Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-385-813/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
AN2-385-813/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00730-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Kantaravičius (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-385-813/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00730-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10; 21.11.11
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 16 d. nutarties A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. kovo 24 d. nutarimu A. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 450 eurų baudą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

2. Administracinė nuobauda A. J. paskirta už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 23 d. 13 val. 43 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, naudodamas tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, staiga priartėjo prie antra eismo juosta važiavusio automobilio galo; pastarojo vairuotojui sumažinus važiavimo greitį, toliau tęsdamas savo veiksmus automobilio KIA vairuotojas, padidinęs važiavimo greitį, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, kai tai nebuvo būtina; sugrįžęs į pirmą eismo juostą automobilio KIA vairuotojas vėl persirikiavo į antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir, kad nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų sustojo, be jokios priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, bei įjungė avarinę šviesos signalizaciją, tokiu būdu automobilio KIA vairuotojas užblokavo eismą antroje eismo juostoje, dėl ko paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojui teko sustabdyti automobilį, kad išvengti susidūrimo. Tokiais pavojingais ir chuliganiškais bei tyčiniais savo veiksmais automobilio KIA vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 48, 90, 101 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. J. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi skundas buvo atmestas ir Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarimas paliktas galioti. Teismas konstatavo, kad šioje byloje neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai ir A. J. nubaustas pagrįstai. Nusižengimo padarymo aplinkybės, veika įrodyta nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų E. Š., J. Š. parodymais, iš dalies paties A. J. paaiškinimais ir vaizdo registratoriaus duomenimis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad A. J. padarė vieną paskui kitą sekančius net kelis pavojingus KET reikalavimų pažeidimus, jie buvo padaryti be jokios aiškios priežasties – siekiant aplenkti ir neva pamokyti liudytoją E. Š. tinkamo vairavimo, kai tam nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės, rodo, kad A. J. veiksmai buvo padaryti tenkinant savo interesus, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą ir parodyti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, t. y. buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Padarytų nusižengimų skaičius, pobūdis ir paskatos patvirtina, kad visi A. J. veiksmai atlikti tikslingai, kryptingai, suvokiant veikos pavojingumą ir norint taip veikti.

Šalies argumentai

4. A. J. gynėjas advokatas V. D. apeliaciniame skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį, 2020 m. kovo 24 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Skundo autoriaus teigimu asmens kaltė gali būti konstatuota tik ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad kaltas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta nei kuriose vietose sutampa liudytojų ir A. J. parodymais, nei kuriose vietose liudytojų parodymus patvirtina vaizdo registratoriaus duomenys, apsiribojama tik deklaratyviu teiginiu, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, iš dalies sutampantys su A. J. paaiškinimais ir vaizdo registratoriumi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojai E. Š. ir J. Š. buvo nusiteikę neigiamai apelianto atžvilgiu, nes tarp jų buvo kilusi konfliktinė situacija. Tai patvirtina jų duotuose paaiškinimuose vyravę posakiai „manevravo isteriškai“, „aštriai“, „KIA automobilis tiesiog buvo prilipęs prie jų automobilio galo“ ir t.t. Neatmestina tikimybė, kad siekdami pamokyti apeliantą minėti liudytojai galėjo tendencingai nurodyti įvykio aplinkybes. Juolab, kad jokių kitų pranešimų dėl netinkamo A. J. vairavimo nebuvo gauta.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad nors apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad vienas iš A. J. padarytų KET pažeidimų yra staigus priartėjimas prie automobilio iš galo, tačiau byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo apie šio pažeidimo padarymą. Juolab, kad liudytojai neturėjo jokios galimybės nustatyti A. J. vairuojamos transporto priemonės greičio, o jis pats neigė nesaugiai priartėjęs. Byloje taip pat nėra nei vieno įrodymo objektyviai pagrindžiančio, kad A. J. mirksėjo šviesomis iš galo ar pavojingai manevravo tarp automobilių. Juolab, kad pats apeliantas nurodė, jog saugiai atliko visus manevrus ir jokių KET pažeidimų nepadarė. Tuo tarpu byloje esantis vaizdo įrašas tik patvirtina, kad A. J. vairuojama transporto priemonė sustojo antroje eismo juostoje priešais liudytojų automobilį ir įjungė avarinį signalą, transporto priemonės važiavo lėtai ir vaizdo įrašė užfiksuota situacija niekaip nepatvirtina, kad apeliantas staiga tyčia užblokavo jiems kelią, nes tokiu atveju transporto priemonių greitis būtų buvęs didelis. Byloje nėra jokių duomenų apie staigų stabdymą ir jo žymes. Be to, taip ir lieka neaišku, kodėl liudytojai neapvažiavo sustojusio automobilio, priešingai iš jų parodymų akivaizdu, kad vairuotojas pats nuleido automobilio langą ir nevengė kalbėti su apeliantu, kas rodo, kad pačių liudytojų elgesys nebuvo vienareikšmis šioje situacijoje ir kelią abejonių. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju vienintelis netinkamas A. J. elgesys buvo transporto priemonės sustojimas antroje eismo juostoje ir nuėjimas iki liudytojų automobilio siekiant sudrausminti vairuotoją.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas gali būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu tik tada kai padaromas tiesiogine tyčia ir jo padarymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos yra aktyvūs veiksmai, nukreipti į tam tikrą tikslą, jais pažeidžiama viešojo tvarka, tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės, aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Nagrinėjamu atveju skundo autoriaus nuomone byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas būtų buvęs chuliganiškas, nėra pagrindo spręsti, kad būtų šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, kad buvo demonstruojama nepagarba visuomenei, kad kilo realios pasekmės, o vien tik transporto priemonės sustojimas antroje juostoje ar nuėjimas iki liudytojo automobilio negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomenei tvarkai, ar kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimas, siekiant pasirodyti prieš kitus. Taigi, nesant jokių įrodymų, kurie leistų A. J. veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus tiesiogine tyčia iš chuliganiškų paskatų, todėl administracinių nusižengimų teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato V. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apelianto atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis galutinėmis teismo išvadomis, jog byloje surinktų įrodymų pakanka A. J. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl A. J. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, ištyrė visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju kai yra padarytas bent vienas KET pažeidimas, šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų ir šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Remiantis teismų praktika chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų A. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už KET 4, 9, 48.4, 90 ir 101 punktų reikalavimų pažeidimus, t. y., kad 2019 m. gruodžio 23 d. 13.42 val. Kaune, Užnemunėje, vairuodamas automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, naudodamas tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, staiga priartėjo prie antra eismo juosta važiavusio automobilio galo, pastarojo vairuotojui sumažinus važiavimo greitį, toliau tęsdamas savo veiksmus, padidino važiavimo greitį, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, kai tai nebuvo būtina, sugrįžęs į pirmą eismo juostą vėl persirikiavo į antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir, kad nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų sustojo, be jokios priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliūties, įjungė avarinę šviesos signalizaciją, tokiu būdu užblokavo eismą antroje eismo juostoje, dėl ko paskui jį važiavusios transporto priemonės vairuotojui teko sustabdyti automobilį, kad išvengti susidūrimo. Šie jo padaryti pažeidimai betarpiškai įrodyti nuosekliais liudytojų E. Š. ir J. Š. parodymais, jog jie važiavo antra eismo juosta leistinu greičiu, apie 70 km/h, su visu automobilių srautu, kai prie jų automobilio iš galo prisartino A. J. vairuojamas automobilis KIA, kuris mirksėjo šviesomis, buvo labai arti jų automobilio galo, po to bandė aplenkti jų automobilį iš dešinės – persirikiuoti į pirmą juostą, iš ten sugrįžo į antrą juostą ir visiškai be jokios priežasties sustojo antroje eismo juostoje priešais liudytojų automobilį, dėl ko liudytojas turėjo stabdyti, kaip ir kiti iš galo važiuojantys automobiliai. Šios liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su aplinkybėmis, kurias liudytojas E. Š. nurodė paskambinęs policijai iš karto po minėto įvykio ir pranešęs apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat neginčijo, kad sustojo antroje eismo juostoje, nesant jokios kliūties, įjungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti su liudytoju dėl jo vairavimo būdo. Šias aplinkybes jis patvirtino 2020 m. sausio 23 d. pateiktame paaiškinime ir apklaustas apylinkės teisme. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje pateiktame liudytojo E. Š. vaizdo registratoriumi užfiksuotame vaizdo įraše, iš kurio aiškiai matyti, kad A. J. vairuojamas automobilis visiškai sustoja antroje eismo juostoje nesant jokios kliūties, tada įjungia avarinį signalą. Tokie jo veiksmai priverčia sustoti ir iš paskos važiavusį liudytojų automobilį (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) 8 lapas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios byloje nustatytos objektyviosios A. J. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks pasirinktas automobilio vairavimo būdas, t. y. staigus priartėjimas prie automobilio galo, mirksėjimas šviesomis, staigus ir nesaugus manevravimas tarp automobilių, esant pakankamai dideliam važiavimo greičiui (70 km/h), ypač intensyvaus eismo kelyje bei sustojimas antroje eismo juostoje be jokios būtinybės, yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik pačiam vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad toks apelianto elgesys sukėlė akivaizdžią kliūtį ne tik liudytojui E. Š., kuris buvo priverstas stabdyti siekiant išvengti susidūrimo, bet ir kitiems eismo dalyviams, kurie dėl užblokuotos antros eismo juostos buvo priversti aplenkti sustojusius automobilius iš dešinės. Tuo tarpu, kad liudytojas E. Š. būtų atlikęs kokius nors neleistinus veiksmus, susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymu, dėl ko A. J. neva buvo priverstas sustabdyti liudytojo automobilį ir perspėti jį dėl netinkamo vairavimo, byloje nenustatyta. Juolab, kad kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, net jei E. Š. vairuojamas automobilis važiavo mažesniu nei toje kelio atkarpoje numatytas maksimalus leistinas greitis (apelianto teigimu 50 km/ greičiu, kai leistinas 70 km/h) negali būti laikoma trukdymu eismui, nes kelio ženklas nurodo maksimalų leistiną greitį, tačiau tai neužkerta kelio vairuotojui, įvertinus visas aplinkybes, pasirinkti ir mažesnį važiavimo greitį bei jokiu būdu nesuteikia apeliantui visiškai jokio teisėto pagrindo pavojingai manevruoti, staigiai priartėti iš automobilio galo, mirksėti šviesomis, aplenkus staigiai sustoti antroje intensyvaus eismo kelio juostoje, išlipti iš automobilio ir eiti iki liudytojo automobilio, pažeidžiant eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai dėl neva netinkamo E. Š. vairavimo, pagrįstai laikytini kaip jo gynybinė versija, siekiant sumenkinti savo veiksmų pobūdį bei išvengti gresiančios griežtos administracinės nuobaudos.

