-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Lileikienei ir atsakovės atstovei Raimondai Rauluševičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Busturas“ skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Busturas“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-08-06 vertinimo išvadą Nr. 4S-2675. Taip pat prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 str. 1 d. nuostatas, todėl nepagrįstai įpareigota nutraukti pirkimo procedūras. Tai, kad komisijos narė AB ,,Lietuvos draudimas“ galutinį pasiūlymą peržiūrėjo anksčiau, nei savo galutinį pasiūlymą pateikė SE filialas Lietuvoje ,,BTA Insurance company“ (toliau – Filialas) niekaip negalėjo turėti įtakos antrojo tiekėjo pasiūlymo kainai. Be to, Filialas savo pasiūlymą suformavo ir elektroniniu parašu pasirašė 2015-06-01 16.00 val., t. y. anksčiau nei AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė pasiūlymą (2016-06-01 16.17 val.). Akcentuotina ir tai, kad visų derybų metu Filialo siūloma kaina buvo gerokai mažesnė nei kito tiekėjo. Vadinasi, pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nėra. Pareiškėjos nuomone, komisijos nariai turėjo teisę su pasiūlymais susipažinti iki jų pateikimo termino pabaigos, nes pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas vokų atplėšimo terminas. Juo labiau kad tokią galimybę leidžia Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau – CVP IS), nes, vykdant kelių etapų skelbiamų derybų procedūras, galutiniai pasiūlymai teikiami CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, informacija apie gautą naują dokumentą siunčiama į elektroninio pašto dėžutę. Pasiūlymai buvo įvertinti laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, todėl negali būti pripažinta, kad Bendrovė pažeidė lygiateisiškumo principą. Pareiškėja vykdė supaprastintąjį pirkimą, todėl turėjo vadovautis VPĮ 85 str. 1 d. nuostatomis ir savo patvirtintomis taisyklėmis, kurių 114.3 p. neįpareigoja galutinius pasiūlymus pateikti užklijuotuose vokuose. Viešas posėdis rengiamas tik tada, kai pasiūlymai buvo pateikti užklijuotame voke. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad galutiniai pasiūlymai neprivalo būti pateikti užklijuotuose vokuose, tačiau per CVP IS, todėl pasiūlymams svarstyti viešas posėdis neturėjo būti rengiamas. Reikalavimo pirkimo komisijos sprendime nurodyti dalyvių pasiūlymų kainas Pirkimo sąlygose nėra, todėl, pagal nustatytus reikalavimus, pasiūlymų eilė buvo nurodyta kainos didėjimo tvarka. Reikalavimas šalia pasiūlymo nurodyti jo kainą nėra įtvirtintas jokiame teisės akte, todėl pareiškėja nepagrįstai pripažinta pažeidusi VPĮ 16 str. 3 d. nuostatas. Pirkimo sąlygų 14.3 p. yra aiškiai nurodyta, kuo remiantis bus nustatytas pirkimų laimėtojas, t. y. pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Pareiškėjos nuomone, įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras, yra neproporcinga priemonė, nes tariami pažeidimai neturėjo įtakos dalyvių ar kitų tiekėjų skaičiui, pasiūlymai buvo įvertinti ir laimėtojas nustatytas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir Pirkimų sąlygomis. Be to, ginčijama Tarnybos išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti

