- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- I2-3459-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01542-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- T. Š., A. Š.
- Trečiasis asmuo
- P. K., Z. K.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Š. ir A. Š. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K. ir Z. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai T. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 32-38), prašydami panaikinti 2020 m. kovo 30 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-299 (2.13.1) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. vasario 22 d. skundą bei iš esmės ištirti skunde nurodytas aplinkybes.
Paaiškino, kad jų kaimynai P. ir Z. K. galimai neteisėtai filmuoja jų privačią valdą ir privataus gyvenimo aplinkybes, todėl kreipėsi į Inspekciją su prašymu pagal kompetenciją imtis veiksmų, kad kaimynai nefilmuotų pareiškėjų ir jų privačios valdos ir privataus gyvenimo aplinkybių. Taip pat prašė Inspekcijos sunaikinti vaizdo įrašo dalis, kuriose vaizdo kameros pagalba pareiškėjai, jų privatus gyvenimas ir valda buvo užfiksuota, pateikti įrodymus, kad toks sunaikinimas buvo atliktas ir pagal kompetenciją imtis kitų veiksmų, tačiau Inspekcija skundą atmetė. Pareiškėjai mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Nurodo, kad Inspekcija nuspręsdama, kad kamera netikra, neatliko jokio tyrimo ir Sprendime rėmėsi tik P. K. rašytiniu paaiškinimu. Taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar Kaimyno rašytiniai paaiškinimai yra teisingi. Mano, kad taip elgdamasi Inspekcija nevykdo jai pavestų funkcijų ir neužtikrina su jos veikla susijusių teisės aktų tinkamo įgyvendinimo. Taip pat mano, kad tokiu būdu Inspekcija sudaro prielaidas galimai neteisėtai asmens duomenis tvarkančiam ir valdančiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus.
Teigia, kad Sprendime Inspekcija tinkamai ir pagrįstai neįrodė, kad pareiškėjų skundo nagrinėjimas nepriklauso jos kompetencijai. Mano, kad dėl realaus tyrimo neatlikimo, nėra objektyviai patvirtinta, kad vaizdo kamera neveikia ir neatlieka stebėjimo, todėl argumentai, kad pareiškėjų Inspekcijai pateikto skundo nagrinėjimas nėra priskirtinas jos kompetencijai taip pat nėra pagrįstas. Nurodo ir tai, kad Inspekcijos kompetencijos ribos yra daug platesnės nei nurodytos Sprendime ir neapsiriboja išimtinai vien tik Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymu ir įgyvendinimu. Taigi pareiškėjai mano, kad tinkamai nepaneigus, kad vaizdo stebėjimas iš tikrųjų yra vykdomas, negalima teigti, kad šis ginčas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai.
Nurodo, kad priimdama Sprendimą Inspekcija pažeidė viešojo administravimo ir savo veiklos principus. Mano, kad rėmimasis tik P. K. rašytiniu paaiškinimu, kad ant jam priklausančio pastato kabo vaizdo kameros muliažas, – pažeidė objektyvumo principą, nes neobjektyviai buvo vertinami su galimai neteisėtu filmavimu susiję įrodymai, o kaip pagrindas nutraukti skundo nagrinėjimą buvo nurodyta aplinkybė, kad nepateikti vaizdo kameros įrašai, ko pareiškėjai objektyviai negalėjo pateikti. Mano, kad buvo pažeistas ir lygiateisiškumo principas, nes pareiškėjų ir P. K. padėtis buvo vertinama ir pateiktiems teiginiams įrodyti buvo taikomi skirtingi kriterijai. Taip pat dėl neatlikto išsamaus tyrimo, dėl pateiktos informacijos tikrumo buvo pažeistas ir išsamumo principas.
Atsiliepimas
Pareiškėjai 2020 m. liepos 7 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsiliepime į jų skundą buvo pateikta informacija susijusi su trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, kuri iki Inspekcijos atsiliepimo gavimo momento pareiškėjams nebuvo žinoma. Pareiškėjai abejoja trečiojo suinteresuoto asmens pateiktu argumentu dėl kameros muliažo pakabinimo tikslo, nes įėjimas į malkinę yra iš kitos pusės. Mano, kad Inspekcija būdama priežiūros institucija visose tyrimo dalyse turi veikti aktyviai ir reikiamu teismo leidimu pasirūpinti pati, taip pat mano, kad rėmėsi netinkama teismų praktika ir, kad teismo sprendimai visais atvejais būna skirtingi. Pareiškėjai įsitikinę, kad klaidingai nurodyta, jog ant pastato kabo ne vaizdo kamera, o jos muliažas. Mano, kad Inspekcija neišnaudojo kitų būdų patikrinti, ar kaimyno pateiktame rašytiniame paaiškinime pateikta informacija yra teisinga, taip pat neužtikrino, kad skundas būtų išnagrinėtas iki galo. Pareiškėjai mano ir tai, kad Inspekcija nevykdo jai pavestų funkcijų ir neužtikrina su jos veikla susijusių teisės aktų tinkamo įgyvendinimo. Kartu su rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktas ir žemėlapis, kuriame atvaizduotas galimas vaizdo kameros stebėjimo laukas.
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Inspekcija turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas, tačiau fizinių asmenų atžvilgių ši Inspekcijos teisė yra ribojama reikalavimu pateikti teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Pagal teismų praktiką leidimus Inspekcijai išduoda tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos kitos priemonės. Pažymi, kad nagrinėdama analogišką skundą Inspekcija kreipėsi į teismą, tačiau teismo leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas negavo.
Atsakovė teigia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, į tai, kad skundžiami asmenys nevengė bendradarbiauti su Inspekcija, raštu nurodė, kad vaizdo stebėjimo jie nevykdo, nes butaforinės kameros techniškai padaryti to neleidžia. Inspekcija neturėdama kitų įrodymų, kurie keltų abejonę dėl trečiųjų asmenų atsakymų teisingumo, įvertinusi ne tik pareiškėjų, bet ir skundžiamų asmenų teisę į privatumą, teisę į būsto neliečiamybę pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą.
Šalies argumentai
Inspekcija nesutinka su pareiškėjų skunde nurodytu argumentu dėl jos kompetencijos nagrinėjant skundą. Nurodo, jog tretieji asmenys paaiškino, kad butaforinės kameros buvo įrengtos dėl iš malkinės dingstančių malkų, todėl tretieji asmenys nėra suinteresuoti, kad pašaliniai asmenys žinotų, jog vaizdo kameros yra imitacinės. Inspekcija nurodo, kad gavus išsamius atsakymus, kad vaizdo stebėjimas nebuvo vykdomas ir stebėjimas nėra vykdomas, Inspekcija nebeturėjo jokio teisinio pagrindo toliau nagrinėti skundo. Taip pat, vadovaujantis protingumo kriterijais, negalėjo nagrinėti klausimo, ar pakeitus butaforinę kamerą į tikrą, į stebėjimo lauką patektų ar nepatektų privati pareiškėjų teritorija. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, Inspekcija neturėjo kompetencijos kištis į trečiųjų suinteresuotų asmenų privatų gyvenimą.
Nurodo, kad priimdama Sprendimą nagrinėti pareiškėjų pateiktą skundą, Inspekcija dar negalėjo žinoti, ar ant trečiųjų asmenų gyvenamųjų namų pritvirtintos vaizdo kameros yra veikiančios ar ne, tačiau nustačius, kad vaizdo kameros yra imitacinės ir jomis asmens duomenų tvarkymas nėra vykdomas, Inspekcija padarė išvadą, kad ji neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl veiksmų, nesusijusių su asmens duomenų tvarkymu, todėl nutraukė skundo nagrinėjamą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjų skundė išdėstytais teiginiais, jog ji pažeidė viešojo administravimo ir savo veiklos principus ir pažymi, kad nustačius asmenų duomenų tvarkymo nebuvimą, Inspekcija negalėjo viršyti jai, kaip viešojo administravimo subjektui suteiktų įgaliojimų ir vertinti pačių vaizdo kamerų sumontavimo teisėtumo. Dar kartą paaiškina, kad tiriant pareiškėjų skundą nebuvo nustatyta, kad kokiomis nors priemonėmis būtų vykdomas pareiškėjų asmens duomenų tvarkymas, todėl Inspekcija neturėjo kompetencijos ginti pareiškėjų teisės į privatumą bei imtis prevencinių priemonių apsaugoti juos nuo galimos tokio pažeidimo grėsmės ateityje.
Tretieji suinteresuoti asmenys 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydami, kad nuo 2019 m. pavasario malkinėje pradėjus dingti malkoms, nesant tarp sklypų ribų tvoros, 2020 m. sausio 15 d. šeimos draugės pagalba nusipirkto du vienetus kamerų muliažų, kurios sukuria tikrų profesionalių vaizdo kamerų vaizdą. Pažymi, kad kaimynai (pareiškėjai) į juos dėl vaizdo kamerų nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjų skundo nagrinėjimas dėl P. K. ir Z. K. vykdomo vaizdo stebėjimo, nustačius, kad minėti asmenys nevykdo vaizdo stebėjimo ir nerenka/netvarko asmens duomenų, nes vaizdo kamera imitacinė (muliažas). Byla nagrinėjama priimto pareiškėjų skundo suformuluoto dalyko ir nurodytų faktinių aplinkybių (faktinis pagrindas) ribose, nesant viešo intereso už skundo ribų išeiti.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 25 d. gavo pareiškėjų 2020 m. vasario 22 d. skundą Nr. 1R-1437(2.13), kuriame nurodyta, jog kaimynai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą, kuri galimai filmuoja ne tik viešąją erdvę, bet ir pareiškėjų privačią valdą. Skunde pažymėjo, kad kaimynai nei prieš pakabindami vaizdo kamerą, nei vėliau nesikreipė į juos su prašymu leisti filmuoti privačią valdą ir privataus gyvenimo aplinkybes.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas bei užtikrina, kad minėti teisės aktai būtų taikomi. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)(BDAR 4 str. 1 p.). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 str. 2 p.).
Pareiškėjų skundas Sprendimu buvo atmestas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį, paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2-6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros kompetencijai.
Pareiškėjai teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog vaizdo stebėjimas būtų vykdomas. Skunde nurodomi tik samprotavimai ir įrodymais nepagrįsti faktai. Bylos medžiagoje pateiktos dvi fotografijos (b. l. 15–16), iš kurių matyti, kad ant namo sienos pritaisyta kamera, tačiau, ar ji veikia ir ar tikrai stebi pareiškėjus ir kaip tai pasireiškia, duomenų nepateikta. Taip pat kartu su skundu pareiškėjai pateikė ir žemėlapį su galimu vaizdo kameros stebėjimo lauku (b. l. 17), tačiau žemėlapio sudarymas nepagrįstas patikimais duomenimis, nenurodyta kaip ir kuo remiantis pareiškėjai jį sudarė. Pareiškėjų kaimynai – tretieji suinteresuoti asmenys - Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kad nuotraukose matoma kamera nefilmuoja, nefotografuoja ir nekaupia duomenų, nes yra netikra (muliažas) – skirta apsaugoti turtą, sudarant įspūdį, jog teritorija yra stebima. Teisminio nagrinėjimo metu tretieji suinteresuoti asmenys patvirtino Inspekcijai duotus paaiškinimus, papildomai pateikė juos patvirtinančius rašytinius įrodymus: kamerų muliažų 2020 m. sausio mėn. įsigijimo dokumentus ir aprašymą (b. l. 93-97). Gi pareiškėjai jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti (kad vykdomas vaizdo stebėjimas tikromis kameromis, renkant vaizdo duomenis) nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė. Raštu pateikti gatvės seniūnės J. D. paaiškinimai (b. l. 22-23) nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjų nurodomas aplinkybes.
Nustačius, jog kamera yra tik muliažas ir ji nerenka ir nekaupia ir apskritai nedaro fotografijų ar filmuotos medžiagos, pagrįstai padaryta išvada, kad ją įrengę tretieji suinteresuoti asmenys vaizdo duomenų netvarko, todėl asmens duomenų tvarkymas, kaip jis apibrėžiamas BDAR 4 straipsnio 4 punkte, nebuvo vykdomas. Atsižvelgiant į esamą situaciją BDAR nuostatos pareiškėjų 2020 m. kovo 22 d. skunde numanomiems skundžiamų asmenų veiksmams nėra taikomos, nes jie nerinko ir netvarkė asmens duomenų ir nebuvo tų duomenų valdytojai.
Kadangi surinkus rašytinius įrodymus buvo nustatyta, jog duomenų tvarkymas pareiškėjų atžvilgiu vykdomas nebuvo, Inspekcija taip pat neturėjo kompetencijos ginti pareiškėjų teisės į privatumą bei imtis prevencinių priemonių apsaugoti juos nuo galimo tokio pažeidimo grėsmės ateityje. Dėl to Inspekcija teisėtai nutraukė tyrimą pagal pareiškėjų skundą, remdamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, kadangi tyrimo metu Inspekcijai nustačius, kad nevykdomas joks asmens duomenų tvarkymas, neliko Inspekcijai teisinio pagrindo (kompetencijos) tęsti tyrimo.
Pareiškėjai skundžia ir procedūrinius Inspekcijos pareigūnų veiksmus, pasirenkant tikrinimo metodus ir būdus. Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92 (1.12E) (toliau – ir Įsakymas), 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą (toliau – ir Tikrinimas) atlieka vienu ar keliais būdais, atsižvelgiant į tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan. To paties įsakymo 20.1 punkte nurodyta, kad Tikrinimas gali būti atliekamas rašytine procedūra – raštu prašant ir gaunant Tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant, tikrinamam subjektui atsakyti pateikiamus Inspekcijos direktoriaus patvirtintus nustatytos formos klausimynus, papildomus prašymus dėl dokumentų ar informacijos pateikimo ir pan.); 20.2 punkte nurodyta, kad atliekant Tikrinimą vietoje (įskaitant, bet neapsiribojant, Inspekcijos direktoriaus nustatytos formos dokumentų pildymą, papildomų duomenų ir dokumentų rinkimą); 20.3 punkte, jog renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Būtent Inspekcijos valstybės tarnautojas (-ai), gavęs (-ę) užduotį atlikti Tikrinimą, sprendžia, kokiu būdu ar būdais, nurodytais šių Taisyklių 20 punkte, bus vykdomas Tikrinimas (21 p.).
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Tikrinimas buvo atliktas rašytine procedūra 2020 m. vasario 27 d. Inspekcijos raštu Nr. 2R-1094(2.13) „Dėl vaizdo stebėjimo“ (toliau – Inspekcijos raštas) kreipiantis į pareiškėjų nurodytus skundžiamus asmenis, kurie 2020 m. kovo 12 d. pateikė paaiškinimus dėl įrengtos kameros – muliažo. Būtent tikrinimas raštu prašant ir gaunant tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus yra vienas iš būdų atlikti aukščiau minėtame įsakyme, jo 20 punkte numatytą tyrimą. Tad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai atliko tikrinimą. Atsakovė atlikdama tikrinimą rėmėsi Įsakymo 20 punktu ir atliko tikrinimą 20.1 punkte nurodytu būdu - raštu prašant ir gaunant tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus – gavo rašytinius trečiųjų asmenų paaiškinimus, kuriais rėmėsi priimant sprendimą.
Įvertinus teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad tyrimo metodus, strategiją renkasi viešojo administravimo institucija pagal jai numatytą kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjų siūlymai atlikti konkrečius tyrimo metodus ar būdus neįpareigoja institucijos, jei kitais teisėtais būdais galima to paties tikslo pasiekimas. Būtent institucija renkasi tyrimo metodus ir būdus, nusistato tyrimo taktiką ir strategiją, siekdama išlaikyti pusiausvyrą tarp priešingą interesą turinčių asmenų ir jų interesų bei pusiausvyrą tarp tyrimo visapusiškumo, objektyvumo ir išsamumo bei tyrimo operatyvumo, ekonomiškumo ir racionalaus paskirtų institucijai ribotų išteklių panaudojimo.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, atsakovė laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, tyrimo / tikrinimo objektyvumo, proporcingumo, subsidiarumo ir kitų viešojo administravimo principų, todėl priimtas Sprendimas šiuo aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, išdėstytus motyvus konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentais ir tenkinti jų reikalavimus dėl skundžiamo atsakovės sprendimo panaikinimo. Kadangi netenkinamas prašymas panaikinti sprendimą, todėl netenkinamas ir iš jo išplaukiantis prašymas – įpareigoti iš naujo išnagrinėti 2020 m. vasario 22 d. skunde nurodytas aplinkybes.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjų T. Š. ir A. Š. skundą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.