Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2156-668/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
1-2156-668/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00546-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
V. R.
Civilinis ieškovas
E. V.
Civilinis atsakovas
„ERGO Insurance SE“
Advokatai
Aurimas Navikas, Vida Kabečienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2156-668/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00546-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam V. R., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. V., jo atstovui advokatui Aurimui Navikui, civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, atstovui advokatui D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2014-07-17 17.25 val. Kaune, Savanorių pr. ties pastatu Nr. 314, važiuodamas nuo P. Lukšio g. link Pakraščio g., vairuodamas automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus tuo, kad jis ne sankryžoje sukdamas į kairę iš Savanorių pr., į teritoriją, esančią Savanorių pr. 314, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamai E. V., ir su ja susidūrė, automobilio „Toyota Picnic“ vairuotojui E. V. padarydamas sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam 2014-07-17 17.25 val. jis automobiliu „VW Polo“ važiavo Savanorių pr., nuo P. Lukšio g. link Pakraščio g. ir norėjo sukti į kiemą. Dvejose juostose (trečioje ir antroje, pagal jo važiavimo kryptį) du automobiliai sustojo jį praleisti, todėl jis darė manevrą, suko į kiemą, iškišo automobilio priekį, nepraleido iš priešais atvažiuojančio automobilio „Toyota Picnic“, kuris nubraukė jo automobilio priekį ir trenkėsi į stulpą. Susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje. Abu automobiliai buvo sugadinti. Po įvykio jis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, negalėjo pakilti nuo sėdynės, todėl jis (V. R.) iškvietė greitąją. Jis pats įvykio metu sužalotas nebuvo. Gailisi, kad dėl per jį susižalojo žmogus, tai buvo netyčinė klaida. Prieš metus jis skambino nukentėjusiajam, norėjo pasiūlyti susitaikyti, tačiau nepavyko. Su civiliniu ieškiniu sutinka, nukentėjusiojo atsiprašo. Dėl civilinio ieškinio atlyginimo su nukentėjusiuoju nebendravo, kadangi šiuo metu tokios sumos atlyginti negali. 2000 eurų žalą galėtų atlyginti per metus. Jis pats turi neįgalumą, gauna 176 eurų/mėn. išmoką, taip pat prižiūri savo neįgalius senelius, tai papildomos pajamos.

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2014-07-17 jis vyko iš darbo Savanorių pr. pirma juosta, jam reikėjo pasukti link Kovo 11-osios g. Bevažiuodamas jis pajautė į šoną smūgį, pamatė stulpą, išsiskleidė oro pagalvės, pajuto skausmą. Nuo smūgio atsitrenkė dešine automobilio puse į stulpą. Šiame kelyje yra didelis srautas, tarpo tarp automobilių, praleidusių kaltinamąjį, jis nematė, nesuvokė, kad kažkas galėjo jį mandagiai praleisti. Po įvykio atvažiavo greitoji ir nuvežė jį į klinikas, kur jam buvo nustatytas raktikaulio lūžis, buvo daroma operacija. Jis gulėjo ligoninėje, jam leido vaistus, patyrė skausmą, negalėjo miegoti naktimis, gydėsi ir nedarbingas buvo keturis mėnesius. Sutinka, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Su kaltinamuoju taikytis sutinka. Po įvykio draudimas jo automobilį pripažino nepataisomu, įvertino pagal interneto duomenis nedidele suma, dėl to jis kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie paskaičiavo kitą sumą, nustatė, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 8690 litų, o jam padarytas bendras nuostolis yra 8710 litų. Draudimas jam neatlygino 457 eurų, kadangi pagal jo ieškinį automobilį įvertino 2066 eurais. Dėl jo patirtų išlaidų vaistams susidarė 14,35 eurų skirtumas. Maisto papildas „Brainol“ yra skirtas atminčiai gerinti, jis jam buvo reikalingas po operacijos ir narkozės suprastėjus atminčiai. Kadangi ERGO įvertino, kad automobilis nepataisomas, jį išregistravo. Jis negrąžinamas į eismą, todėl jis buvo priverstas nutraukti privalomą civilinės atsakomybės draudimą ir jam atskaičiavo 26 eurus, kuriuos jis norėtų atgauti. Taip pat jis prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 2000 eurų. Draudimas jam yra atlyginęs 714 eurų, todėl 1286 eurų liko neatlyginta. Neturtinė žala – tai skausmas ir išgyvenimas, susidariusios problemos, kad neturėjo automobilio, gulėjo ligoninėje, jautė skausmą. Automobilio „Toyota Picnic“ dokumentuose nurodyti pagaminimo metai yra 1998 m., o pagal kėbulą – 1996 m. Automobilio „Toyota Picnic“ techniniame pase registracijos data naujesnė, nes automobiliui buvo įdėtos dujos ir, kad pereiti technikinę apžiūrą, reikėjo pakeisti technikinį pasą, bet automobilis buvo įsigytas prieš 5 metus. Reikėjo pereiti technikinę apžiūrą ir reikalavo, kad būtų techniniame pase įrašas, kad automobilyje yra sudėta dujų įranga. 2014-07-05 nurodyta registravimo data po to, kaip buvo sudėta dujinė įranga. Automobilio be dujinės įrangos kaina yra 16000 – 17000, su dujine įranga – apie 20000 litų. Automobilis buvo pilnai sutvarkytas, problemų nebuvo. Faktinę automobilio ridą pripažįsta. Draudimas jam paliko automobilį, kurio jis iki šiol nėra pardavęs, nes draudimas jam kompensavo ne tokią sumą, kokia automobilį įvertino nepriklausomi ekspertai. Draudimas nurodė, kad automobilį galima parduoti dalimis, tačiau automobilio rėmas yra susuktas, pažeistas galas ir priekis, liekamoji automobilio vertė yra 380 litų. Jo kūne iki šiol liko varžtai ir varžteliai. Medikai svarstys, ar juos išimti, ar palikti, dar sprendimas dėl išėmimo nepriimtas. Kaltinamojo atsiprašymą priima, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“, veikiančio per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, atstovas advokatas D. B. parodė, kad pagrindinis nesutarimas yra dėl nukentėjusiojo transporto priemonės vertės nustatymo, kadangi nepriklausomas ekspertas nurodo, kad tai yra metalo laužo vertė, o draudimo bendrovė skaičiuoja pagal metodiką. Šiuo atveju likutinė vertė apskaičiuota ne pagal metalo laužą. Išvados pagrindu nustatyta tokia likutinė vertė. Imta kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatyta formulė ir koeficientas. Draudimo bendrovė pagal įstatymą apskaičiuoja žalą tarp rinkos ir vidutinių verčių, jis tik kompensuoja skirtumą, jis negali perimti realizuoti automobilio. Transporto priemonės atkūrimas ekonomiškai netikslingas jeigu kaštai atkūrimo viršija 70 procentų rinkos vertės. Kaštai akivaizdžiai viršijo dėl to buvo pasirinktas likutinės vertės skaičiavimo metodas. Jis peržiūrėjo vertinimo ataskaitą, ten nesilaikyta kelių transporto priemonių vertino instrukcijos. Yra pateikti šaltiniai, kaip buvo nustatyta rinkos vertė. Pats ekspertas nurodo, kad šaltiniai yra pagal „M“ prekę ir „Mobil D“, pagal kelių transporto priemonių vertino tvarką. Jeigu yra galimybė nustatyti kainą pagal Lietuvos rinką, tai imti kitų rinkų šaltinius nėra tikslo. Yra „M“ prekės draudimo ekspertai, kurie žiūrėjo ir parinko tą modelį, ir teismų praktikoje tai pripažįstama, tai ir muitinės procedūroms taikomas šaltinis, traukiamos iš įvairių šaltinių transporto priemonės apibendrinamos ir pateikiama vidutinės tų transporto priemonių kainos. Jeigu žiūrėti tą kainą ir ką išmokėjo draudikas, matyti, kad būtų galimybė įsigyti analogišką transporto priemonę. Nepriklausomų autoekspertų biuro vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pačiame akte nurodoma, kad yra liekamoji vertė. Apgadintos transporto priemonės vertė nustatyta vadovaujantis įteisinta skaičiavimo metodika, o ekspertas ne metodiką taiko, o paima metalo laužo tonos kainą ir paskaičiuoja likutinę vertę. Jeigu kalbėti apie kelių transporto priemonių vertinimo teisės aktus, yra susisiekimo ir finansų ministrų patvirtinta tvarka, kuria privalo vadovautis. Joje yra numatyta, kad ši tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą. Šioje vertinimo tvarkoje yra aprašyta visa procedūra, reikalavimai, kurių privalo laikytis vertintojas. Nepriklausomo eksperto šaltiniai nepateikti, nenurodyta, iš kur paimti duomenys įvertinimo ataskaitoje, net ir metalo laužo supirkimo kainos nėra, nors pagal transporto priemonių vertinimo tvarką yra 6 skyrius, kuris apibrėžia transporto priemonių likutinės vertės nustatymo taisykles. Pagal kokią formulę imamos nesugadintos dalys, važiuoklės dalių koeficientai. Akivaizdu, kad nepriklausomų ekspertų sudaryta ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų ir dėl to negali būti pagrindu nustatyti transporto priemonei padarytą