Atsiliepimas

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Bendrovė pirkimą vykdė pažeisdama imperatyvius VPĮ 85 str. 2 d. ir Bendrovės generalinio direktoriaus 2014-03-26 įsakymu Nr. 92 patvirtintų Supaprastintųjų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 114.3 p. reikalavimus, nes, organizuojant trijų etapų skelbiamas derybas, galutiniai pasiūlymai turėjo būti pateikti užklijuotuose vokuose, kurie turėjo būti atplėšti viešame komisijos posėdyje, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Pirkimo komisijos 2015-03-24 posėdžio protokolu Nr. 12 patvirtintų Pirkimo sąlygų (toliau – Pirkimo sąlygos) 3.1.5, 13.11 ir 13.12 p. bei kvietimas galutinius pasiūlymus pateikti CVP IS susirašinėjimo priemonėmis neatitinka Taisyklių reikalavimų ir dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas. Pagal VPĮ 85 str. 1 d. nuostatas, Bendrovė turėjo vadovautis VPĮ 17 str. 7 d. nuostatomis ir užtikrinti, kad įgalioti asmenys pirkimo dokumentus galėtų peržiūrėti vienu metu, pasibaigus terminams juos pateikti. Ydingos Pirkimo sąlygos negali būti pagrindas nesivadovauti imperatyviomis VPĮ ir Taisyklių nuostatomis. Bendrovė turėjo užtikrinti VPĮ 3 str. įtvirtinto skaidrumo principo laikymąsi ir imtis visų priemonių, kad galutiniai pasiūlymai galėtų būti peržiūrėti tik po termino jiems pateikti. Atsakovės nuomone, Viešojo pirkimo komisijos protokolas neatitinka VPĮ 16 str. 3 d. reikalavimų, nes jame nėra pateikti komisijos motyvai ir paaiškinimai, kaip nustatytas laimėtojas. Tai, kad pasiūlymų sudarymo tvarka buvo nustatyta Pirkimo sąlygose, neatleidžia komisijos nuo pareigos užtikrinti nuoseklų ir aiškų sprendimų priėmimą. Be to, šis pažeidimas neturėjo įtakos priimant sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Teisė Tarnybai įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras nustatyta VPĮ 8² str. 2 d. 6 p. Kadangi Bendrovė pažeidė anksčiau nurodytas VPĮ nuostatas, pirkimo sutartis su laimėtoju nebuvo sudaryta, nustatytų pažeidimų pašalinti nebuvo įmanoma, Tarnyba turėjo teisėtą pagrindą įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovės nuomone, ginčijama išvada atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai motyvuota, pagrįsta išsamiai įvertinus visus viešojo pirkimo dokumentus.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos išvados, kuria Bendrovė pripažinta pažeidusi VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą, 16 str. 3 d. ir 85 str. 2 d. nuostatas bei įpareigota nutraukti pirkimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad, atlikusi Bendrovės supaprastinto skelbiamų derybų būdu vykdomo pirkimo ,,Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo ir transporto priemonių Kasko draudimo ir keleivių nelaimingų atsitikimų draudimo paslaugos pirkimas“ (toliau – Pirkimas) dalyvių galutinių kainos pasiūlymų pateikimo atitiktį VPĮ ir su jo vykdymu susijusių teisės aktų reikalavimams, ginčijamoje 2015-08-06 išvadoje Nr. 4S-2675 konstatavo, kad Bendrovė pažeidė: 1) VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą, nes viena iš Pirkimo komisijos narių AB ,,Lietuvos draudimas“ galutinį pasiūlymą peržiūrėjo nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui ir anksčiau, nei savo galutinį pasiūlymą pateikė Filialas; 2) VPĮ 85 str. 2 d. ir VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą, nes Pirkimo sąlygose nustatė, kad galutiniai pasiūlymai gali būti pateikti per CVP IS susirašinėjimo priemones, o ne uždaruose vokuose, atplėšiant juos viešame posėdyje, kaip tai nustatyta Taisyklių 114.3 p.; ) VPĮ 16 str. 3 d. nuostatas, nes Pirkimo komisijos priimti sprendimai, nurodyti protokole, nėra išsamūs ir motyvuoti – nėra nurodytos Pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų kainos, todėl neaišku, kaip nustatytas laimėtojas. Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus ir vadovaudamasi VPĮ 8² str. 2 d. 6 p., Tarnyba įpareigojo Bendrovę nutraukti vykdyto Pirkimo procedūras.

Su tokiomis Tarnybos išvadomis ir taikomomis poveikio priemonėmis Bendrovė nesutinka ir prašo teismą panaikinti jos atžvilgiu priimtą išvadą.

VPĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Skaidraus viešojo pirkimo siekis nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (2004-04-29 sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Skaidrumo principas reikšmingas perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi kontekste.

