Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-93-1082/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-31
Bylos Nr.
1-93-1082/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33033-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
T. G.
Kaltinamasis
T. J.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-93-1082/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33033-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13;1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 31 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,nukentėjusiajai T. G.,kaltinamajam T. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Čekijos Respublikos miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę suderinus su Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str., sankcijose numatytomis bausmėmis ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – galutine arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 178 str. 2 d. – galutine laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2024 m. balandžio 11 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 00.24 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,45 promilių alkoholio), pažeisdamas 2024 m. rugpjūčio 24 d., 20.45 val., Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį bei pasinaudodamas pavojų patiriančios motinos T. G. pažeidžiamumu grįžo į savo gyvenamąją vietą, iš kurios buvo laikinai iškeltas, ir tęsdamas neišspręstą konfliktą stvėrė pagalbos balkone besišaukiančią nukentėjusiąją už plaukų, laikydamas už jų įsitempė į kambarį, o nukentėjusiajai pradėjus šaukti sugriebė rankomis kaklą ir smaugė nukentėjusiąją.

Kaltinamasis T. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis girtavo kartu su savo mama ir patėviu. Tuo metu jis gėrė stipriuosius gėrimus, jų išgėrė daug, buvo labai neblaivus, dėl ko neatsimena paties įvykio, tačiau sutinka, kad galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime, atlikti tokius veiksmus, apie kuriuos nurodė jo mama ir kurie išvardinti kaltinime. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Vėliau jis mamos atsiprašė, ji jam atleido. po to įvykio jis kreipėsi pagalbos dėl gydymosi nuo alkoholizmo ir po to įvykio lyg šiol daugiau alkoholio nevartojo. Jis ir dabar tęsia gydymą, lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, supranta to būtinybę ir poreikį, sutiktų su įpareigojimu gydytis nuo priklausomybės. Tokius kaltinime nurodytus savo veiksmus jis vertina labai blogai, gailisi taip pasielgęs. Su ligonių kasos ieškiniu jis sutinka, jį apmokėjo.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios T. G. apklausos protokolų matyti, jog ji parodė, kad 2024-08-24 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji kartu su sūnumi T. J. ir sugyventiniu E. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Visą laiką sėdėjo draugiškai, kalbėjosi, bet vakare apie 20.00 val. jos sūnus T. J. pradėjo su ja ir jos sugyventiniu žodžiu konfliktuoti, dėl ko patyrė psichologinį smurtą. Apie 22.20 val. atvyko policijos pareigūnai, kurie išdavė sūnui smurto artimoje aplinkoje orderį. T. J. buvo išprašytas iš namų, bet apie 00.00 val. sūnus atėjo prie balkono ir prašė įleisti į namus. Pasakius, kad negalima, sūnus nuėjo, tačiau po kokių 20 min. pradėjo belsti į buto duris. Jai atidarius duris, sūnus įėjo į namus, sakė, kad eina miegoti, bet miegoti nėjo ir pradėjo žodžiu konfliktuoti su jos sugyventiniu. Išsigandusi ji bėgo į balkoną kviesti pagalbos, bet T. J. čiupo jai už plaukų ir partempė į kambarį. Ji pradėjo rėkti, kad negalima taip daryti. Sūnus pradėjo ją smaugti ir pykti, kad ji kreipiasi į policiją. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir nuvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo medikai ir nurodė gydytis namuose. Daugiau pas jokius kitus gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 51-57).

Teisme nukentėjusioji T. G. patvirtino, kad sūnus T. J. jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų jam neturi, jos žiniomis – jis po įvykio daugiau nevartojo alkoholio ir dabar jų santykiai geri.

Iš 2024-08-26 apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2024-08-25 00.24 val. pranešimo apie įvykį stenograma. Įraše girdėti, kaip paskambinusi moteris, kuri atsisakė prisistatyti, pranešė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė balkone prašo iškviesti pagalbą. Pranešėja įtaria, kad sūnus smurtauja prieš motiną (1 t., b. l. 28-30).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo R. Š. 2024-08-25 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei apklausos protokolo matyti, jog juose užfiksuota, kad 2024-08-24 apie 20.15 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas. Kartu su vyr. patrule G. J. nuvykus minėtu adresu, bute buvo neblaivūs asmenys: T. J., pastarojo motina T. G. bei šios sugyventinis E. K.. T. G. paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus T. J. kilo žodinis konfliktas ir ji norėtų, jog sūnus išeitų iš namų. T. G. teigimu, smurtas buvo psichologinis, fizinis smurtas naudotas nebuvo. Jokių akivaizdžių sužalojimų ant T. G. nesimatė. Jis užpildė smurto artimoje aplinkoje orderį ir T. J. buvo išlydėtas iš namų. 2024-08-25 apie 00.30 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pakartotinai gavo nurodymą vykti tuo pačiu adresu. Buvo nurodyta, kad prieš pranešėją smurtauja sūnus. Nuvykus minėtu adresu, bute buvo tie patys neblaivūs asmenys: T. J., T. G. ir E. K.. T. G. verkė, buvo susijaudinusi. T. G. paaiškino, kad po to, kai buvo išprašytas iš namų, sūnus grįžo ir prašė įleisti į vidų. Ji sūnų įleido į butą. Bute tarp jos sūnaus T. J. ir sugyventinio E. K. kilo žodinis konfliktas. Ji išsigando ir bėgo į balkoną kviesti pagalbos, tačiau sūnus ranka sučiupo jai už plaukų pakaušyje ir stipriai, visa jėga patempė atgal. T. G. teigimu, jai skaudėjo. T. G. rodė pakaušyje plaukus, sakė, kad buvo išrautas visas kuokštas plaukų. Jis labai į nukentėjusiosios pakaušį nežiūrėjo, matė, kad gana daug plaukų buvo pribyrėjusių ant T. G. drabužių. Plaukų kuokšto ant grindų nesimatė, bet T. G. vis kartojo, kad šiai skauda pakaušį, nes sūnus stipriai tempė. Taip pat T. G. sakė, kad skauda ir nugarą, daugiau kairį nugaros šoną. Tikslesnių aplinkybių, kaip buvo sužalota nugara, T. G. nepaaiškino, tačiau sakė, kad sūnui tempiant šią už plaukų iš balkono, ji galėjo nugarą užsigauti į balkono duris ar į lovą-sofą, stovėjusią prie balkono durų. T. J. buvo stipriai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sakė, kad yra nekaltas, prašė nesulaikyti. T. J. buvo nustatytas 3,45 prom. girtumas, T. G. – 2,64 prom. girtumas. Atvykus medikams, T. G. keletą kartų sakė, kad šiai labai skauda pakaušį. Nuvykus į ligoninės priėmimo skyrių T. G. paaiškino, kad sūnus ją ir smaugė. Jokių žymių ant T. G. kaklo nebuvo. Paprašius patikslinti, kaip smaugė ir paaiškini, ar skaudėjo, T. G. tikslesnių aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 5-7, 86-89).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės G. J. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog jame užfiksuota, kad smurtą patyrusi T. G. (nustatytas 2,64 prom. girtumas) paaiškino, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus T. J. (nustatytas 3,45 prom. girtumas) tempė ją už plaukų iš balkono. T. G. pakaušyje bei kairės pusės nugaros šone užfiksuoti sužalojimai (1 t., b. l. 17-24).

Iš liudytoja apklaustos Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės G. J. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024-08-24 apie 20.15 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas. Kartu su tyrėju R. Š. nuvykus minėtu adresu, bute buvo neblaivūs asmenys: T. G., pastarosios sūnus T. J. ir sugyventinis E. K.. T. G. paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus T. J. kilo žodinis konfliktas ir ji nori, jog sūnus išeitų iš namų. T. G. teigimu, sūnus naudojo tik psichologinį smurtą, fizinis smurtas naudotas nebuvo. Jokių akivaizdžių sužalojimų ant T. G. nematė. Buvo užpildytas smurto artimoje aplinkoje orderis ir T. J. išlydėtas iš namų. Vėliau, tai yra 2024-08-25 apie 00.30 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus vėl gavo nurodymą vykti tuo pačiu minėtu adresu, kur vyksta konfliktas, smurtauja sūnus. Nuvykus minėtu adresu, bute buvo tie patys neblaivūs asmenys: T. G., T. J. ir E. K.. T. G. buvo susijaudinusi, verkė. Paklausus, kas nutiko, T. G. paaiškino, kad po to, kai T. J. buvo išprašytas iš namų, gal po kokių dvejų valandų sūnus vėl grįžo ir prašė įsileisti į butą. Įsileidus sūnų į butą, tarp jos sugyventinio ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Išsigandusi ji bėgo į balkoną kviesti pagalbos, tačiau sūnus ranka (nežino kuria) sučiupo jai už plaukų pakaušyje ir stipriai patempė atgal. T. G. teigimu, ji juto stiprų fizinį skausmą. Ant T. G. drabužių nugaros pusėje buvo matyti pribyrėjusių plaukų. T. G. keletą kartų vis rodė pakaušį, sakė, kad skauda. Plaukų kuokšto ji nematė, bet T. G. vis rodė pakaušį ir sakė, kad šiai išrovė plaukus. Atvykusiems medikams T. G. sakė, kad šiai skauda ir nugarą. Kairiame nugaros šone buvo matyti nubrozdinimas. Tikslesnių aplinkybių, kaip buvo sužalota nugara, T. G. nepaaiškino, tik sakė, kad sūnui tempiant šią už plaukų iš balkono, ji galėjo nugarą užsigauti į balkono staktą ar į lovą-sofą, stovėjusią prie pat balkono durų. T. G. medikams taip pat keletą kartų sakė, kad šiai labai skauda pakaušį. T. J. buvo stipriai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sakė, kad yra nekaltas, prašė nesulaikyti. T. J. buvo nustatytas 3,45 prom. girtumas, T. G. – 2,64 prom. girtumas. Ligoninės priėmimo skyriuje T. G. paaiškino, kad sūnus šią smaugė, tačiau jokių žymių ant T. G. kaklo nebuvo. Paprašius patikslinti, kaip ir kokiu būdu smaugė, ar skaudėjo, T. G. tikslesnių aplinkybių nenurodė. Taip pat nori pažymėti, kad jos pildyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo grafoje „Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta“ vietoje skaitmens 1 turi būti skaitmuo 7, vietoje skaitmenų 2 ir 3 turi būti skaitmuo 9, tai yra sužalojimas pakaušyje (1 t., b. l. 78-81).

