- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- N-444-36-13
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03965-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Virginija Volskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 1 d. A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 27 d., apie 12.18 val., Panevėžyje, Projektuotojų ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti, nepaliko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, kuris stabdė, nespėjo sustoti ir atsitrenkė į kito automobilio galą, apgadinti abu automobiliai, be to, iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), pasišalino. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A. M. pažeidė KET 132, 231 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu A. M. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 3 200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukė ATPK 250 straipsnio 8 punkte įtvirtintu pagrindu. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad A. M. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta. Pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Projektuotojų ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, kliudė priekyje važiavusį ir pėsčiosios praleisti stabtelėjusį automobilį Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusioji R. S., bei jį apgadino, ko neginčija ir pats A. M.. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą. Be to, byloje nėra ginčo, jog A. M. yra susijęs su šiuo eismo įvykiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos ir nukentėjusiosios paaiškinimas patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET reikalavimus. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad A. M. pajuto įvykusį automobilių kontaktą ir tyčia pasišalino iš įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos. Pabrėžė, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo mechanizmo (kablio) plastikinis dangtelis ir įtrūko automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis. Akcentavo, kad minėti automobilių apgadinimai yra aiškiai matomi, atsiradę kontakto tarp nurodytų automobilių metu, todėl A. M. turėjo suprasti, jog kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą, kad iš karto po eismo įvykio jis buvo išlipęs iš savo automobilio, apžiūrėjo, ar nėra apgadinimų ant abiejų transporto priemonių, jų nematė, o kai nukentėjusioji pasakė, jog žala nepadaryta, suprato, kad pildyti eismo įvykio deklaracijos ir kviesti policijos nereikia, todėl iš įvykio vietos išvažiavo, teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jį paneigia nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiosios parodymai. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju A. M., žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, tyčia, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties elementai. Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo, teismas nurodė, jog už šį pažeidimą A. M. jau yra nubaustas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, o asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo padarymo A. M. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 8 p.). Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, A. M. asmenybę ir tai, jog jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, kadangi teismas nepagrįstai prioritetą teikė nukentėjusiosios parodymams ir nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai. Pažymi, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus, o jo vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis neturėjo jokio tikslo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teigia, kad iš įvykio vietos išvažiavo tik įsitikinęs, jog kitam automobiliui jokia žala nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, jog su skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat tvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-902/2012 ir kt.). Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.) buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Nors pažeidimo užfiksavimo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio redakcija numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, dabar galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Tuo tarpu ATPK 8 straipsnio 2 dalis numato, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos, o aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įstatymų leidėjo valią, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog šiuo atveju administracinė nuobauda A. M. galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos. Be to, kaip yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtas dvejų metų terminas yra naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1303/2012, 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-1332/2012 ir kt.).
Pabrėžtina, kad pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Minėtų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, apsaugant asmenis nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už 2010 m. lapkričio 27 d. galimai padarytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėtas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas baigėsi 2012 m. lapkričio 27 d., tačiau iki šio termino jokia administracinė nuobauda A. M. už jam inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nebuvo paskirta, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. jokia administracinio poveikio priemonė A. M. už šio pažeidimo padarymą nebuvo pritaikyta, o skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu asmeniui administracinė nuobauda buvo paskirta jau praėjus dvejiems metams nuo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo dienos – pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui.
Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo negalima ir spręsti dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebebuvo teisinio pagrindo. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą A. M. jau yra nubaustas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs ir įvykdytas (b. l. 7, 20, 35), o pagal ATPK 250 straipsnio 8 punktą, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimas yra keistinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu nutraukiant ir dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Tai įvertinus, pažymėtina, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukti.“
Nutartis neskundžiama.