Nustatyta, kad pareiškėja Pirkimo dalyviams nustatė terminą iki 2015-06-01 17.00 val. galutiniams pasiūlymams per CVP IS susirašinėjimo priemones pateikti. AB ,,Lietuvos draudimas“ galutinis pasiūlymas per CVP IS susirašinėjimo priemones buvo pateiktas 2015-06-01 16.17 val. ir Pirkimo komisijos narės G. Bautronienės perskaitytas 2015-06-01 16.32 val. Kito dalyvio, t. y. Filialo, galutinis pasiūlymas buvo pateiktas 2015-06-01 16.43 val. ir tos pačios Pirkimo komisijos narės perskaitytas 2015-06-01 16.48 val. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ galutinį pasiūlymą Pirkimo komisijos narė peržiūrėjo nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui ir anksčiau, nei savo galutinį pasiūlymą pateikė Filialas.

Pažymėtina, kad ginčo dėl anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra, tačiau pareiškėja mano, kad tai tik formalus pažeidimas, neturintis įtakos Pirkimo procedūrų skaidrumui, kadangi jis neturėjo įtakos pirkimo rezultatams. Šiuos argumentus pareiškėja grindžia tuo, kad laiko tarpas nuo tada, kai buvo peržiūrėtas AB ,,Lietuvos draudimas“ galutinis pasiūlymas, iki pateiktas Filialo galutinis pasiūlymas, buvo labai trumpas, be to, antrojo dalyvio pasiūlymas elektroniniu parašu buvo pasirašytas 2015-06-01 16.00 val.

Teismo vertinimu, Tarnybos nustatytos aplinkybės, kai Pirkimo komisijos narė nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui ir negavus visų dalyvių galutinių pasiūlymų, peržiūrėjo vieno iš dalyvių pasiūlymą, neabejotinai vertintinos kaip VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimas. Teismas nesutinka, kad nustatytas pažeidimas yra formalus, nes neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, kadangi šie pareiškėjos argumentai grindžiami prielaidomis. Pažymėtina, kad, susipažinus su vieno iš Pirkimo dalyvių galutiniu kainos pasiūlymu, ši informacija galėjo būti perduota kitam Pirkimo dalyviui, dar nepateikusiam galutinio kainos pasiūlymo. Šių teismo išvadų nepaneigia ir tai, kad Filialo galutinis pasiūlymas elektroniniu parašu buvo pasirašytas 2015-06-01 16.00 val., nes dokumento pasirašymas elektroniniu parašu neprilygsta jo pateikimui. Be to, tai neapriboja Pirkimo dalyvio teisės, sužinojus jau pateiktą galutinę pasiūlymo kainą, pakeisti savo galutinį pasiūlymą ir elektroniniu parašu pasirašyti naują dokumentą bei jį pateikti per CVP IS. Taigi, Bendrovės sudarytos Pirkimo komisijos narės veiksmai galėjo iškraipyti tiekėjų konkurenciją.

Ginčijamoje išvadoje Tarnyba taip pat pripažino, kad Bendrovė pažeidė VPĮ 85 str. 2 d. nuostatas ir 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą, nes, nesilaikydama Taisyklių 114.3 p. reikalavimų, Pirkimo sąlygose (3.1.5 p.) nustatė, kad galutiniai pasiūlymai gali būti pateikti per CVP IS susirašinėjimo priemones, o ne uždaruose vokuose, atplėšiant juos viešame posėdyje. Su šiomis Tarnybos išvadomis pareiškėja nesutinka, kadangi, jos nuomone, to daryti neįpareigoja jokie teisės aktai.

VPĮ 85 str. 2 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka CVP IS ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.

Bendrovės generalinio direktoriaus 2014-03-26 įsakymu Nr. 92 patvirtintų Supaprastintųjų viešųjų pirkimų taisyklių 4 p. nustatyta, kad, atlikdama supaprastintuosius viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija vadovaujasi VPĮ, Taisyklėmis, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų. Priimant sprendimus dėl pirkimo dokumentų sąlygų, vadovaujamasi racionalumo principu (5 p.).

