- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-462-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
- Atsakovas
- P. S.
- Ieškovas
- R. M., D. B.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 462 – 227 / 2007 Algimantas Brigadierius Procesinio sprendimo kategorija:
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. M., D. B. ieškinį atsakovui P. S. dėl 24 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo P. S. priešieškinį ieškovėms R. M. ir D. B. dėl 8 974,56 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės R. M. ir D. B. prašė priteisti iš atsakovo kiekvienai po 12 000 Lt bei bylos vedimo išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu susitarė dėl jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Susitarimo patvirtinimui šalys 2006-05-22 sudarė preliminariąją gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė parduodamo turto kainą, pirminį įmokėjimą ir sankcijas už nepagrįstą atsisakymą vykdyti sutartį. Sutartyje atspindėta abiejų šalių valia. Sutarties sudarymo iniciatorius buvo atsakovas. Atsakovo reikalavimu pradėta vykdyti sutartį. Jos sumokėjo po 6 000 Lt, kurie įskaitomi į parduodamo daikto kainą. Siekdamos greitesnio atsiskaitymo jos paėmė iš AB SAMPO banko paskolą (R. M. – 70 000 Lt, D. B. – 50 000 Lt). Vykdydamos sutarties 7 punktą kvietė atsakovą į notarų biurą su visais būtinais namo pardavimui dokumentais pagrindinės sutarties sudarymui. Dėl to, kad atsakovas neturėjo visų reikiamų dokumentų, jo nustatytu laiku – 2006-07-21 11.00 val. notarinėje kontoroje nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Vėliau atsakovas apskritai vengė susitikti su ieškovėmis, atsisakinėjo vykti į notarų biurus, todėl jam tenka visa atsakomybė dėl padarytų nuostolių pagal 2006-05-22 preliminariąją sutartį. Ieškovės ir šiuo metu turi visus pinigus sutartyje numatytam turtui nupirkti.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovių 8 974,56 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsipareigojimą parduoti namą, numatytą 2006-05-22 sutartimi, jis vykdė: turėjo pažymas, reikalingas namo pardavimui, žemės sklypas pirkėjų pageidavimu buvo atskirtas nuo bendrasavininkių, sutartu laiku buvo pas notarą. Ieškovės siūlė įkeisti namą tam, kad jos gautų kreditą pirkinio apmokėjimui, netgi darė psichologinį spaudimą, tačiau jis nesutiko. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovių kaltės, nes jos neturėjo pinigų. Jis dėl to prarado galimybę laiku grąžinti paskolas, gautas už šio namo ir žemės įsigijimą, ir turėjo sumokėti palūkanas ir delspinigius (iš viso, dėl ieškovių kaltės, kredito unijai sumokėjo 8 283,33 Lt), stengdamasis išvengti nuostolių, ieškojo kitų pirkėjų, sugaišo daug laiko bei turėjo su tuo susijusių kitų nuostolių.
2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo P. S. ieškovėms D. B. ir R. M. po 12 000 Lt, taip pat po 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei po 360 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo priešieškinį dėl 8 974,56 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė ir priteisė iš jo 33,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Atsakovo 2007-08-06 įmokėtus į Kėdainių rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Hansabankas 24 000,00 Lt, sprendimui įsiteisėjus, nukreipė jo vykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog 2006-05-22 Kauno miesto 19 notarų biure šalys sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovės iki 2006-07-22 įsipareigojo nupirkti iš atsakovo gyvenamąjį namą, unikalaus Nr. 1993-2028-0024, esantį (duomenys neskelbtini), už 120 000 Lt. Atsakovas, prieš pasirašydamas sutartį, gavo iš ieškovių po 6 000 Lt bei įsipareigojo atsisakęs parduoti turtą už sutartą kainą ir sąlygas, juos grąžinti ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. Kadangi per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą (iki 2006-07-22) šalys pagrindinės sutarties nesudarė, prievolė pagal preliminariąją sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Tiek ieškovės, tiek atsakovas elgėsi netinkamai preliminariojoje sutartyje nurodę neteisingą, beveik dvigubai mažesnę namo kainą (ieškovės nurodė, kad tokia kaina įrašyta atsakovo reikalavimu). Bylos duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad tik dėl atsakovo nesąžiningumo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl jam tenka pareiga grąžinti iš ieškovių gautus 12 000 Lt ir atlyginti nuostolius (CK 6.163 str. 1 ir 2 d., 6.165 str. 4 d., 6.256 str. 2 d.) – šiuo atveju 12 000 Lt netesybas (baudą), numatytas preliminariosios sutarties 10 punkte.
Teismas iš to, kad skelbime namo kaina buvo nustatyta 245 000 Lt ir, ieškovių teigimu, atsakovas pas notarę padidino reikalautą avansą nuo 5 000 Lt iki 12 000 Lt, o namo kainą nustatė 250 000 Lt, nes turėjo grąžinti kitam pirkėjui dvigubą sumą, padarė išvadą, jog prieš ieškoves buvo dar vienas potencialus namo pirkėjas, ir nors su šiomis atsakovo nustatytomis sąlygomis ieškovės sutiko, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.
Teismas atsakovo teiginį, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltos ieškovės, neturėjusios pinigų, laikė nepagrįstu bylos duomenimis ir atmetė. Iš 2006-07-18 AB SAMPO banko išduotų patvirtinimų dėl sprendimo suteikti kreditą teismas nustatė, kad R. M. 35 metų laikotarpiui buvo suteiktas 70 000 Lt, o D. B. 32 metų laikotarpiui – 50 000 Lt kreditai namo iš atsakovo pirkimui. Be to, liudytoja O. Z. (D. B. mama), aktyviai dalyvavusi derybose dėl namo pirkimo ir iš savo pinigų davusi 12 000 Lt užstatui, patvirtino, kad ji buvo pardavusi savo namą, turėjo pinigų ir buvo pasiruošusi pinigais padėti dukrai, tačiau atsakovas nesutiko, kad pinigai būtų pervesti iš jos į jo sąskaitą. Iš to teismas padarė išvadą, jog atsakovas vengė tokio atsiskaitymo būdo, nes tuomet, SAMPO bankui pervedus jam dar panašią sumą, būtų paaiškėję, kad sutartyje nurodyta namo kaina yra daugiau negu dvigubai sumažinta. Pažymėjo, jog pats atsakovas 2007-08-06 teismo posėdyje minėjo, kad “Z. jam pasakė, kad ji yra pardavusi sodybą ir turi pinigų, kuriuos laiko namo remontui.“ Teigė, kad „gali sumokėti už savo dukrą, tačiau ji nežinojo, kokia pinigų suma reikalinga“. Ieškovių rimtus ketinimus patvirtina dar 2006 m. gegužės mėnesį ieškovių užsakymu ir jų lėšomis atliktas namo įvertinimas, preliminariosios sutarties įregistravimas hipotekoje. Iš 2006-07-28 ieškovių pasiūlymo matyti, kad atsakovui 2006-07-21 19 notarų biure, neturint visų būtinų dokumentų ir dėl to nepavykus sudaryti namo pirkimo pardavimo sutarties, jos siūlė atsakovui dar kartą susitikti ir sudaryti namo pirkimo pardavimo sutartį, 2006-05-22 sutarties sąlygų jos neatsisako, pinigus turi (t. 1, b. l. 18). Notarės siūlymą 2006-07-21 šalims patikslinti ir sukonkretinti preliminariąją sutartį, išsiaiškinti dėl kainos, atsiskaitymo terminų ir tvarkos P. S. taip pat ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje nėra aptarta, kokiu būdu (grynaisiais pinigais ar pervedimais) bei terminais numatoma atsiskaityti už namą, todėl laikė nepagrįstu liudytojos A. U. teiginį, kad pagal preliminariąją sutartį pinigai turėjo būti sumokėti sutarties pasirašymo dieną. Ji ir liudytoja S. A. pripažino, kad kreditu mokami pinigai taip pat yra grynieji, tik sumokami vėliau. Pastaroji liudytoja 2007-05-29 teismo posėdyje parodė, kad „... sutarčiai pasirašyti kliūčių nebuvo, bet S. nesutiko pasirašyti sutarties...“. Viso bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės neatsisakė ir nuolat siekė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė. Tokią poziciją teismas vertino tuo, jog kylant namų kainoms, atsakovas siekė namą parduoti kitam pirkėjui už gerokai didesnę kainą, ką patvirtina jo skelbimai laikraščiuose: 2006-08-29 „Kauno dienoje“ ir 2006-09-01 „Noriu“, kuriuose parduodamo namo kaina nurodyta 275 000 Lt, ir tai darė dar nesibaigus ginčams su ieškovėmis. Teismas kitų liudytojų parodymus laikė nereikšmingais ir jų neaptarinėjo.
Teismas nenustatė ieškovių kaltės ir todėl priešieškinį atmetė.
Sprendime teismas taip pat nurodė, kad atsakovas buvo paėmęs dvi paskolas iš Akademinės kredito unijos: 2004-03-10 pagal paskolos sutartį Nr. 01898/PS/01 - 100 000 Lt ir pagal 2005-05-16 paskolos sutartį Nr. 01898/PS/02 - 65 000 Lt sumai. Kredito likutis 2006-08-01 dienai atitinkamai sudarė 75 341,23 Lt ir 5 478,39 Lt. Kreditoriaus (Akademinė kredito unija) 2007-02-15 pažyma patvirtino, kad P. S. buvo išduotos dvi pažymos 2006-07-19 ir 2006-07-21, kuriomis sutiko, kad įkeistas namas būtų parduotas ir apie namo pirkėjus buvo žinoma. 2006-09-04 atsakovas išsiuntė VĮ Registrų centrui prašymą dėl 2006-05-22 sutarties išregistravimo, kadangi ji nebuvo sudaryta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš jo ieškovėms po 1 512,72 Lt kiekvienai sumokėto avanso, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priešieškinį 8 974,56 Lt tenkinti pilnai gauto avanso sąskaita. Teigia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų. Sprendime išvardinti, bet neįvertinti įrodymai, padarytos prieštaringos išvados.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas konstatavo dvi prieštaringas išvadas: pirma, “tiek ieškovės, tiek atsakovas elgėsi netinkamai preliminariojoje sutartyje nurodę neteisingą, beveik dvigubai mažesnę namo kainą (ieškovės nurodė, kad tokia kaina įrašyta atsakovo reikalavimu)“, antra, „Bylos duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad dėl atsakovo nesąžiningumo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl jam tenka pareiga atlyginti 12 000 Lt ir nuostolius, šiuo atveju netesybas (baudą), numatytas preliminariosios sutarties 10 p., taip pat 12 000 Lt“. Teismas padaręs pirmąją išvadą, remdamasis CK 1.5 str., neįvykus sandoriui dėl ydingos preliminariojoje sutartyje įrašytos kainos, turėjo abi šalis pripažinti kaltomis dėl atsiradusių pasekmių ir nepriteisti iš atsakovo baudos.
2. Teismo išvada, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus. Ieškovių pasiūlymu preliminarioje sutartyje buvo nurodyta mažesnė nei žodžiu susitarta 250 000 Lt namo kaina, nes jos įsipareigojo sumokėti mokesčius notarui. Ieškinio turinys bei ieškovės R. M. parodymai (b. l. 41-42) įrodo, jog ieškovės sutiko mokėti tik preliminariojoje sutartyje nurodytą 120 000 Lt kainą, o R. M. savo dalį iš banko gaudama 70 000 Lt paskolą. Ieškovės pripažino, kad D. B. sutarties pasirašymo metu turėjo sumokėti 120 000 Lt grynais pinigais, tačiau pinigų neturėjo, nes nepardavė savo buto, tik banko garantiją 50 000 Lt sumai. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų: A. Z., O. Z., J. B., D. J., V. S., A. U., S. A. parodymai.
3. Teismas padarė prielaidą, kad trūkstamą sumą iš sutartos 250 000 Lt sumos atsakovui būtų pervedusi ieškovės motina O. Z. neišsiaiškinęs, ar pastaroji turi pinigų, jei turi, kiek jų yra sąskaitoje. Be to, šios aplinkybės pačios ieškovės neminėjo ieškinyje ir to kategoriškai netvirtino liudytoja O. Z., paliudijusi, kad būtų galėjusi paskolinti pinigų, jei ieškovės nebūtų gavusios kredito.
4. Teismo išvada, jog atsiskaitymas bankiniu pavedimu yra tolygus atsiskaitymui grynaisiais pavedimais, nepagrįsta, prieštarauja LR Mokėjimo ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatoms.
5. Teismo išvadą, jog atsakovas nenorėjo parduoti namo, paneigia jo atlikti veiksmai: davė raktus ir leido naudotis namu, aktyviai susitikinėjo su ieškovėmis, jų giminėmis, teiravosi dėl buto pardavimo ir grynųjų pinigų surinkimo, tai atspindėta jo 2006-08- ir 2006-07-18 laiškuose ieškovėms, 2007-07-24 rašte notarei išdėstytos preliminariosios sutarties nutraukimo priežastys.
6. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl sutarties nesudarymo kaltė tenka ieškovėms. Todėl joms tektų atlyginti netesybas. Pagal Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką netesybos įskaitomos į nuostolius, tačiau sutinka, kad partirti nuostoliai būtų įskaityti ieškovėms į grąžintiną avansą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovės prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Įvairialypiai, nuolat besivystantys ekonominiai santykiai priverčia naudotis preliminariosios sutarties institutu, leidžiančiu jame užfiksuoti derybų metu pasiektus susitarimus dėl būsimos sutarties sąlygų ir taip ikisutartinių santykių srityje pasiekti tam tikro stabilumo. Šalys gali vengti prisiimti sutartinius įsipareigojimus tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl subjektyvių aplinkybių. Preliminariosios sutarties institutas padeda išvengti tam tikro teisinio neapibrėžtumo ir tai skatina šalis atidžiai vertinti savo pažadus. Vykdant preliminariąją sutartį šalis įsipareigoja veikti ne tik tokioje sutartyje nustatytosios sąlygos, bet ir vadovaujamosios bendro pobūdžio pareiga elgtis sąžiningai (LR CK 6.163 str.). Kadangi preliminarioji sutartis paprastai yra baigiamasis tarp šalių vykusių derybų dokumentas, po tokios sutarties sudarymo sąžiningumui ir konfidencialumo pareigai taikomi ypač aukšti reikalavimai. Tinkamai sudaryta preliminarioji sutartis leidžia apibrėžti ne tik šalių susitarimu nustatytus sąžiningumo kriterijus, bet ir nustatyti aiškias atsakomybės už pažeistą įsipareigojimą sudaryti pagrindinę sutartį ribas. Todėl šalys preliminariojoje sutartyje gali susitarti dėl prievolių įvykdymą užtikrinančių priemonių taikymo – garantijos, laidavimo, netesybų. Nesant šalių susitarimo dėl sutartinės atsakomybės ir vienai iš preliminariosios sutarties šalių nepagrįstai vengiant ar atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, taikoma bendra LR CK 6.165 str. nustatyta taisyklė – pažeidusi sutartinį įsipareigojimą šalis atlygina kitai šaliai padarytus nuostolius.
Šioje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos 2006-05-22 preliminariosios sutarties, kurioje nurodyta namo pardavimo kaina 120 000 Lt, jos vykdymo, kuomet, šalių teigimu, tikroji šalių valia, išreikšta žodžiu, buvo namo pirkimas – pardavimas už 250 000 Lt. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog abi sandorio šalys, nustatydamos preliminariojoje sutartyje ženkliai mažesnę parduodamo namo kainą, elgėsi netinkamai. Nors ieškovės tvirtina, jog tokia suma buvo nurodyta atsakovo pasiūlymu siekiant mokėti mažesnį mokestį notarei, tačiau iš to, jog pagal preliminariosios sutarties 12 punktą sutarties sudarymo išlaidas įsipareigojo apmokėti pirkėjos, t. y. ieškovės ir jos šį įsipareigojimą įvykdė sumokėdamos 106 Lt (ieškovių atsiliepimas - t. 1, b. l. 70), kolegija sprendžia, jog būtent, ieškovėms buvo naudingesnė mažesnės nei sutarta daikto kainos nurodymas sutartyje. Iš to, kad šią sutartį pasirašė atsakovas, seka, kad tokia padėtis tenkino ir atsakovą.
Skundžiamu sprendimu apylinkės teismas padarė išvadą, jog dėl pagrindinės sutarties sudarymo išimtinai kaltas atsakovas.
Dėl šalies kaltės nesudarius pagrindinės sutarties
Kiekviena iš šalių laikė priešingą šalį kalta dėl to, kad sutartu laiku (2006-07-21) ar, kaip teigia ieškovės, vėliau nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis ir savo teiginius įrodinėja atliktais veiksmais, liudytojų pagalba.
Byloje nustatyta, kad šalims 2006-05-22 sudarius preliminariąją sutartį ir įsipareigojus iki 2006-07-22 sudaryti pagrindinę sutartį, šalys buvo atlikusios tokius veiksmus:
ieškovės preliminariąją sutartį buvo įregistravusios Nekilnojamo turto registre (registruota 2006-05-29 - t. 1, b. l. 7-11); jų lėšomis ir perkamų dalių įkeitimo SAMPO bankui tikslu, buvo įvertintos jų perkamos namo dalys (t. 1, b. l. 71,74 ir b. l. 76); SAMPO bankas 2006-07-18 raštais notarų kontorai patvirtino, kad priimti sprendimai suteikti tikslinius ilgalaikius kreditus namo dalių pirkimui, atitinkamai D. B. 41/100 namo iš P. S. įsigijimui – 50 000 Lt, R. M. 59/100 nurodyto namo įsigijimui – 70 000 Lt ir pinigai bus pervesti į Būsto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą sąskaitą po to, kai jos įkeis bankui Būstą ir įvykdys kitas su Banku sudarytoje kredito sutartyje numatytas sąlygas (t. 1, b. l. 5, 6).
Ta aplinkybė, jog tuo pačiu buvo priimtas sprendimas skirti ieškovėms kreditą Būsto remonto darbų užbaigimui, esmės nekeičia, nes tokių duomenų notarei nebuvo suteikta. Be to, tai neaktualu atsakovo atžvilgiu, nes bankas skiria tikslinį kreditą, kurį kredito gavėjas gali naudoti tik tam tikslui, kuriam jis (kreditas) suteiktas.
Atsakovo iniciatyva ir jo lėšomis žemės sklypo bendraturčiai, tarp kurių valstybė iš kurios jis nuomoja žemės sklypo, unik. Nr. 4400-0416-5637, dalį 0,00532 ha, t. y. 200/532, priklausančios valstybei, 2006-06-30 susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (t. 1, b. l. 16,17, 53); atsakovas 2007-05-24 leido name pasidėti ieškovėms daiktus (R. M. paaiškinimai – t. 2., b. l. 41, liud. A. Z. parodymai – t. 2, b. l. 45); domėjosi, ar ieškovės turės pinigų namo pirkimui, tuo tikslu buvo susitikęs su D. B. tėvais, teiravosi, kaip sekasi D. B. pardavinėti butą (pardavinėjo už 120 000 Lt) (atsakovo paaiškinimai - t. 2, b. l. 44, liud. O. Z. parodymai – t. 2, b. l. 46); 2006-07-05 informavo ieškoves, kad yra pasiruošęs pagrindinės sutarties sudarymui, jos įforminimui kvietė atvykti 2006-07-21 11.00 val. į notarinę kontorą Nr. 19 (t. 1, b. l. 12-15); 2006-07-19 ir 2006-07-21 Akademinė kredito unija (toliau - AKU), kaip P. S. kreditorė, notarų biurui sutiko, kad P. S. jiems įkeistų turtą, žinodama (iš P. S.) apie pirkėjas (t. 1, b. l. 84).
Šie šalių veiksmai rodo, kad abi šalys siekė sudaryti pagrindinę sutartį.
Nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė dėl namo pirkimo pardavimo už 250 000 Lt, tuo pačiu susitarė, kad 120 000 Lt grynaisiais pinigais sumokės D. B. sutarties sudarymo dieną, nes ji pardavinėjo butą už tokią sumą, o likusius 118 000 Lt – pavedimu, gavę paskolą (iešk. R. M. paaiškinimai – t. 1, b. l. 41-42, D. B. – t. 2, b. l. 43, atsakovo paaiškinimas – t. 2, b. l. 44, liud. A. Z. parodymai – t. 2, b. l. 45). Tik su sąlyga, kad 120 000 Lt bus sumokėta grynaisiais, atsakovas paėmė rankpinigius ir leido naudotis parduodamu namu (liud. A. Z. parodymai – t. 2, b. l. 45). Pagrindinės sutarties sudarymo dieną – 2006-07-21 ieškovės turėjo banko sprendimus dėl tikslinių, ilgalaikių kreditų suteikimo ginčo būsto pirkimui, atitinkamai R. M. – 70 000 Lt sumai, o D. B. – 50 000 Lt sumai. Sutartų sumokėti 120 000 Lt grynųjų pinigų sutarties sudarymo dieną D. B. neturėjo, nes, kaip pati pripažino, nepardavė buto (t. 2, b. l. 43). Šią aplinkybę patvirtino apklausti liudytojai: O. Z., J. B., A. U. ir kt. liudytoja O. Z. – ieškovės D. B. motina, teisme patvirtino, kad P. S. nepasirašė sutarties dėl to, kad jam nesumokėjo grynųjų pinigų (t. 2, b. l. 47). Apklausta liudytoja notarė A. Urbienė teisme parodė, kad šalys buvo susitarę ir pagal preliminariąją sutartį pinigai turėjo būti sumokami sutarties pasirašymo dieną, o 2006-07-21 ginčas kilo dėl to, kad D. B. neturėjo grynųjų pinigų (t. 2, b. l. 60,61). Analogiškai pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes aiškino liudytoja – notarės padėjėja S. A., kuri parodė supratusi, kad D. B. neturi grynųjų pinigų nei su savimi, nei sąskaitoje ir kad atsiskaitymas neįvyks (t. 2, b. l. 62).
Iš to seka, kad ieškovės 2006-07-21 neturėjo sutartos 120 000 Lt grynųjų pinigų sumos ir negalėjo sumokėti grynųjų pinigų P. S. prieš sutarties sudarymą, kaip buvo susitarę.
Ta aplinkybė, jog ieškovės D. B. teigimu, pinigus savo sąskaitoje turėjo jos mama (O. Z.), neduoda pagrindo pripažinti, kad D. B. realiai galėjo įvykdyti savo įsipareigojimą ir sumokėti sutarties pasirašymo dieną grynaisiais 120 000 Lt. Apklausta liudytoja O. Z. parodė, kad ji P. S. nežadėjo padengti dukros (D. B.) dalies, nes dukra ruošėsi imti kreditą, o pinigus ji būtų pervedusi iš savo sąskaitos P. S. tik tuo atveju, jei D. B. nebūtų gavusi kredito (t. 2, b. l. 47). Šiuo atveju ieškovės laikė, jog D. B. gavo kreditą. Iš to seka, kad ieškovės D. B. teiginys, kad sutarties pasirašymo dieną motina būtų pinigus pervedusi iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą, įrodymais, galinčiais patvirtinti tokių ketinimų realų įvykdymą, nepagrįstas. Be to, iki šiol net nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog O. Z. savo sąskaitoje turėjo tokio dydžio pinigines lėšas (120 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net pasitvirtinus pastarajai aplinkybei, iš įrodymų visumos padaryta išvada, jog D. B. 2006-07-21 dieną neturėjo grynųjų pinigų ir dėl šios aplinkybės ieškovės nebuvo pajėgios įvykdyti susitarimo, lieka nepaneigta.
Ieškovių tvirtinimas, kad jos ir šiuo metu pasiryžusios pirkti namą ir tam turi pinigus, įrodymais nepagrįstas.
Ieškovių teiginį, jog sutartis 2006-07-21 buvo nepasirašyta dėl atsakovo kaltės jam neturint reikiamų dokumentų iš kreditoriaus apie tikslią skolą, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: AKU pažyma (t. 2, b. l. 84), AKU 2006-07-19 ir 2006-07-21 pažymos notarui Dėl turto pardavimo (t. 2, b. l. 56, 57). Atsakovo paaiškinimą, kad patikslinta pažyma buvo pateikta 2006-07-21 12.00 val. ir jis turėjo visus reikiamus dokumentus pagrindinės sutarties sudarymui patvirtina liudytojų J. B., notarės A. Urbienės parodymai (t. 2, b. l. 44, 47, 60-61).
Įvertinus įrodymų visetą ir nustatytas bylos aplinkybes, darytina priešinga išvada, nei padaryta apylinkės teismo, jog ieškovėms neturint 120 000 Lt grynųjų pinigų ir jų negalint sumokėti P. S. prieš sutarties sudarymą, kaip šalys buvo susitarę, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovių kaltės.
Nustačius šias aplinkybes, apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl mokėjimo pagal Preliminariąją sutartį
LR CK 6.165 straipsnyje apibrėžta Preliminarioji sutartis. Pagal šios normos nuostatas seka, kad ja (preliminariąja sutartimi) nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją. Tačiau galiojant sutarčių laisvės principui, sutarties šalys gali susitarti ir dėl pinigų perdavimo, tačiau toks perdavimas bus už preliminariosios sutarties ribų. Perduoti pinigai turės kitas reikšmes ir atliks kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas, kurios priklauso nuo to, ar preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Jo neįvykdžius kyla civilinė atsakomybė ir todėl perduotų pinigų reikšmė gali būti vertinama per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Vienu atveju pagal preliminariosios sutarties sąlygas sumokėti pinigai užtikrina prievolės įvykdymą, kitu – tai atskaitos taškas nustatant baudą. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas sankcijos taikomos tik už vengimą sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties aptartomis sąlygomis. Kaip viena iš pagrindinių sąlygų – kaina.
Nustatyta, kad šalių sudaryta 2006-05-22 preliminarioji sutartis iš esmės neteisinga, ką pripažino šalys, patvirtinę, jog tikroji sutarta kaina už namą buvo 250 000 Lt. Todėl pagal tokią sutartį negali būti taikomos sankcijos už sutarties neįvykdymą. Tai atitinka CK 1.5 str. nuostatas. Ieškovių sumokėti pinigai išeina už preliminariosios sutarties ribų ir vertintinas kaip avansas (CK 6.309 str. 2 d.). Kadangi avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos, tai reiškia, kad šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę jų reikalauti grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejais. Esant šioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas dalinai priteisiant kiekvienai ieškovei iš atsakovo jų sumokėtą avansą – po 6 000 Lt kiekvienai (CK 6.309 str.), su kuo sutinka atsakovas apeliaciniu skundu ir nuo šios sumos priskaičiuotą žyminį mokestį – po 180 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Nustatyta, kad 2006-06-21 pagrindinė namo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovių kaltės joms negalint sumokėti grynaisiais pinigais sutartos 120 000 Lt sumos (CK 6.246 str., 6.248 str.). Nesudarius pagrindinės sutarties atsakovas patyrė nuostolių (CK 6.247 str.). Todėl atsakovui priteistinos jo patirtos ir būtinos išlaidos sandorio su ieškovėmis sudarymui (CK 6.249 str.). Atsakovas įrodinėja patirtą 8 974,56 Lt nuostolį. Kolegija laiko pagrįstu, kad dėl ieškovių kaltės jis patyrė 62,23 Lt nuostolį, kurį sudaro 30 Lt už pažymas, 6,83 Lt už informaciją, 10 Lt už sutikimą dėl žemės nuomos teisės perleidimo, 3,4 Lt už preliminariosios sutarties išregistravimą, 12 Lt pašto išlaidos (t. 2, b. l. 48-55).
Reikalavimas priteisti iš ieškovių turėtas išlaidas – 79 Lt už susitarimą tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, Akademinei Kredito unijai sumokėtas 8 283,33 Lt palūkanas ir delspinigius, atmestinas. Nepriklausomai nuo to, kam bus parduotas namas, jo pardavimas galimas tik nustačius žemės sklypo ribas ir atidalinus žemės sklypą nuo kitų bendrasavininkių (nustačius naudojimosi tvarką), o atsakovo įsipareigojimas mokėti kredito unijai palūkanas ir delspinigius yra susijęs tik su gauto kredito gražinimu, o ne su namo pardavimu. Todėl šios atsakovo turtėtos išlaidos nelaikytinos nuostoliais, patirtais dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Reikalavimas priteisti iš ieškovių jo patirtas kelionės išlaidas – 550 Lt, atmestinas, nes atsakovas neįrodė turėtų išlaidų dydžio (CPK 178 str.). Iš viso atmestinas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovių 8 912,33 Lt.
Iš to seka, kad priešieškinys tenkintinas iš dalies. Priteisiant iš ieškovių kiekvienos po 31 Lt nuostolių (CK 6.249 str.) ir po 1 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Likusioje dalyje (8 912 Lt) priešieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Šioje byloje ieškovės turėjo po 400 Lt, o atsakovas 400 Lt atstovavimo išlaidų, atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 898 Lt žyminiu mokesčiu. Pagal šį sprendimą proporcingai paskirstomos tarp šalių atstovavimo išlaidos, atsakovo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 98 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) sumokėto avanso ir kiekvienai po 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. M. ir D. B. kiekvienos P. S. po 31,00 Lt (trisdešimt vieną litą) nuostolių ir po 1 Lt (vieną litą) žyminio mokesčio. Likusią priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš P. S. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) R. M. ir D. B. kiekvienai atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš R. M. ir D. B. kiekvienos po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) P. S. atstovavimo išlaidų ir po 181 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.
Priteisti iš R. M., D. B. ir P. S. kiekvieno po 17,00 Lt (septyniolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Sprendimą dalyje dėl priteistų iš P. S. sumų išieškojimo vykdymą nukreipti į atsakovo P. S. 2007-08-06 įmokėtus į Kėdainių rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą NR. (duomenys neskelbtini) AB banke Hansabankas 24 000 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius litų).