Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino, Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

atsakovo - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Mindaugui Černauskui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (išbraukti iš policijos operatyvinės įskaitos) ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. bei Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklių (toliau tekste – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2002-10-03 nutarimu Nr. 1558, 5.2. p. nuostatomis (b.l. 16, 27, 38, taip pat Operatyvinės sekimo bylos dokumentų duomenys). Minėtų dokumentų duomenų analizė patvirtina, kad pareiškėjas priklauso Kauno mieste ir aplinkiniuose rajonuose aktyviai veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei ir gali daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pareiškėjas palaiko ryšius su kitų miestų nusikalstamų grupuočių nariais, gauna pajamas iš nusikalstamos veiklos (narkotinių medžiagų platinimas, turto prievartavimas, prekyba šaunamaisiais ginklais, akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir pan.), kurias naudoja tolimesnės nusikalstamos veiklos įrankiams bei priemonėms įgyti. Pareiškėjas jau ilgą laiką nenutraukia nusikalstamų ryšių su kitais organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais, tampa vis aktyvesniu jos dalyviu, jo priešingi teisei veiksmai tampa vis aktyvesni ir agresyvesni (neteisėtas laisvės atėmimas, žmonių grobimas ir pan.).

Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas ginčija operatyvinės veiklos subjekto veiksmų teisėtumą įrašant pareiškėją į policijos operatyvinę įskaitą, motyvuodami tuo, jog nebuvo įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, be to, kadangi atsakovas neleidžia susipažinti su operatyvine medžiaga, todėl nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, negali tinkamai ginti savo pažeistas teises teisme – tuo pažeidžiamas šalių rungimosi principas. Operatyvinės veiklos teisinius pagrindus, operatyvinės veiklos principus ir uždavinius, operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas, operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą operatyvinėje veikloje, operatyvinės informacijos panaudojimą ir atskleidimą, taip pat šios veiklos finansavimą, kontrolę ir priežiūrą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas (toliau tekste - Įstatymas). Įstatymo 3 str. 10 d. įvardija operatyvinę įskaitą kaip operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistemą, skirtą operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui. Operatyvinėje įskaitoje turi būti kaupiami operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui skirti duomenys apie: rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus; nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis; aktyvius asmenų veiksmus neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas; kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla bei kitus su valstybės saugumu susijusius asmenis ir valdymo institucijas (Taisyklių 5 p.). Įstatymo 9 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant pradedamas operatyvinis tyrimas. Pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas, remiantis Įstatymo 9 str. 1 p. numatytu pagrindu – turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 str. , 145 str. 2 d., 146 str. 2 ir 3 d., 150 str. 1 d., 151 str. 2 d., 162 str., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 198 str. 2 d., 213 str. 1 d., 214 ir 215 str., 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., 228 str. 2 d., 240 str., 253 str. 1 d., 256 str. 1 d., 300 str. 2 d., 301 str. 2 d. 302 str. 2 d. 307 str. 1 ir 2 d, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi, Įstatymo 9 str. 1 p. taikymas neatsiejamas su tam tikro pobūdžio informacijos (duomenų) turėjimu. Kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 57 str. 6 d. nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ištyrusi ir įvertinusi atsakovo pateiktos įslaptintos (operatyvinės) medžiagos duomenis, taip pat atsižvelgdama į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoti nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009-04-06 pažymos Nr. SD6-G-748 (b.l. 38) turinį bei Kauno apskrities VPK duomenų bazėje esančius duomenis apie pareiškėją (teistumą, pareikštus oficialius perspėjimus - b.l. 39-47), neperžengdama slaptumo ribų ir neatskleisdama įslaptintos informacijos turinio, konstatuoja, kad operatyvinės veiklos ir tyrimo procese, nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei tvarkos, vadovaudamasis įskaitos duomenų tvarkymo instrukcijomis, gautos operatyvinės informacijos pagrindu, įgaliotas operatyvinės veiklos subjektas į policijos operatyvinę įskaitą pareiškėją įtraukė teisėtai ir pagrįstai, nes apie pareiškėją surinktų ir su juo betarpiškai susijusių duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas jo įtraukimui į policijos operatyvinę įskaitą.

Teismas taip pat konstatuoja, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p. duomenys apie operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus gali sudaryti valstybės paslaptį. Sutinkamai su ABTĮ 57 str. 3 d. nuostatomis, įstatymų leidėjas numatė, kad tam tikrais atvejais įrodymais administracinėje byloje gali būti ir duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, net jeigu jie nėra išslaptinti (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2005-11-22 nutartis byloje Nr.A-1413/2005, 2006-06-13 nutartis byloje Nr.A-932/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime Dėl valstybės ir tarnybos paslapčių suformulavo aktualias šių klausimų sprendimo nuostatas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visais atvejais būtina paisyti valstybės paslapties, kaip neskelbtinos, neatskleistinos informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visuomenės politinei organizacijai, turinčiai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, konstitucinės sampratos. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka - iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybių visetą. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui atsakovo pateiktos viešos medžiagos, betarpiškai susijusios su pareiškėju, duomenis bei pateiktą informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, daro pagrįstą išvadą, kad administracinėje byloje esantys įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme visiškai atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotas įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, išaiškinimo taisykles. Tiek viešos, tiek įslaptintos informacijos duomenys tarpusavyje neprieštarauja, taip pat papildo vieni kitus. Teismui pateikti duomenys, kolegijos įsitikinimu, pripažįstami pakankamais konstatuoti, kad pareiškėjo įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 57 str., 86 str.).

Pareiškėjo bei jo įgalioto atstovo nurodytas motyvas, kad negalint susipažinti su operatyvine medžiaga, nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, pažeidžiama pareiškėjo teisė ginti savo teises teisme, o tuo pačiu pažeidžiamas rungimosi principas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo teisme, įskaitant ir procedūrinius elementus, rungtyniškumas ir šalių lygybė tarp pareiškėjo ir atsakovo yra fundamentalus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektas. Realizuojant teisę į rungimosi principu grindžiamą bylos nagrinėjimą teisme, tiek atsakovui, tiek pareiškėjui turi būti suteikta galimybė žinoti apie kitos šalies pateiktas pastabas bei įrodymus ir juos komentuoti. Tačiau teisė į įrodymų atskleidimą nėra absoliuti. Kai kuriose bylose gali būti būtina atsisakyti pateikti tam tikrus įrodymus susipažinimui, apsaugant viešą interesą, visuomenės saugumą, kitų asmenų teises, liudytojus nuo persekiojimo, išsaugoti paslaptyje policijos tyrimo metodus ir informacijos šaltinius. Šiuo atveju, duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p., 2 d. 20 p., sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokio pobūdžio informacijai netaikomos ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 6 p., todėl atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, darytina pagrįsta išvada, jog byloje atsakovo pateikti operatyvinei duomenys yra būtent tokio pobūdžio įrodymai, kurie negali būti atskleisti pareiškėjui. Nors pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas patyrė procedūrinių sunkumų, kylančių dėl pareiškėjo teisių apribojimo, tačiau šie sunkumai buvo kompensuoti procedūrų, kuriomis vadovaujasi teismas, metu - pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas buvo ABTĮ nustatyta tvarka informuojami apie proceso eigą, jiems buvo leista išdėstyti savo poziciją, pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus bei dalyvauti bylos nagrinėjimo procese tiek, kiek tai buvo įmanoma neatskleidžiant operatyvinio tyrimo medžiagos duomenų. Be to, atsakovo pateiktame atsiliepime į skundą nurodyta, jog pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą buvo įrašytas Įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. bei Taisyklių 5.2. p. nurodytais pagrindais (b.l. 16), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoti nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009-04-06 pažymoje Nr. SD6-G-748 buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo priklausymą Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei, bendravimą su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, todėl pareiškėjas turėjo teisę paneigti (nuginčyti) aukščiau nurodytus pagrindus bei duomenis teisme. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog pareiškėjo teisė ginti savo interesus teisme nebuvo pažeista, jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, rungimosi principas byloje pažeistas nebuvo.

Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjo įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą pagrįstas ir teisėtas, todėl įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. -87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.