Nustatyta, kad ginčo Pirkimą Bendrovė vykdė supaprastintų skelbiamų derybų būdu. Tokio pirkimo vykdymo tvarka reglamentuojama Taisyklių 114 p., nustatančiame, kad pirkimas vykdomas tokiais etapais: tiekėjai prašomi pateikti pasiūlymus iki skelbime nurodyto termino pabaigos (114.1 p.); perkančioji organizacija susipažįsta su pirminiais pasiūlymais ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančius dalyvius (kai vykdoma kvalifikacinė atranka, – visus pirminius pasiūlymus pateikusius dalyvius) kviečia derėtis (114.2 p.); su kiekvienu tiekėju atskirai deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, siekiant geriausio rezultato. Pabaigus derybas, dalyvių gali būti prašoma pateikti galutinius kainos pasiūlymus užklijuotuose vokuose. Šių vokų atplėšimas ir kainos paskelbimas vyksta viešame posėdyje, kuriame turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai ar jų atstovai (114.3 p.); vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustatomas geriausias pasiūlymas (114.4 p.).

Nurodytos Taisyklių nuostatos patvirtina, kad, vykdydama pirkimus supaprastintųjų skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę jį vykdyti dviem etapais, t. y. geriausią pasiūlymą nustatyti pagal derybų rezultatus, užfiksuotus derybų protokoluose, arba trimis etapais, t. y. geriausią pasiūlymą nustatyti pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose. Pagal Taisyklių 114 p. reikalavimus, kai pirkimą supaprastintųjų skelbiamų derybų būdu perkančioji organizacija vykdo trimis etapais, tiekėjams siūloma pateikti galutinius kainos pasiūlymus. Jie turi būti pateikti užklijuotuose vokuose, kurių atplėšimas vyksta viešame teismo posėdyje.

Pirkimo sąlygose (3.1 p.) Bendrovė nustatė, kad Pirkimas buvo vykdomas trimis etapais, t. y. geriausias pasiūlymas bus nustatytas po to, kai tiekėjai pateiks galutinius kainos pasiūlymus. Pirkimo sąlygų 3.1.5 p. nurodė, kad pasiūlymai su galutinėmis kainomis pateiktini CVP IS priemonėmis. Laikydamasi Pirkimo sąlygų 3.1.5 p., perkančioji organizacija 2015-05-27 raštais Nr. 301/05 ir 302/05 pasiūlė tiekėjams iki 2015-06-01 17.00 val. per CVP IS pateikti galutinius kainos pasiūlymus. Neginčytinai nustatyta, kad galutiniai tiekėjų pasiūlymai Bendrovei buvo pateikti per CVP IS neužklijuotuose vokuose.

Įvertinęs tai, kad Taisyklėse, kuriomis pareiškėja privalo vadovautis vykdydama supaprastintuosius pirkimus, imperatyviai nustatyta, jog galutinės kainos pasiūlymai turi būti pateikti užklijuotose vokuose, juos atplėšiant viešame posėdyje, ir tai, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi, teismas konstatuoja, kad Bendrovė pagrįstai pripažinta pažeidusi VPĮ 85 str. 2 d. reikalavimus ir 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą. Teismas pažymi, kad pareiškėja klaidingai aiškina Taisyklių 114.3 p. nuostatas, nes jose perkančiajai organizacijai nesuteikta teisė nuspręsti, kokiu būdu gali būti pateikti galutinės kainos pasiūlymai. Taisyklių 114.3 p. nustatyta, kad vykdydama pirkimus supaprastintųjų skelbiamų derybų būdu perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti, kad geriausias pasiūlymas bus nustatytas ne po įvykdytų derybų, bet po to, kai tiekėjai pateiks galutinės kainos pasiūlymus. Vadinasi, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti pirkimą vykdyti dviem arba trimis etapais. Kita vertus, pagal Taisyklių 114.3 p. nuostatas, vykdant pirkimą trimis etapais, galutinės kainos pasiūlymai visais atvejais turi būti pateikti užklijuotuose vokuose, kurie atplėšiami viešame posėdyje. Vykdydama Pirkimą, Bendrovė privalėjo vadovautis Taisyklėmis, todėl Pirkimo sąlygų 3.1.5 p. negalėjo būti nustatyta, kad galutinės kainos pasiūlymai pateikiami per CVP IS.

Tarnyba taip pat pripažino, kad Bendrovė pažeidė VPĮ 16 str. 3 d. nuostatas, nes Pirkimo komisijos protokolas nėra išsamus ir motyvuotas, kadangi nėra nurodytos Pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų kainos, todėl neaišku, kaip nustatytas laimėtojas. Su šiomis Tarnybos išvadomis pareiškėja nesutinka ir mano, kad Pirkimo komisijos protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, nes jame aiškiai nurodyta, kad pasiūlymų eilė sudaroma kainos didėjimo tvarka, o kaip bus nustatytas laimėtojas, yra nurodyta Pirkimo sąlygų 14.3 p.

VPĮ 16 str. 3 d. nustatyta, kad komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė.

Įvertinęs 2015-06-02 Pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 31 turinį, teismas sutinka su Tarnybos išvadomis, kad jis nėra pakankamai išsamus ir aiškus, kadangi jame nėra nurodytos Pirkimo dalyvių pasiūlytos galutinės kainos, todėl negali būti nustatyta, ar teisingai sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas laimėtojas. Teismo nuomone, pareiga komisijai nurodyti išsamius ir aiškius duomenis (paaiškinimus) bei motyvuoti priimamus sprendimus nustatyta tam, kad visos Pirkimo aplinkybės būtų žinomos ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir pirkime dalyvavusiems tiekėjams. Nenurodžius kiekvieno iš tiekėjų galutinės kainos pasiūlymo, buvo apribota jų teisė įvertinti, ar pasiūlymų eilė sudaryta ir laimėtojas nustatytas teisingai. Kaip paaiškino Tarnyba, VPĮ 16 str. 3 d. pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip pastaba, nes nesudarė pagrindo įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras. Atsižvelgdamas į tai, papildomai Pirkimo komisijos protokolo atitikties VPĮ 16 str. 3 d. reikalavimams teismas nenagrinėja.

VPĮ 8² str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad, nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Tarnyba turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

Tarnybos direktoriaus 2014-05-30 įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių 21 p. nustatyta, kad vertinimo metu nustačius VPĮ ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, kai pasiūlymų pateikimo terminas yra pasibaigęs, tačiau pirkimo sutartis dar nesudaryta, priimami įpareigojimai perkančiajai organizacijai, atsižvelgiant į pirkimų tikslą ir principus: 21.1 p. panaikinti VPĮ ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus ir pakartotinai nagrinėti pirkimo dalyvių pasiūlymus; 21.2. nutraukti pirkimo procedūras tais atvejais, kai pažeidimų kitaip neįmanoma pašalinti (pvz., netinkamai pasirinktas pirkimo būdas, pirkimo paskelbimo tvarkos nesilaikymas, neteisėtų pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymas, diskriminacinių sąlygų nustatymas, pirkimo principų pažeidimas, pirkimo tikslo pažeidimas); 21.3. informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą.

Įvertinęs nagrinėjamu atveju pareiškėjos padarytus pažeidimus ir anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras.

Pareiškėja teigia, kad Tarnybos išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nes yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka, nes ginčijamoje išvadoje yra nurodytos reikšmingos Tarnybos nustatytos faktinės aplinkybės, taikytinas teisinis reguliavimas, Tarnybos išvados dėl VPĮ nuostatų pažeidimo yra pagrįstos ir motyvuotos, aiškiai nurodytos taikomos poveikio priemonės. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsiliepime Tarnyba nurodė papildomus pažeidimus, kurių nebuvo ginčijamoje išvadoje. Atsiliepime pateikiami išsamūs atsikirtimai į pareiškėjos skundą, o visi VPĮ pažeidimai, dėl kurių Bendrovė įpareigota nutraukti pirkimo procedūras, aiškiai nurodyti ginčijamoje išvadoje.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, nes Tarnybos išvada yra teisėta ir pagrįsta. Atmetus Bendrovės skundą, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Busturas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjos Rasa Ragulskytė-MarkovienėLiudmila Zaborovska