- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-917-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04477-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- AB „SEB lizingas“, BUAB „Vacmech SK“
- Ieškovas
- RAB „VINGRIAI“, L
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų RAB „VINGRIAI“, L&M International Trading LTD ieškinį atsakovams AB „SEB Lizingas“, BUAB „Vacmech SK“ dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai RAB „VINGRIAI“, L&M International Trading LTD pateikė ieškinį atsakovams AB „SEB Lizingas“, BUAB „Vacmech SK“ dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2005-09-12 Finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-080369 18.6.2. punktą. Priteisti iš AB „SEB Lizingas“ atsakovui BUAB „Vacmech SK“ pastarojo pagal 2005-09-12 Finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-090369 sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB Lizingas“ patirtus nuostolius, šią dalį priteisiant natūra, t.y. pripažįstant BUAB „Vacmech SK“ frezavimo staklių FJV60/80 savininku, ar bendrasavininku proporcingai jam gražintinai įmokų daliai. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje areštuoti 2005-09-12 Finansinio lizingo sutartimi Nr. 2005-080369 BUAB „Vacmech SK“ valdytas frezavimo stakles Mazak FJV60/80, uždraudžiant atsakovui AB „SEB Lizingas“ šiuo turtu disponuoti, bet kokiu būdu jį apsunkinti, šį turtą pavedant toliau saugoti RAB „Vingriai“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-11 nutartimi (b.l. 49) tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, areštavo 2005-09-12 Finansinio lizingo sutartimi Nr. 2005-080369 BUAB „Vacmech SK“ valdytas frezavimo stakles Mazak FJV60/80, uždraudžiant atsakovui AB „SEB lizingas“ šiuo turtu disponuoti, bet kokiu būdu jį apsunkinti, šį turtą pavedant toliau saugoti RAB „Vingriai“. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas (LR CPK 144 str.), todėl ieškovo prašymas dėl atsakovo turto ar piniginių lėšų arešto tenkintinas (LR CPK 145 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas AB „SEB Lizingas“ atskiruoju skundu (b.l. 50-56) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o teismo pateikti argumentai neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei teismo išvadų. Taip pat nurodo, kad nėra visų CK 6.68 str. sąlygų tokiam ieškiniui pareikšti. Nurodo, kad šiai dienai AB „Vingriai“ negrąžino ir nė neketina grąžinti apeliantui nuosavybės teise priklausančių staklių. Tuo tarpu BUAB „Vacmech SK“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2078-258/2013 patvirtino ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad sumokėjo tik 50,55 procentų nuo visos turto vertės. Nurodo, jog AB „Vingriai“ niekam nemokėdamas už naudojimąsi staklėmis, laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu toliau siekia prasitęsti tokį ydingą neatlygintiną naudojimąsi svetimu daiktu. Nurodo, kad ieškovai neįrodė, kad jų interesų apsaugai yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas arba kad jį įvykdyti taptų sudėtingiau, nors būtent ieškovams tenka pareiga tai padaryti. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones apelianto teisės į stakles būtų nepagrįstai suvaržytos, prioritetą suteikiant asmenims, kurie be jokio teisinio pagrindo naudoja svetimą turtą.
Atsiliepimas
Ieškovai RAB „Vingriai“ ir L&M International Trading LTD atsiliepimu (b.l. 74-84) į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė apsvarstęs ir įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, todėl nutartis nėra visiškai nemotyvuota. Taip pat nurodo, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, nurodyta aktuali su ieškovų reikalavimu susijusi teismų praktika, ieškinio reikalavimai taip pat yra aiškūs ir įmanomi įvykdyti, ieškovai turi reikalavimo teisę, nėra praleistas ieškinio senaties terminas, ieškinys pateiktas laikantis CPK reikalavimų, t.y. nėra jokių ieškinio palikimo nenagrinėtu ar bylos nutraukimo pagrindų, todėl, ieškovų nuomone, nagrinėjamu atveju objektyviai nėra pagrindo pripažinti, jog neegzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Nurodo, kad AB „SEB lizingas“ grąžinti stakles reikalavo ir pranešimus adresavo atsakovui BUAB „Vacmech SK“, nors jis šių staklių šiuo metu neturi, o jas, kaip anksčiau minėta, pasaugos sutarties pagrindu saugo AB „Vingriai“. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog minėto turto buvo reikalaujama iš AB „Vingriai“. Taip pat nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas AB „SEB lizingas“ ginčo laikotarpiu minėtas stakles parduos, perleis, įkeis ar kitaip apsunkins, dėl ko sprendimo įvykdymas pasunkėtų, ar taptų neįmanomu, nes atsakovas vykdomuoju raštu siekia perimti minėtas stakles.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių:
1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d. 4 p..
Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias pasaugos priemones nurodė, kad „atsižvelgiant į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas (LR CPK 144 str.), todėl ieškovo prašymas dėl atsakovo turto ar piniginių lėšų arešto tenkintinas (LR CPK 145 str. 1 d. 3 p.).“ Tokia pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacija negali būti laikoma nei kaip sutrumpinti motyvai, nei kaip motyvai CPK 270 str. 4 d. 4 p. prasme. Šioje nutartyje teismas visiškai nieko nepasisakė nei dėl kilusio realaus pavojaus sprendimo įvykdymui, nei dėl pačių laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio, nei dėl realaus pavojaus galimam teismo sprendimo įvykdymui. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2013-02-11 nutartis yra visiškai nemotyvuota, dėl ko ši nutartis yra naikintina.
Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai šioje byloje kelia kelis reikalavimus : pripažinti Finansinio lizingo sutarties 18.6.2 punktą negaliojančiu bei priteisti sumokėtų įmokų dalį, priteisiant natūra sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB Lizingas“ patirtus nuostolius, t.y. pripažinti BUAB „Vacmech SK“ frezavimo staklių Mazak FJV60/80 savininku, ar bendrasavininku jam gražintinai įmokų daliai. Atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, kad AB „SEB Lizingas“ yra ilgus metus Lietuvoje sėkmingai veikianti lizingo bendrovė, dėl ko apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl šio atsakovo mokumo, bei galimybės ateityje įvykdyti galimą teismo sprendimą turtinio pobūdžio reikalavimo dalyje. Konstatuotina, kad AB „SEB Lizingas“ galės tinkamai patenkinti ieškinio reikalavimus, susijusius su piniginių lėšų sumokėjimu, todėl šiuo atveju nėra visiškai jokios grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Įvertinant ieškinio reikalavimo pobūdį priteisti sumokėtas įmokas natūra, t.y. pripažįstant frezavimo staklių savininku BUAB „Vacmech SK“, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiai galimo sprendimo daliai įvykdyti yra reikalinga, kad minėtos staklės nepereitų tretiesiems asmenims, tačiau negalima situacija, kuomet šiomis staklėmis neatlygintinai naudotųsi ieškovas, kuriam jos nepriklauso, o atsakovas iš to ne tik kad negautų naudos, bet dar ir patirtų staklių nusidėvėjimo nuostolius. Ieškovai nurodo, kad realus pavojus, jog šios staklės gali pereiti tretiesiems asmenims (bus parduotos, perleistos, įkeistos ar kitaip apsunkintos) kyla dėl to, kad atsakovai vykdomojo rašto pagrindu (ieškinio priedas Nr. 9) siekia perimti ir parduoti AB „Vingriai“ saugomas kitas stakles, kas jam buvo uždrausta teismo nutartimi (ieškinio priedas Nr. 10). Tačiau su tokiais ieškovų argumentais nėra pagrindo sutikti. Ieškinio priedas Nr. 9 (raginimas įvykdyti sprendimą) visiškai nepagrindžia pavojaus realumo ir nesudaro pagrindo manyti, kad areštuotos staklės gali būti perleistos tretiesiems asmenims. Antstolio raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas vykdomojoje byloje, kuriuo yra tik raginama įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, t.y. perduoti stakles jų savininkui. Ieškovai nepateikė teismui jokių dokumentų įrodančių, kad atsakovas ketina ginčo stakles perleisti tretiesiems asmenims, nepateikė tam argumentui pagrindžiančių duomenų, todėl nėra realios grėsmės, kad ginčo turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkintas. Atsižvelgiant į tai, kad finansinio lizingo sutartis tarp šalių yra nutraukta, o turtas nėra perduotas jo savininkui, t.y. AB „SEB Lizingas“, konstatuotina, kad ieškovai nepagrįstai ir neatlygintinai naudojasi ginčo staklėmis, kas varžo apelianto AB „SEB Lizingas“ teisę valdyti nuosavybės teise jam priklausantį turtą (sutarties. 12.1 p., b.l. 23). Be to, kaip matyti LITEKO sistemos AB „SEB lizingas“, kaip teisėtas ginčo staklių savininkas, yra kreipęsis į teismą su ieškiniu, kad AB „Vingriai“ grąžintų stakles. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo pagrindo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones pavesti toliau saugoti ginčo staklių AB „Vingriai“, nes iš šių aplinkybių matyti, kad 2009-10-29 sudaryta pasaugos sutartis Nr.PS2009-10/29 tarp šalių buvo nutraukta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir visiškai nemotyvuota, dėl ko yra naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręstinas iš esmės, atmetant ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti atskirajame skundė išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.