- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- A-2138-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00152-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą administracinėje byloje Nr. I-3762-621/2019, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 87, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai. Be to, buvo laikomas kameroje Nr. 87, kurioje buvo pelėsis, didelė drėgmė, prastas apšvietimas, kamera nebuvo dezinfekuojama ir joje buvo blusų, blakių. Atvykus į Šiaulių TI, trumpalaikio sulaikymo kamerose buvo smarvė, nešvarios sienos, sanitarinis mazgas – neatitvertas, todėl gamtinius reikalus teko atlikti matant kitiems asmenims. Atliekant kratą, turėjo nusirengti iki apatinių rūbų ir stovėti kitų asmenų akivaizdoje su glaudėmis. Rūbus turėjo sudėti į purviną plastmasinę vonelę. Dėl to jautė gėdą, pažeminimą.
3. Pareiškėjas padavė teismui skundą administracinėje byloje Nr. I-4421-621/2019, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. birželio 14 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 83, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai. Šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys. Be to, buvo laikomas kameroje Nr. 83, kurioje buvo pelėsis, didelė drėgmė, prastas apšvietimas. Atvykus į Šiaulių TI, trumpalaikio sulaikymo kamerose buvo smarvė, nešvaru, sanitarinis mazgas – atviras, todėl gamtinius reikalus teko atlikti matant kitiems asmenims. Karantino patalpose taip pat buvo smarvė, atviri sanitariniai mazgai, ant grindų išsiliejusios fekalijos. Atliekant kratą, turėjo nusirengti iki apatinių rūbų ir stovėti kitų asmenų akivaizdoje su glaudėmis. Rūbus turėjo sudėti į purviną plastmasinę vonelę. Dėl to jautė pažeminimą, sumenkinimą, išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi sujungė administracines bylas Nr. I-4421-621/2019 ir Nr. I-3762-621/2019 pagal pareiškėjo skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, į vieną bylą, suteikiant bendrą numerį Nr. I-3762-621/2019.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:
6.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,92 kv. m iki 19,6 kv. m (kameroje Nr. 87) ir nuo 3,84 kv. m iki 11,5 kv. m (kameroje Nr. 83). Be to, sanitarinis mazgas yra atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą, teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
6.2. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-3769 matyti, kad kameroje Nr. 87 apšvieta, oro temperatūra bei drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Nustatyta, kad patalpos valomos vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA-1339 matyti, kad kameroje Nr. 43 oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąją patalpą per langus sudaryta. Vizualiai matomo pelėsio nėra. Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.
6.3. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Laikinojo sulaikymo patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, trumpalaikio laikymo kamerose jis buvo tik du kartus, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.
6.4. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už ginčo laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. birželio 14 d. ir nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė gyvenamosiose kamerose Nr. 87 ir 83 bei trumpalaikio laikymo, „karantino“ ir kratos atlikimo patalpose. Teismas iš pažymų nustatė, kad pareiškėjas dar buvo laikomas kamerose Nr. 43 ir 100. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėjo jo iškeltus reikalavimus.
10. Teismas iš byloje esančios pažymos nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. birželio 14 d. ir nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 87 (plotas 19,6 kv. m), Nr. 83 (plotas 23,05 kv. m). Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jog patalpos (gyvenamosios kameros Nr. 83, 87, trumpalaikio laikymo kameros, kratos atlikimo ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, vadovavosi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015). Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-3769 nustatė, kad patikrinimo metu 2018 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 87 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pvz., Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, dėl to buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, iš sanitarinio mazgo nuolat sklido nemalonus kvapas, teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai atitverti iš trijų pusių ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktaus pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad laikino sulaikymo patalpose asmenys laikomi kelias valandas ir pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, jog atsakovas neužtikrino galimybės nueiti į atskirą patalpą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar jam reikėjo ir kada naudotis sanitariniu mazgu, ar kreipėsi į Šiaulių TI pareigūnus dėl nuvedimo į uždarą sanitarinio mazgo patalpą, nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovas nebūtų jam sudaręs galimybės nueiti į atskirą patalpą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeista nebuvo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl trumpalaikio laikymo patalpose buvusio blogo oro.
13. Teismas pareiškėjo teiginius, kad patalpose buvo blusų ir blakių, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto nustatė, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo“ kopijos bei dezinfekcijos planai.
14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atvykstant ar išvykstant etapu pareiškėjas turėdavo nusirengti nuogai iki glaudžių, teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ (toliau – ir Instrukcija) VIII skyrius (148–174 p.) reglamentuoja kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose. Atvykus į Šiaulių TI atsakovas privalėjo atlikti pareiškėjo visuminę kratą, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo nurodoma nusirengti iki apatinių rūbų. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus atlikdamas pareiškėjo visuminę kratą, todėl pareiškėjo argumentus dėl kratos atlikimo atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, priėjo prie išvados, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti.
17. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėjo, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad asmeniškai patyrė pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, nes jam teko atlikinėti gamtinius reikalus, tiek nusirengti kitų asmenų akivaizdoje. Pareiškėjas patyrė daug pažeidimų, turėjo iškęsti blakes, didelė drėgmę.
Atsiliepimas
20. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
20.1. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, ginčijami klausimai.
20.2. LVAT praktikoje akcentuojama, jog kreipiantis dėl žalos atlyginimo žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo, tuo metu tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
20.3. Teismui pateikta pakankamai įrodymų dėl privatumo užtikrinimo. Nors teismas pripažino, jog sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų visose kamerose, o vėdinimas buvo tik per langą, kas galėjo sukelti nepatogumus dėl kamerose buvusio blogo oro, ventiliacijos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcija, ventiliacijos nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langą.
20.4. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu jo laikymo kamerose bei trumpalaikio laikymo kamerose (kratų patalpose) jokių pažeidimų nekonstatuota (kratų atlikimo, higienos normų neatitikimo, dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinsekcijos vykdymo, sveikatos sutrikimų ir kt.).
20.5. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. birželio 14 d. ir nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., atlyginimo.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl trumpalaikio laikymo patalpose buvusio blogo kvapo pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų. Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatęs, teismas pažeidimo pripažinimą laikė pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija.
23. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja tam tikras aplinkybes, nurodytas jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, tačiau jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis motyvų apeliaciniame skunde nenurodo.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo abstrakčiais argumentais ginčija sprendimą nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas pakankamas kameros plotas, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimo, privatumo naudojantis sanitariniais mazgais (pareiškėjas nenurodo jokių detalesnių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nebuvo užtikrintas privatumas), blusų ir blakių buvimo, kratos netinkamo atlikimo, bei pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo trumpalaikio laikymo patalpose. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą.
28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
29. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su, kaip teigiama, tinkamu privatumo neužtikrinimu sanitariniuose mazguose, pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). Tačiau kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų atribojimas nuo likusios kameros dalies, sprendžiant pagal byloje pateiktus įrodymus (b. l. 18, 20, 105-106, 108-109, 128), negali būti vertinamas kaip neužtikrinantis būtino privatumo asmeniui, besinaudojančiam sanitariniu mazgu, todėl konstatuoti tokio pobūdžio pažeidimo nebuvo pagrindo, o su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl trumpalaikio sulaikymo kamerų sanitarinio mazgo teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja.
30. Dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
31. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (blogas kvapas trumpalaikio laikymo patalpose), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardydamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.