Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daivis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. I., ieškinį (patikslintą) atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. spalio 2 d. tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieš­kinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

3. Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas ko nstatuoja:

4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-909-460/2018 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Daivis“ ir bankroto administratoriumi paskyrė G. I.. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas nuo 2009 m. kovo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo uždarosios akcinės bendrovės „Daivis“ vadovas. Atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).

5. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

6. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). 7.

7. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo savo kaltės dėl lėšų pasisavinimo, tai yra kaltės prezumpcijos nepaneigė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-909-460/2018 matyti, kad iškeliant bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Daivis“ įmonės sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų nebuvo. Ieškovė nurodė, kad įmonės lėšas išėmė atsakovas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad iki bankroto bylos iškėlimo iš įmonės banko sąskaitų, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje Luminor Bank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Luminor Bank“ , atsakovas atlikdamas grynųjų pinigų išėmimo ir pervedimo operacijas ir taip pasisavino 165 355 EUR sumą. Bankroto administratorius nurodo, kad įmonėje dokumentų, patvirtinančių apie šių pinignių lėšų panaudojimą bendrovės tikslams nėra ir atsakovas šių dokumentų bankroto administratoriui neteikia. Šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-909-460/2018, kuria už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą, buvusiam įmonės vadovui D. S. skirta 800 EUR bauda.

8. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas 165 355 EUR pinigines lėšas panaudojo įmonės tikslams, pripažįstama, kad atsakovas lėšas įgijo be teisinio pagrindo ir konstatuojama, kad šis turtas (piniginės lėšos) įgytos neteisėtai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 ir 12 straipsniai nustato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Taigi jeigu ieškovės išleistos lėšos nėra pagrindžiamos šių lėšų panaudojimo teisėtumą patvirtinančiais dokumentais, tai ieškovei yra padaroma žala (CK 6. 249 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos visas ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais bei neperdavė administratorei įmonės turto bei šio turto ir piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje pagrindžiančių dokumentų. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei 165 355 EUR dydžio žalą ir dėl to šią žalą privalo atlyginti (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis).

9. Anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės (7 punktas) sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovės prašoma priteisti žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tarp šios žalos ir atsakovo atliktų veiksmų yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovas buvo atsakovės direktorius, todėl jam tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovės turtu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą daroma išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 165 355 EUR žalos yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą žalą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 2215 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. S. 165 355 EUR žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 165 355 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Daivis“.

Priteisti iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą 2215 EUR žyminio mokesčio išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.