Iš 2024-10-23 apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuoti į pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo reagavusių policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašai, daryti 2024-08-25. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Užėjus į butą, kambaryje sėdi jaunuolis (nustatyta jo asmenybė – T. J.), ant lovos sėdi moteris (nustatyta jos asmenybė – T. G.) ir vyriškis (nustatyta jo asmenybė – E. K.). Policijos pareigūnui pasiteiravus, kas vyksta, T. G. atsako: „aš nebegaliu, žiūrėkit (rodo savo pakaušį)“. Pareigūnui paklausus, ar dabar trenkė, T. G. atsako: „taip“. Šalia sėdintis E. K. palinksi galvą. T. G. verkia, prašo išvežti. T. J. prašo paleisti. Policijos pareigūnas paaiškina, kad: „vieną kartą jau paleidau ir tu grįžai atgal, ir davei per galvą“. Policijos pareigūnė G. J. iš arčiau apžiūri T. G. galvą. T. G. rodo pakaušį ir sako: „paėmė už plaukų ir ištempė iš balkono (verkia), nedovanosiu“. Policijos pareigūnui pasiteiravus, ar skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas, T. G. atsako: „taip (ranka suima plaukus pakaušyje, rodo) ir ištempė iš balkono“. Pareigūnas dar kartą nurodo T. J. eiti į tarnybinį automobilį ir kartu su T. J. išeina į bendro naudojimo koridorių, kur sutinka paramedikus. Pareigūnas sako: „apžiūrėkit moterį, plaukų kuokštas turėtų būti“. Pareigūnas, T. J. įsodinęs į tarnybinį automobilį, grįžta atgal į butą. Paramedikai kartu su policijos pareigūnais įkalbinėja T. G. vykti į ligoninę apžiūrai. T. G. sutinka (1 t., b. l. 31-33).

Iš 2024-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo butas, esantis (duomenys neskelbtini). <...> Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas neapimta (1 t., b. l. 8-16).

Iš 2024-09-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, T. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 43).

2024 m. rugpjūčio 24 d. 20.45 val. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo R. Š. surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-36).

Nors kaltinamasis T. J. nurodė dėl savo buvusio neblaivumo neatsimenantis įvykio aplinkybių, tačiau jis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai, teigė sutinkantis su mamos T. G. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, jo veiksmais, kurie išvardinti kaltinime, neneigė, kad būdamas neblaivus jis galėjo taip pasielgti – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtauti prieš savo mamą ir savo veiksmais sukelti pastarajai fizinį skausmą. Kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fiziškai smurtavo prieš savo mamą patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo T. J. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad T. J. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia stveriant nukentėjusiąją už plaukų, laikant už jų įsitempiant į kambarį, sugriebiant rankomis nukentėjusiosios kaklą ir smaugiant ją, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai T. G., ką patvirtina ne tik nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos duomenys, bet ir specialisto išvada. Pastarieji duomenys esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo šeimos narę – mamą T. G., jai sukeldamas fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš mamą, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai prieš savo šeimos narę teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

T. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, taip pat jis yra baustas administracine tvarka, nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Šiuo nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas padarytas kaltinamajam neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jos vykdymo metu. Teismas pastebi, kad tiek šiuo nuosprendžiu inkriminuojamas nusikaltimas, tiek ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat didžioji dalis administracinių nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu, ką pripažino ir pats kaltinamasis. Pasak T. J., jis po šiuo nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo padarymo kreipėsi pagalbos dėl gydymosi nuo alkoholizmo, gydymą tęsia ir dabar, po pastarojo įvykio daugiau alkoholio nevartojo, nori ir ketina toliau gydytis, sutiktų su įpareigojimu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam T. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant tam tikrus įpareigojimus bei draudimą, bausmės trukmę nustatant artimą vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 00.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 17.06 val.

Kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jos vykdymo metu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu T. J. paskirtos neatliktos bausmės dalis, kuri nustatyta atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo savo mamos bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 96,52 Eur civilinį ieškinį dėl T. G. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (1 t., b.l. 92-97), tačiau kaltinamajam pateikus teismui pinigų pervedimo kvitą dėl aukščiau nurodytos pinigų sumos pervedimo civiliniam ieškovui (2 t., b. l. 76), kas rodo minėtos žalos visišką atlyginimą, procesas dėl pastarojo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams), neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ir paskirti T. J. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į subendrintos bausmės laiką įskaityti T. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 00.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 17.06 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo savo mamos bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 96,52 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 52 centų) civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė????