- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-764-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01608-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- Ž. B.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-764-278/2014
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01608-2014-5
2014 m. lapkričio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2472-956/2014 pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui D. B., institucijai teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-05-20 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės Ž. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamete dukra L. B..
Atsiliepimas
Atsakovas D. B. pateikė teismui prašymą skirti Ž. B. baudą už 2014-05-20 nutarties nevykdymą. Nurodė, jog ieškovė su dukra nebendrauja nuo 2014-06-27, tuo nevykdo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ir neinformuoja nei jo, nei dukters telefonu ar trumpąja žinute, kad negali susitikti su dukra nustatytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovo D. B. prašymą dėl baudos skyrimo Ž. B. atmetė. Nustatė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė nuo 2014-06-27 nebendrauja su dukra, neinformuoja nei jo, nei dukters apie negalėjimą susitikti nustatytu laiku. Nurodė, kad sprendžiant vaiko bendravimo klausimą abu tėvai privalo tarpusavyje bendrauti, ieškoti dukrai tinkamiausių sprendimų ir nekonfliktuoti tarpusavyje. Konstatavo, jog atsakovas D. B. privalo pats paskambinti ar parašyti trumpąją žinutę ieškovei ir išsiaiškinti, kodėl nevykdomos nustatytos bendravimo tvarkos sąlygos. Nurodė, jog atsakovo teiginius, jog ieškovė nebendrauja su dukra, iš dalies paneigia 2014-07-15 planuota atlikti teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, kurioje abiejų tėvų ir nepilnametės dukters dalyvavimas buvo būtinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimti naują nutartį ir ieškovei Ž. B. skirti baudą už 2014-05-20 nutarties nevykdymą. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra skirta tik jam, t. y. jis turi ieškoti ieškovės ir versti ją bendrauti su nepilnamete dukra bei imtis priemonių priversti ieškovę informuoti jį, jei ji negali nustatytu laiku susitikti su dukra. Teigia, jog nuo 2014-05-20 nutarties paskelbimo ieškovės susitikimai su dukra vyko jo ir dukters iniciatyva, išskyrus paskutinį susitikimą, tačiau vėliau ieškovė nustojo bendrauti su dukra. Nurodo, kad 2014-05-20 nutartimi jo atžvilgiu įpareigojimai nenustatyti, išskyrus 6 punktą – informuoti ieškovę, jei susitikimas su dukra negalės įvykti, ir jis įsipareigojimus vykdė, tuo tarpu ieškovė kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrių dėl bendravimo su juo stokos. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukters interesus, kuri nenori bendrauti su motina, tačiau jo pastangomis dukrai išaiškinta, jog privaloma vykdyti teismo nutartį. Nurodo, jog jis su dukra vykdė 2014-05-20 nutartį, kurios reikėjo ieškovei ir kuri reikalavo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nors iki tol su dukra nesusitikinėdavo, o pati nevykdydama nutarties pažeidė jo ir vaiko teises. Teigia, kad pagal 2014-05-20 nutartį jis su dukra turi taip planuoti laiką, kad ieškovė galėtų susitikti su dukra. Mano, jog skundžiama nutartimi teismas pažeidžia šališkumo principą, reikalaudamas iš jo įrodymų, patvirtinančių ieškovės veiksmus dėl vengimo susitikinėti su dukra, kai iš ieškovės nereikalaujama jokių įrodymų apie jo neva trukdymą bendrauti su dukra. Teigia, kad dalyvavimas šalims atliekant teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę nėra laikytinas tinkamu bendravimu ir nutarties vykdymu. Be to, nurodo, jog ieškovė, dar vykstant skyrybų procesui, nevykdė 2012-08-02 nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Ž. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad piktybiškai 2014-05-20 nutarties ji nepažeidinėja ir tvirtina, jog dukra yra nusistačiusi prieš jų bendravimą. Teigia, kad laukiasi kūdikio ir psichologės patarta nuo 2014-06-27 su dukra nesusitikinėja, siekiant netraumuotų vaiko. Nurodo, jog dukrą pasveikino su gimimo diena trumpąja žinute, tačiau ji neatsakė, o atsakovas daugiau nei 2 metus į jos telefono skambučius neatsakinėja ir ji neturi galimybės susitarti su juo dėl susitikimų su dukra, be to, nerodo iniciatyvos, kad motinos ir dukters ryšys būtų atkurtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinosios apsaugos priemonės yra teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 1 d.). CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama ieškovės Ž. B. ir atsakovo D. B. civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ž. B. ieškinio užtikrinimui, ieškovės prašymu, 2014-05-20 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją bendravimo su nepilnamete dukra L. B. (gim. 2002-07-11) tvarką, pagal kurią pereinamuoju trijų mėnesių laikotarpiu ieškovė bendrauja su dukra pirmą mėnesį vieną kartą per savaitę, antrą ir trečią mėnesį po du kartus per savaitę, nuo ketvirto mėnesio ieškovė su dukra bendrauja du savaitgalius per mėnesį, atostogauja vieną savaitę vasaros laikotarpiu (b. l. 2-4). Minėta nutartimi nustatyta, kad ieškovė turi informuoti atsakovą D. B. arba dukrą Lauryną telefono skambučiu ar trumpąja žinute, jei negali susitikti su dukra numatytu laiku, o atsakovas turi informuoti ieškovę, jei pasikeitė aplinkybės ir dukra Lauryna nustatyti laiku negali susitikti su motina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės Ž. B. bendravimas su nepilnamete dukra vyksta sudėtingai, ieškovės teigimu, susitikusi su ja dukra nenori kalbėti, todėl bendravimui su vaiku palengvinti Ž. B. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, jog bendraujant su dukra dalyvautų ir psichologas. Apie tai, jog yra gautas toks ieškovės prašymas, 2014-06-16 D. B. informavo minėta tarnyba. Be to, iš pateiktų susirašinėjimų SMS žinutėmis matyti, jog iki kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, ieškovė siekė bendrauti su dukra (b. l. 7-8, 22).
D. B. teismui nurodė, kad nuo 2014-06-27 ieškovė nebendrauja su dukra, tačiau byloje nepaneigta, jog pasiūlymą laikinai nebendrauti su dukra ieškovei davė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, įvertinus, jog ieškovė laukiasi kūdikio, o santykiai su dukra yra įtempti. Ieškovė neneigia, kad nuo 2014-06-27 su nepilnamete dukra nebendrauja ir apie bendravimo nutraukimą D. B. nebuvo informuotas (CPK 12 str., 178 str.). Sutiktina su apeliantu, jog apie susitikimų nutraukimą ieškovė privalėjo jį informuoti, tuo labiau, jog šalys ir duktė buvo susitikę 2014-07-15, atliekant teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog ieškovė piktybiškai nevykdė teismo nutarties. CPK 145 straipsnio 9 dalis numato sankciją už teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą. Pagal minėtos straipsnio dalies nuostatas, teismas gali paskirti baudą kaltiems asmenims už tam tikrų apribojimų pažeidimą, tačiau 2014-05-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepatenka į CPK 145 straipsnio 9 dalyje nurodytų apribojimų sąrašą, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovei skirti baudą už 2014-05-20 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą teismui nebuvo pagrindo.
Tiek tėvas, tiek ir motina turi pareigą bei teisę dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, bendrauti su vaiku, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis bei užtikrinti jo teisių įgyvendinimą (CK 3.156 str., 3.162 str. 1 d.). Siekiant, jog vaikas neprarastų ryšio su vienu iš tėvų, vaiko tėvai privalo bendradarbiauti, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą ir pats pasiaiškinti dėl kokių priežasčių ieškovė Ž. B. nutraukė bendravimą su dukra, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas D. B. yra įpareigotas pastoviai domėtis ar dukters motina atvyks pasimatyti su dukra. Pateikti apelianto ir ieškovės susirašinėjimai trumposiomis SMS žinutėmis patvirtina D. B. vykdant 2014-05-20 nutarties sąlygas, jo minimalų bendravimą su ieškove Ž. B., todėl ieškovės teiginiai, kad daugiau nei 2 metus ji negali su apeliantu susitarti dėl susitikimų su dukra, vertintini kritiškai. Pagal 2014-05-20 nutarties sąlygas ieškovė turi teisę bendrauti su dukra Lauryna ir kitu laiku bei tvarka, nei nustatyta teismo, jei vaikas tam neprieštarauja. Duomenų, kad šalių nepilnametė dukra būtų išreiškusi norą bendrauti su motina kitokia nei teismo nutartimi nustatyta tvarka ir apeliantas būtų tam priešinęsis, teismui nepateikta, todėl atmestini ieškovės Ž. B. teiginiai, jog atsakovas trukdo jai bendrauti su dukra (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta pareiga apeliantui aiškintis kodėl ieškovė nesilaiko laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, nelaikytina nešališkumo principo pažeidimu, nes įrodymų, patvirtinančių esant teismui šališkam ir suinteresuotam nagrinėjamos bylos baigtimi, byloje nėra (CPK 12 str., 21 str., 178 str.). Be to, atsakovo D. B. nurodytas teismo teiginys tik nurodo įstatymų numatytą tėvų pareigą bendradarbiauti tiek auklėjant bei rūpinantis vaiku, tiek ir sudarant jam sąlygas bendrauti su abiem tėvais bei giminaičiais (CK 3.156 str., 3.159 str. 2-3 d., 3.161 str. 3 d., 6 d., 3.163 str. 1 d.).
Dėl paminėtų motyvų naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.