žalą. Mano, kad šioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl nukentėjusiojo maisto papildų įsigijimo, atsižvelgiant į tai, kad buvo kaulų lūžis, ir šis papildas nebuvo skirtas kaulų gijimui, ir šiandien posėdyje nukentėjęs nurodė, kad papildas gydytojų skirtas dėl narkozės, mano, kad, jeigu ši informacija būtų pateikta anksčiau, žala šia suma nebūtų sumažinta. Dėl AB „Lietuvos draudimas“ sutartinio santykio su nukentėjusiuoju, tai buvo jų susitarimas, kad sutarties nutraukimo atveju bus taikomas tam tikras dydis dėl to, kad sutartis bus nutraukiama anksčiau laiko. Tai neturėtų būti perkeliama kaip deliktinė prievolė, nes buvo tam tikrų kitų galimybių, galbūt palaikyti tą sumą naujai sutarčiai. Dėl neturtinės žalos, draudimo bendrovė apskaičiavo neturtinę žalą pagal taisyklėse numatytą tvarką, kaip taisyklės numato, jeigu asmuo yra sužalotas ir laikinai yra nedarbingas, už kiekvieno laikino nedarbingumo dieną yra mokama po 20 litų. Yra apskaičiuota, kiek dienų nukentėjęs buvo nedarbingas, ir pagal nustatytą metodiką buvo išmokėta išmoka. Jeigu teismas manys, kad nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir sunkumą, draudimo bendrovė pagal sutartį yra įsipareigojusi atlyginti neturtinę žalą 5000 eurų ribose. Dėl susitaikymo, draudimo bendrovė sutinka, taip pat kažkokia dalimi prisidėtų dalyje dėl ieškinio reklamavimų papildomų išmokų. Sutarus, kad bendrai prašomo priteisti civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos suma yra 1783,35 eurų, draudimas sutiktų prisidėti pusę ieškinio sumos, tai yra 892 eurus.

Kaltinamojo V. R. kaltę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis E. V., įrodo paties V. R. visiškas prisipažinimas ir nukentėjusiojo parodymai, duomenys užfiksuoti kelių eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1975/14(02), iš kurių matyti, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, ne sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes jis, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, draudimo bendrovė atlygino dalį padarytos žalos ir 2015-10-21 susitarimu dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam 1000 eurų jam padarytą žalą. Nukentėjusysis kaltinamajam atleido. Kadangi kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, jis yra neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals. Laikytina, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius nukentėjusiuoju (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.). Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 670,29 eurų civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, tačiau perdavus bylą į teismą civilinio ieškinio atsisakė, kadangi civilinis atsakovas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas 2015-08-25 visiškai atlygino žalą (1 t., b. l. 101), todėl byla dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 497,35 Eur turtinės ir 1286 Eur neturtinės žalos iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo atlyginimo (1 t., b. l. 118 – 120), taip pat prašė priteisti jam iš V. R. 900 eurų advokato atstovavimo išlaidų. Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo klausimas išspręstas 2015-10-21 V. R., E. V. ir „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo susitarimu dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad draudimo bendrovė atlygino jam visą sutartą žalos sumą, susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Patvirtinti 2015-10-21 V. R., E. V. ir „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo draudikas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas įsipareigoja per 7 (septynias) dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos atlyginti nukentėjusiajam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) žalą, o V. R. įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 15 d. atlyginti nukentėjusiajam 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, mokant ne mažiau kaip po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį, įmokas sumokant iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos.

Bylą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 670,29 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nutraukti, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta