Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-03-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-1379-1105/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-08
Bylos Nr.
e2YT-1379-1105/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00427-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio miesto, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio miesto 4-asis notaro biuras, Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1379-1105/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00427-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. V. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina O. E. J. po savo vyro, pareiškėjos tėvo, mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Savo pareiškime nurodė, kad ji yra J. J. ir O. E. J. dukra. Tėvai iki pat mirties gyveno nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus jos tėvui J. J., name liko gyventi jos motina O. E. J. Iki mirties motina gyveno minėtame name. Motina perėmė sutuoktinio J. J. turtą, dalį gyvenamojo namo su žemės sklypu, kilnojamąjį turtą, jo asmeninius daiktus, valdė juos kaip nuosavus. Pareiškėjos motina mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė žemės sklypą, prižiūrėjo sodą. Buvo ligota, (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja. Po motinos mirties, ji kreipėsi į Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kuriame jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau, paaiškėjo, jog motina po pareiškėjos tėvo mirties (duomenys neskelbtini), nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Tiek mirus tėvui, tiek motinai, pareiškėja rūpinosi jų laidotuvėmis, skyrė savo asmenines lėšas. Pareiškėjos teigimu, ji nori susitvarkyti su paveldėjimu susijusius dokumentus, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina po jos tėvo mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, informavo, jog VMI nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei.

4. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ byloje atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Pareiškimas tenkinamas.

7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina O. E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. J. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą po motinos ir tėvo mirties atsiradusi palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėjas J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo vieną vaiką – dukrą J. V., jo sutuoktinė – O. E. J., mirusi (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo J. J. mirties liko jo asmeniniai daiktai, nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame palikėjas ir jo sutuoktinė gyveno iki pat mirties. Pareiškėjos teigimu, po tėvo J. J. mirties, motina O. E. J. perėmė sutuoktinio turtą, dalį gyvenamojo namo su žemės sklypu, jo turėtas santaupas, visą kilnojamąjį turtą – baldus, namų apyvokos daiktus, tėvo asmeninius daiktus, drabužius, valdė kaip nuosavus. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog O. E. J. po sutuoktinio mirties mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėjos teigimu, jos motina priėmė savo sutuoktinio palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos motina O. E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, pareiškėja kreipėsi į palikimo priėmimo vietos notarą, Panevėžio (duomenys neskelbtini) notaro biurą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

11. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad palikėjas J. J. iki pat savo mirties gyveno kartu su sutuoktine O. E. J. Šias aplinkybes nurodė pati pareiškėja, byloje ginčo dėl to nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nėra įregistruotų testamentų.

12. Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad O. E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. J. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad O. E. J. būtų atsisakiusi palikimo ar neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad O. E. J. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio J. J. mirties atsiradusį palikimą.

13. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo J. J. palikimo sudėties.

14. Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos J. V. pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė