- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2-12-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01766-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5106-275/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai dėl pažeistų teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto švara“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti 2017 m. kovo 24 d. tarp UAB „Būsto švara“ ir atsakovės Valstybės įmonės Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau – VĮ Įgulų aptarnavimo tarnyba) sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. CPO33152/4-93/V-56 niekine ir negaliojančia nuo sudarymo pradžios; jei teismas sutarties nepripažintų negaliojančia, tuomet pripažinti minėtos sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovė nurodė, kad UAB „Būsto švara“ dalyvavo perkančiosios organizacijos VĮ Įgulų aptarnavimo tarnybos organizuotame viešajame konkurse dėl valymo paslaugų teikimo bei pirkimo. Viešąjį konkursą laimėjo ieškovė UAB „Būsto švara“, todėl 2017 m. kovo 24 d. tarp UAB „Būsto švara“ ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. CPO33152/4-93/V-56. Sutarties priede, kuris pasirašytas tą pačią dieną kaip ir sutartis, buvo nustatyta, kad ieškovė turės valyti (duomenys neskelbtini) esančią valgyklą 91 kartą per mėnesį. Tačiau nei sutartyje, nei jos priede nebuvo nustatytas tikslus patalpų valymo grafikas, t. y. šalys nesusitarė kokiomis dienomis ir valandomis ieškovė turi valyti patalpas. Ieškovė oficialiai ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę ir prašė suderinti patalpų valymo tikslius laikus, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su ieškovė, nesudarė visų sąlygų tinkamai ieškovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nenustačiusi ir nesuderinusi su ieškove patalpų valymo grafiko, išsiuntė ieškovei aktus, kuriais neva buvo nustatyti valymo paslaugų pažeidimai. 2017 m. balandžio 24 d. ieškovė gavo atsakovės raštą dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovė yra įtraukta į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą pirkimo sutarties neįvykdžiusių ar netinkamai ją įvykdžiusių tiekėjų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Būsto švara“ ieškinį atsakovei VĮ Įgulų aptarnavimo tarnyba.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnyje numatyti atvejai, kada civilinė byla yra teisminga apygardos teismams, 28 straipsnyje – bylos teismingos išimtinai Vilniaus apygardos teismui. Ieškovė kreipėsi į teismą su neturtiniu ieškiniu ir už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nepasisakė dėl teismingumo ir nenurodė, kokiu pagrindu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes ir ieškovės reikalavimą, padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka nė vieno iš CPK 27, 28 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Būsto švara“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 27 straipsnyje imperatyviai įtvirtintas bylų sąrašas, kurios bylos yra išimtinai teismingos apygardos teismams kaip pirmos instancijos teismui. CPK 27 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad apygardos teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, kurios pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai.Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalis nustato, jog tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą dėl: perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; žalos atlyginimo; pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos – atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl šios priežasties, ieškovė, naudodamasi jai suteikta VPĮ numatyta teise, siekė apginti savo pažeistas teises ir, laikydamasis VPĮ nustatyto teismingumo, ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalio nutrakimo pripažinimo neteisėtu padavė Vilniaus apygardos teismui kaip pirmos instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Bylos teismingumą teismas privalomai savo iniciatyva įvertina ir nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (CPK 135 straipsnis).CPK 26 straipsnyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje išvardytos kategorijos bylų, kurios teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, o 28 straipsnyje – tik Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teismingos bylos. CPK 27 straipsnio 9 punktas numato, kad apygardų teismai nagrinėja ir kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. Pažymėtina, kad remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis yra paskirstoma kompetencija tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų. Pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti tarp UAB „Būsto švara“ ir VĮ Įgulų aptarnavimo tarnybos 2017 m. kovo 24 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. CPO33152/4-93/V-56 niekine ir negaliojančia nuo sudarymo pradžios, jei teismas sutarties nepripažintų negaliojančia, tuomet pripažinti sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad minėta sutartis buvo sudaryta ieškovei UAB „Būsto švara“ laimėjus atsakovės VĮ Įgulų aptarnavimo tarnybos paskelbtą viešojo pirkimo konkursą.VPĮ 101 straipsnio 1 dalis nustato, jog tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį; 5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.Įvertinus ieškovės pateikto ieškinio reikalavimų turinį, darytina išvada, kad minėti ieškinio reikalavimai kyla iš viešojo pirkimo teisinių santykių ir atitinka VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 bei 5 punktuose nurodytų reikalavimų pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės VĮ Įgulų aptarnavimo tarnybos buveinės vieta yra Mindaugo g. 26, Vilnius. Šiuo atveju tai reiškia, jog ieškovė turėjo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą remdamasi CPK 27 straipsnio 9 punkte, 29 straipsnyje ir VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teismingumo išlygomis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį kaip jam neteismingą.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.