12. Nors apeliaciniame skunde tiek A. J., tiek ir jo atstovas tvirtina, kad šioje byloje nėra įrodytas vienas iš privalomų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymis – chuliganiškos paskatos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantas tyčia padarė kelis vienas po kito sekančius šiurkščius KET pažeidimus be jokios aiškios priežasties, kaip matyti iš paties apelianto paaiškinimų, siekiant aplenkti ir pamokyti per lėtai priekyje važiavusį vairuotoją, kai tam nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės, kas rodo, kad A. J., pasirinkdamas tokį vairavimo būdą – staigų priartėjimą, mirksėjimą šviesomis, pavojingą manevravimą intensyvaus eismo kelyje, automobilio sustabdymą antroje eismo juostoje, sutrukdant kitam eismo dalyviui, kai tam nebuvo pagrindo (kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės pagrindinė stabdymo priežastis buvo siekis išsakyti savo nepasitenkinimą kitam vairuotojui dėl per lėto važiavimo) bei išlipdamas iš automobilio ir vaikščiodamas intensyvaus eismo kelyje, tyčia demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, vairavo šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, kas pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertinta kaip chuliganiškas vairavimas, todėl Institucijos 2020 m. kovo 24 d. nutarimu A. J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

13. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog apeliantas staigiai priartėjo prie automobilio iš galo, nesaugiai manevravo dideliu greičiu ir mirksėjo šviesomis, tokios aplinkybės nėra užfiksuotos vaizdo registratoriaus įraše, o teismas iš esmės rėmėsi priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių liudytojų parodymais. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių išsamių liudytojų E. Š. ir J. Š. parodymų, kurie tarpusavyje sutapo ir nebuvo prieštaringi, kad minėti asmenys įvykio dieną važiavo antra eismo juosta, maždaug 70 km/h greičiu, kai prie jų automobilio iš galo prisiartino A. J. automobilis, mirksėjo šviesomis, buvo labai arti jų automobilio, bandė palenkti jų automobilį iš dešinės – persirikiuoti į pirmą juostą, iš jos grįžo į antrą ir visiškai be jokios priežasties sustojo antroje eismo juostoje priešais liudytojų automobilį, dėl ko jie buvo priversti staigiai stabdyti. Šios aplinkybės sutampa iš esmės su aplinkybėmis, nurodytomis liudytojo E. Š. pranešime apie įvykį (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), 6 lapas) bei liudytojos J. Š. 2020 m. sausio 9 d. paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), 12 lapas). Aplinkybę dėl sustojimo antroje eismo juostoje, nesant tam jokios priežasties, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J., tiek 2020 m. sausio 23 d. paaiškinime, tiek apklausiamas apylinkės teisme, nurodęs, kad sustojo antroje eismo juostoje ir išlipo iš automobilio bei priėjo prie liudytojo automobilio norėdamas jį įspėti dėl netinkamo vairavimo. Aplinkybė dėl sustojimo antroje eismo juostoje, nesant tam jokios būtinybės, patvirtinta ir vaizdo registratoriaus užfiksuotais duomenimis (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), 8 lapas). Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai nustatė ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų E. Š. ir J. Š. parodymų objektyvumu ir nešališkumu. Duomenų, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą A. J., byloje nėra. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Juolab, kad jau kaip minėta anksčiau, nuoseklius liudytojų parodymus pagrindžia kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. J. skundą dėl institucijos nutarimo, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir pareiškėjo skundo argumentus. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. atstovo advokato V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Darius Kantaravičius