Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžių.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį penkiasdešimties parų areštu, pagal 137 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, pagal 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę skiriant dvejus metus laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. O., tačiau jis kasacine tvarka nesiskundžia.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį penkiasdešimties parų areštu, pagal 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. S. paskirta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. R. S. dėl veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 26 d., apie 19.15 val., prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini) esančios Kauno r., konflikto su A. J. metu pagrobė svetimą turtą – 350 Lt vertės A. J. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia-6020“.

Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. spalio 24 d., apie 14.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) g. 88–ojo namo, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia, be aiškios priežasties panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. D., įspirdamas jam į smakrą, kumščiu suduodamas į nosį ir į kairiąją galvos pusę bei padarydamas jam poodinę kraujosruvą veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje tik formaliai pažymima, jog yra atsižvelgta į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, bet toks teiginys nemotyvuotas ir nepagrįstas. Kasatorius teigia nuteistas už nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, dėl šios grupės nusikalstamų veikų baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė ne tik švelninti skiriamą bausmę, bet ir taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės institutus. Kasatorius akcentuoja, kad nebuvo atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: jis yra jauno amžiaus, jo požiūris į gyvenimo vertybes dar nėra susiformavęs, turi pastovią gyvenamąją vietą ir dirba, teistas už nesunkų nusikaltimą, teistumas yra išnykęs. Teismas, anot nuteistojo R. S., atsižvelgė tik į tai, kad jis praeityje buvo teistas ir dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – žalos atlyginimo, nors jis visiems nukentėjusiesiems žalą visiškai atlygino, nė vienas nukentėjusysis pretenzijų jam neturėjo, su jais kasatorius tikina susitaikęs. Savo kaltę nuteistasis pripažino ir dėl nusikalstamų veikų padarymo gailėjosi, tačiau teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai konstatavo, kad jis kaltės nepripažino, nes teigė neturėjęs tikslo pavogti telefono iš nukentėjusiojo, o tai padaręs iš pykčio. Apeliaciniame skunde buvo prašoma pripažinti tris kasatoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo šio apeliacinio skundo motyvo, priimdamas naują nuosprendį, dėl to visiškai nepasisakė. Taip pat kasatorius teigia, kad bausmė neteisinga, nes prieštarauja BK 61 straipsniui – nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis neteko galimybės, kad jam būtų pritaikytas BK 61 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Motyvuodami bausmės skyrimą R. S. teismai vadovavosi bausmės skyrimą reglamentuojančiomis BK nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Parenkant bausmę pirmosios instancijos teisme bei priimant nuosprendį išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka kasatoriui buvo vertinta tai, kad:

1) 2005 m. gruodžio 26 d. pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, t. y. įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, o 2005 m. spalio 24 d. smurtaujant prieš nukentėjusįjį R. D. (padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą) sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia: nuteistasis R. S., viešoje vietoje įžūliais veiksmais panaudodamas fizinį smurtą be aiškios dingsties prieš nukentėjusįjį R. D., suprato taip trikdantis visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams ir to norėjo; taip pat suvokė, kad paima svetimą A. J. priklausantį telefoną, numatė, kad gali jį pasisavinti, ir to norėjo; kasatoriaus skunde dėstomi argumentai apie tai, kad svetimo turto pagrobimo jam nebuvo galima inkriminuoti, nes jis telefoną vėliau išmetė, nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti, nes nuteistojo R. S. veika jau buvo baigta paėmus svetimą turtą ir turint galimybę juo laisvai disponuoti; telefono išmetimas vertintinas kaip disponavimo svetimu turtu išraiška (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

3) motyvai dėl vagystės yra savanaudiški (paneigiama nuteistojo versija dėl pykčio, kaip pagrindinės paskatos paimti svetimą turtą), motyvai dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra chuliganiški – tai atskleista šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvuose (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas);

4) abi R. S. nusikalstamos veikos yra baigtos (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

5) nuteistasis nusikalstamai elgiasi sistemingai – kasatorius anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis buvo pažeisti analogiški teisiniai gėriai – nuosavybė ir viešoji tvarka; už vieną iš jų nuteistajam R. S. buvo pritaikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, už kitą, padarytą vėliau – bauda; byloje yra medžiagos apie administracinių teisės pažeidimų padarymą (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

6) atsakomybę sunkinančių aplinkybių R. S. nenustatyta, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. atlygino žalą už pagrobtą telefoną nukentėjusiajam A. J. (kasatoriaus ir nukentėjusiojo A. J. parodymai teisme), taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kasatoriui turėjo būti pripažinta; teismai teisingai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės kasatoriui, nes nuteistojo R. S. prisipažinimas dėl vagystės padarymo buvo dalinis, neigiant esminę nusikalstamos veikos aplinkybę – svetimo turto pasisavinimą; dėl viešosios tvarkos pažeidimo nuteistasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam R. D., taigi ir dėl šios veikos lengvinanti aplinkybė nepripažintina (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pagal byloje nustatytus duomenis, nukentėjusiojo A. J. provokacijos faktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme pagrįstai nenustatytas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacine tvarka apskųstus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu, naujų įrodymų nerenka, netiria ir nevertina. Analizuodamas žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes kasacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadų apie tai, kad kasatorius galėjo būti išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, todėl konstatuoja, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta lengvinanti aplinkybė nagrinėjamoje byloje pagrįstai nenustatyta.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė bausmių rūšis ir paskyrė R. S. tinkamą bausmę pagal BK 284 straipsnį, tačiau neteisingai paskyrė bausmę pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, skiriant bausmę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, padaryta: 1) nepripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 2) netinkamai taikant BK 49 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Dėl nurodytų priežasčių R. S. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bausmė švelnintina skiriant 20 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmė, R. S. paskirta už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir jam skirtina vienerių metų ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžius pakeisti: R. S. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirti 20 parų areštą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams, subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtu 20 parų areštu ir nustatyti R. S. galutinę subendrintą laisvės atėmimo vieneriems metams ir penkiolikai dienų bausmę.

Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.