Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, Bendrovei turint mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2023 m. lapkričio 17 d. duomenimis sudarė 126 467,44 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. vykdydamas atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. Kadangi (duomenys neskelbtini)vadovas žinojo apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka. Įsiskolinimas mokesčių administratoriui susidarė po to, kai pagrindinis partneris (duomenys neskelbtini) su Bendrove vienašališkai nutraukė sutartį, neišmokėjo lėšų ir Bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos. Buvo atleisti įmonės darbuotojai, nutrauktos mokestinės paskolos sutartys su VMI, todėl, jo manymu, nebūtų teisinga vertinti, kad būtent tokį įsiskolinimą, koks nurodytas pareiškime, turėjo Bendrovė. Nutraukus sutartį 2023 m. vasario 1 d. su (duomenys neskelbtini) įmonė nevykdė jokių mokėjimų ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), bet ir kitiems kreditoriams, nes tam neturėjo galimybės. Prisiima atsakomybę kaip vadovas, nes nežinojo apie pareigą, net nesuėjus mokėjimo terminui, laikytis įstatyme numatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Įsiskolinimas susidarė VMI nutraukus mokestinės paskolos sutartis, buvo likę mokėti apie 80 000 Eur. Įsiskolinimas yra iš pandemijos laikotarpio. Apie šį įsiskolinimą jam buvo žinoma. Kaip įmonės vadovas, vykdydamas atsiskaitymus, dėjo pastangas, kad įmonė toliau vykdytų veiklą. Pagal mokestinės paskolos sutartis įsipareigojimus vykdė, nors ir pavėluotai. Ji buvo sudaryta viena, pasibaigus pandemijos laikotarpiui, vėliau buvo keičiamos jos sąlygos. Visas lėšas, kurias įmonė gaudavo, skirdavo tam, kad galėtų vykdyti veiklą, su valstybės biudžetu atsiskaitydavo šiek tiek vėliau. Gailisi padaręs pažeidimą, jį padarė nežinodamas įstatymo, nepasigilino į situaciją. Šiuo metu gauna darbo pajamas iš dviejų įmonių po 3,45 Eur. Būdamas direktoriumi, dirba savo sutuoktinės įmonėje ir kitoje bendrovėje po valandą per mėnesį. Šeimą šiuo metu išlaiko žmona. Kol tęsis jo įmonės bankrotas, tol bus tokia situacija, nes jo skolos yra didelės. Sutuoktinė iš įmonės pajamas gauna, yra vienintelė akcininkė ir vadybininkė, gauna 1 000 Eur. Augina du vaikus, padeda tėvai. Anksčiau dėl tokio pažeidimo nėra baustas. Skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Be to, 2021 m. balandžio 8 d. Bendrovė su mokesčių administratoriumi buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl 122 093,51 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, 2022 m. liepos 12 d. ji buvo pakeista tenkinus Bendrovės prašymą ir išdėstytas likusios 81 000 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas. Ji buvo nutraukta 2023 m. birželio 2 d. dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo ir remiantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ji laikoma skolinga.

Bendrovei 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, jo pradžios dienai įsiskolinimas sudarė 125 963,39 Eur. Patikrinus atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, kuriuos bendrovė vykdė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., nustatyta, kad turėdama mokestinę nepriemoką, bendrovė vykdė įsipareigojimus kitiems kreditoriams.

Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. bendrovė gavo 419 876,49 Eur pajamų iš veiklos, o išleido 421 049,49 Eur. Iš pateiktų Bendrovės sąskaitos išrašų matyti, kad be darbo užmokesčių mokėjimo, iš Bendrovės banko sąskaitos buvo atliekami mokėjimai kitoms įmonėms, be kita ko, ne tik esant mokestinėms prievolėms, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, bet ir esant pradelstų mokėjimų į valstybės biudžetą, atitinkamai 2 700 Eur, 5 400 Eur, 8 100 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Be to, tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta fiziniams ar juridiniams asmenims, patiriantiems laikinų finansinių sunkumų – neturintiems pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su asmens nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jis ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už žemesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Šiuo atveju, M. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, turėdamas pareigą kaip Bendrovės vadovas atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno, taršos mokesčius, šių mokesčių nesumokėjęs, atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų, Bendrovės vardu atidarytos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad Bendrovė, kurios vadovu buvo M. M., turėdama įsiskolinimą VMI, kurį sudaro 126 467,44 Eur, tai yra mokestis už aplinkos teršimą – 432,60 Eur su delspinigiais (nuo 2023 m. vasario 15 d.) GPM – 47 360,12 Eur su delspinigiais (susidarė 2020 m. vasario 17 d.), PVM – 76 008,64 Eur su delspinigiais (nuo 2020 m. vasario 25 d.), pelno mokestis – 2 666,08 Eur su delspinigiais (nuo 2020 m. birželio 15 d.), 2021 m. balandžio 8 d. sudarius mokestinės paskolos sutartį, tinkamai jos nevykdant (2023 m. birželio 2 d. sutartis buvo nutraukta), jos galiojimo laikotarpiu, esant pradelstiems mokėjimams pagal sudarytos mokestinės paskolos sutartį, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš mokėjimų paskirtyse nurodytų duomenų, daugiausiai, mokėjimai buvo atliekami už Bendrovei suteiktas paslaugas. Taigi, kaip matyti, minėtu laikotarpiu, Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu iš esmės visais nurodomais atvejais Bendrovei buvo susidariusi mokestinė nepriemoka (mokėjimai pagal paskolos sutartį pradelsti).

Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aktualiu laikotarpiu valdomos Bendrovės banko sąskaitos išrašai rodo, jog atsiskaitymo eiliškumo nebuvo laikomasi ne pavieniais atvejais, o sistemingai, dėl ko turima skola valstybės biudžetui nebuvo pakankamai efektyviai mažinama. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek asmeniui esant nemokiam, bankrutuojančiam, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015), tad šiuo atveju nėra tikslinga detaliai aiškintis, kokia Bendrovės finansinė būklė buvo nusižengimo darymo metu, taip pat kada tiksliai susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kokių priežasčių ji susidarė, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovė gavo 419 876,49 Eur pajamų iš veiklos, taigi jos vadovas, nuo 2021 m. balandžio 8 d. sudaręs mokestinės paskolos sutartį, turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vykdydamas Bendrovės turimus įsipareigojimus valstybės biudžetui bei dėti maksimalias pastangas savalaikiai juos mažinti. Nors Bendrovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad buvo vykdomi ir mokėjimai VMI, tačiau tuo pačiu, turint pradelstų mokėjimų, buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2013 m., taigi jo teiginiai, kad nepasidomėjo įstatymo nuostatomis, nesusipažino su Akcinių bendrovių įstatyme vadovams numatyta atsakomybe bei pareigomis, CK 6.930¹ straipsnyje išdėstytomis taisyklėmis, tėra jo paties aplaidumo rezultatas, kuris jo administracinės atsakomybės nešalina. Net ir vertinant tai, kad dėl savo veiklos specifiškumo Bendrovei galimai buvo būtina atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, tai M. M. atsakomybės taip pat nešalina, kadangi jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, įstatyme nėra numatyta.

Surinktų ir aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. M., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, Bendrovei turint mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2023 m. lapkričio 17 d. duomenimis sudarė 126 467,44 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. vykdydamas atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl jam skirtina minėtame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. M. M. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą M. M., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o per vertinamą laikotarpį jo vadovaujama Bendrovė VMI, kaip kreditoriui, padengė pakankamai didelę mokestinės nepriemokos sumą. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, tai, kad yra dirbantis, jo gaunamos pajamos nedidelės, su sutuoktine augina du vaikus, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. M. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda, kuri vertintina kaip adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei pažeidėjo asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti šias įstatymo nuostatas nėra, kadangi nei minėtame prašyme, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė iš esmės jokių išimtinių jo naudai bylojančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti jam nuobaudą, švelnesnę, nei minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda. Aplinkybės, kad atsiskaitymus su kreditoriais jis vykdė siekdamas bendrovės veiklos tęstinumo, panašaus ar analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose yra pakankamai dažnai nurodomos kreditorių eiliškumo nesilaikymo priežastys, tačiau, kaip minėta, jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, įstatyme nėra numatyta. Prašymą pareiškėjas grindė ir tuo, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) nutraukus bendradarbiavimą su Bendrove, įmone neteko galimybės vykdyti veiklos. Ši aplinkybė šiuo atveju nelaikytina išimtine, kadangi, kaip minėta, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė dar nuo 2020 m., o mokestinės paskolos sutarčių, pažeisdama kreditorių eiliškumą, Bendrovė tinkamai nevykdė dar iki 2023 m. vasario 1 d. Tai, kad pareiškėjas gailisi padaręs administracinį nusižengimą, pripažįstama jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kuri, vertinant visumoje su kitomis aptartomis aplinkybėmis, sudaro pagrindą M. M. paskirti minimalaus dydžio administracinę nuobaudą, tačiau nėra laikytina pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Nors jo bei šeimos pajamos šiuo metu yra pakankamai nedidelės, tačiau nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios trukdytų M. M. susirasti kitą labiau apmokamą darbą, tuo prisidedant ne tik prie šeimos išlaikymo, bet ir vykdant turimus finansinius įsipareigojimus, juolab kad pats teismo posėdyje asmuo nurodė, jog darbo veiklą dviejose įmonėse vykdo vos po vieną valandą per mėnesį. Pažymėtina, kad M. M., nors už analogiško ar panašaus nusižengimo padarymą nėra baustas, tačiau sistemingai baudžiamas už kitus administracinius nusižengimus. Be to, 2022 m. jis buvo baustas kaip tos pačios Bendrovės vadovas už ANK 96 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Aptartos aplinkybės charakterizuoja M. M. kaip linkusį daryti teisės pažeidimus, todėl nei jo prašyme nurodyti, nei kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirti nuobaudą, kuri būtų mažesnė nei minimalus įstatymo sankcijoje nurodytas jos dydis ar juolab neskirti administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. M., gimusį (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.